Tylos gongai Vilniuje – kvėpavimo ir gilaus atsipalaidavimo praktika

Naudojame skirtingus kvėpavimo ritmus ir būdus. Kartais kvėpuojame lėtai, kartais aktyviau. Keičiasi kvėpavimo gylis, įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė, atsiranda pauzės.

Dalis šių būdų žinomi iš jogos ir kitų kvėpavimo praktikų, tačiau čia svarbiausias ne technikos pavadinimas. Kvėpavimas padeda nukreipti dėmesį nuo nuolatinio galvojimo į kūną, pojūčius ir tai, kas vyksta dabar.

Tai nėra ekstremali kvėpavimo praktika. Tikslas nėra kvėpuoti kuo stipriau.

Praktikoje daug dėmesio skiriu laisvam iškvėpimui. Kai jo nereikia stumti per jėgą, daugeliui žmonių lengviau paleisti kūno įtampą ir pereiti į ramesnę būseną.

Kartais sakau labai paprastai: įkvėpiame – iškvepiame – paleidžiame.

Garsas prasideda kartu su praktika. Kvėpavimo metu gongų ir dainuojančių dubenų ritmas palydi įkvėpimą, iškvėpimą ir pauzes. Vienais momentais garsas beveik nepastebimas, kitais tampa aiškesnis ir ritmiškesnis.

Pereinant į gilesnį atsipalaidavimą keičiasi ir skambėjimas. Vėliau, kai nebereikia aktyviai kvėpuoti ar sekti vedimo, gongų garsas gali tapti šiek tiek stipresnis ir pilnesnis.

Žinoma, emocijos tiesiogine prasme niekur neišgaruoja. Tačiau žmogus kartais pastebi, kad tai, kas prieš praktiką erzino ar kėlė įtampą, vėliau nebeturi tokio stipraus emocinio krūvio.

Mintis gali likti ta pati, tačiau reakcija į ją pasikeičia. Man svarbu ne kovoti su mintimis ar emocijomis, o sudaryti sąlygas joms nurimti.

Po aktyvesnės kvėpavimo dalies nebereikia stengtis. Gulite ir klausotės vedimo, gongų bei dainuojančių dubenų.

Kartais žmogus priartėja prie būsenos tarp budrumo ir miego. Kartais užmiega. Kartais išlieka sąmoningas, tačiau kūnas būna labai atsipalaidavęs. Nėra vienos būsenos, kurią reikėtų pasiekti.

Tyla nėra garso nebuvimas. Gongai ir dubenys skamba didžiąją praktikos dalį. „Tyla“ čia pirmiausia reiškia ramesnį minčių srautą.

Kartais žmogus tiesiog pajunta, kad nebereikia nieko analizuoti, spręsti ar apie save galvoti. Kūnas atsipalaiduoja, emocijos aprimsta, o galvoje tampa ramiau.

Žemiau – du mano YouTube įrašai. Tai nėra pačios „Tylos gongų“ praktikos vaizdo įrašai, todėl jie neparodo visos užsiėmimo eigos. Juos palieku tiems, kas nori išgirsti ir pajusti mano darbo su garsu kryptį.

Jeigu su gongais susipažįstate pirmą kartą, rekomenduoju pradėti nuo „Tylos gongų“.

Ši praktika švelnesnė: joje daugiau kvėpavimo, vedamo atsipalaidavimo, dainuojančių dubenų ir ramesnio gongų skambėjimo. Taip galima ramiai susipažinti su gongų garsu, pajusti, kaip į jį reaguoja kūnas, ir tik vėliau, jei norisi stipresnės garso patirties, ateiti į „Maudynes Gonge“.

Ne. Praktika tinka ir ateinantiems pirmą kartą. Aš vedu visą eigą ir pasakau, ką daryti.

Didžiąją praktikos dalį gulite. Kai kuriuos kvėpavimo pratimus galima atlikti ir sėdint, tačiau pagrindinė kryptis – kuo patogesnis kūno atsipalaidavimas.

Taip. Kartais žmogus užmiega, kartais išlieka tarp miego ir budrumo. Nereikia savęs kontroliuoti ar stengtis išlikti budriam.

Šioje praktikoje garsas švelnesnis negu „Maudynėse Gonge“. Kvėpavimo ir vedamo atsipalaidavimo metu jis prisitaiko prie praktikos, o vėliau gali šiek tiek sustiprėti.

Patogią, laisvą aprangą. Jei norite – savo pledą ir šiltas kojines. Kilimėliai dažniausiai būna salėje.

Daugiausia patikimų duomenų turime apie sąmoningą kvėpavimą. Tyrimų apžvalgos rodo, kad lėtas ir sąmoningai valdomas kvėpavimas gali būti susijęs su mažesniu subjektyviai jaučiamu stresu ir širdies ritmo variabilumo pokyčiais – vienu iš autonominės nervų sistemos reguliacijos rodiklių.

Dainuojančių dubenų tyrimų yra mažiau, tačiau naujesnės sisteminės apžvalgos rodo galimą naudą atsipalaidavimui, savijautai, nerimo ir miego rodikliams. Vis dėlto tyrimai gana skirtingi, todėl jų rezultatų nereikėtų suprasti kaip gydymo pažado.

Būtent gongams atskirai geros kokybės tyrimų kol kas nedaug. Yra tyrimų, kuriuose gongai naudojami kartu su dainuojančiais dubenimis ir kitais garsais; juose matyti palankių streso, nuotaikos ir kai kurių fiziologinių rodiklių pokyčių, tačiau negalima pasakyti, kad juos sukėlė vien gongas.

Man praktiškai svarbiausia tai, kad kvėpavimas, dėmesys, gulėjimas ir gyvas garsas veikia kartu. Tikslas nėra „gydyti garsu“, o sudaryti sąlygas kūnui atsipalaiduoti, emocinei įtampai sumažėti ir minčių srautui nurimti.

Šaltiniai:
Kvėpavimo praktikų ir streso metaanalizė
Lėto kvėpavimo ir širdies ritmo variabilumo apžvalga
Dainuojančių dubenų klinikinių tyrimų sisteminė apžvalga
Garso meditacijos tyrimas su dubenimis, gongais ir kitais garsais

„Tylos gonguose“ kvėpavimas nėra ekstremalus, tačiau naudojami skirtingi kvėpavimo ritmai, kartais aktyvesnis kvėpavimas ir pauzės. Todėl esant tam tikroms sveikatos būklėms svarbu elgtis atsargiai.

Prieš dalyvaujant rekomenduoju pasitarti su gydytoju, jeigu turite:

• širdies ir kraujagyslių ligų, ritmo sutrikimų ar kitų rimtesnių širdies problemų;
• nekontroliuojamą arba labai aukštą kraujospūdį;
• rimtų kvėpavimo sistemos ligų, pavyzdžiui, sunkesnę astmą ar LOPL;
• epilepsiją ar kitų traukulių sutrikimų;
• esate po nesenos operacijos, rimtos traumos ar šiuo metu sergate ūmia liga;
• esate nėščia ir yra nėštumo komplikacijų arba gydytojas yra rekomendavęs riboti fizinį krūvį ar kvėpavimo sulaikymus;
• kitą rimtą ar nestabilią sveikatos būklę, dėl kurios abejojate, ar tokia praktika jums tinkama.

Jeigu praktikos metu atsirastų stiprus galvos svaigimas, krūtinės skausmas, ryškus dusulys, stiprus širdies plakimas ar kita neįprasta savijauta, kvėpavimo pratimą reikia nutraukti ir grįžti prie ramaus natūralaus kvėpavimo.

Kiekvienas dalyvis pats atsakingai įvertina savo sveikatos būklę. Jeigu kyla abejonių, geriau prieš atvykstant pasitarti su gydytoju ir apie svarbias sveikatos aplinkybes informuoti mane.