Klausimai - atsakymai

Septyni Šri Šri Ravi Šankaro patarimai, kurie pripildys Jus meile:

1. Nereikia niekur skubėti. Reikia būti ten, kur Jums gera. Jei jaučiate, kad esate kažkur ne ten, atsistokite ir eikite ten, kur Jus veda vidinis balsas. Atminkite, kad rastumėte, nebūtina kažkur eiti. Tai labai plonytė riba, nuolatinio buvimo raktas.

2. Nesiekite kontroliuoti žmonių ir įvykių. Neplanuokite, nelaukite, nenorėkite, atsipalaiduokite. Mokėkite išlaikyti pauzę, kurios metu niekas nevyksta. Leiskite žmonėms ateiti pas Jus, o įvykiai įvyks. Jie vyksta su Jumis ne šiaip sau.

3. Suteikite sau laisvę būti savimi, o kitiems – kitokiais. Atminkite, kad kiekvienas turi savo kelią ir savo pamokas. Jei Jūsų keliai susikerta – tai nuostabu, bet jei jie išsiskiria, tai taip pat gerai, todėl, kad viskas kas vyksta tik į gerą.

4. Nesistenkite turėti visko ir iš karto. Net kai atrodo, kad nieko nėra – visada kažkas yra, o ko trūksta – paduos draugo, brolio, sesers, neatsitiktinio praeivio ranka. Būkite saikingi.

5. Pasitikite su šypsena, su meile viską ir visus. Niekuomet neatsisveikinkite, todėl, kad nieko nėra baigtinio. Sakykite: „Dėkui, iki pasimatymo”.

6. Būkite atviri žmonėms, Visatai, Dievui – vadinkite tai, kaip norite. Patikėkite – viskas Jūsų gyvenime klostosi taip, kaip yra geriausia Jums. Net tuomet, kai atrodo, kad blogiau jau būti negali, juk gali… Niekada nežinai, kur rasi, o kur pamesi.
​
7. Kad apsivilktume naujus marškinius, reikia nusimesti senuosius.

Kai viskas aplinkui griūva ir jūs vis tiek manote, kad nepaisant dvasinių praktikų viskas griūva, tuomet jūs galvojate neteisingai. Jei jūs prarasite tai, jūs net neturėsite jėgų pergyventi sunkius laikotarpius.
Tiesiog pažvelkite į tuos žmones, kurie neturi žinių apie dvasingumą, arba tuos, kurie net neina šiuo keliu, pastebėkite, kokie jie vargani. Įsivaizduokite, jei nebūtumėte patyrę meditacijos ar žinių skonio, kur jūs būtumėte? Būtų buvę daug blogiau, ar ne?
​Taigi, su jais (sunkumais) susidorokite ir pasitikėti, kad geri dalykai atsitiks su jumis. Tai pažadas.
Jei esate kelyje, nėra būdo jums nusiristi; jūs tik kilsite aukštyn.

Paverskite įpročius anti-įpročiais!
90% jūsų gyvenimo valdo jūsų pasąmonė, štai kodėl taip sunku atsikratyti įpročių. Tai yra giliai pasąmonėje įstrigę pasirinkimai, bet juos galima įveikti. Sadhana (dvasinė praktika) yra būtent apie tai. Tai yra apie proto ugdymą, pasąmonės valymą.
Būtent tai nutinka per Sudarshan Kriya. Sukyla visos nuslopintos emocijos.
Štai kodėl po Kriyos jūs jaučiate tokį palengvėjimą ir veide atsiranda plati šypsena.

Dauguma mūsų ateina į šį pasaulį su sėkla savyje: „Tai nėra gerai“. 

Visą gyvenimą mes stengiamės ištaisyti įvykius, žmones ir situacijas. Kiek galite taisyti? Tai tarsi bandyti sutvarkyti debesis danguje. Ši sėkla neleidžia jums būti laimingais, nuoširdžiai šypsotis, būti mylinčiais ir patraukliais. Tai neapleidžia tarsi įstrigęs dyglys — erzina, erzina.
Ši sėkla „Tai nėra gerai“, vėl ir vėl grąžina jus atgal į šį pasaulį. Kaip galite sudeginti šią sėklą?
Pirmiausia suvokite, kad tai yra. Tai gali atsitikti gilios retrospekcijos ir meditacijos metu. Kartais jaučiate, jūsų kūnas, protas, intelektas, atmintis ir ego taip pat yra sujaukti. Jūs tai pateisinate arba smerkiate. Tai taip pat yra pasaulio dalis. Pripažinkite tai, ką matote, kaip netobulumą, ir atiduokite Dieviškajam. Su nuoširdžiu jausmu tikėkite Aukščiausiojo intelekto begaline organizuojančia galia: „Tebūnie tavo valia“. Tuomet sėkla „Tai nėra gerai“ sudega. „Tebūnie Tavo valia“ — tai visiško pasitenkinimo būsena, grynos meilės būsena. Net neturime kalbėti apie ateitį. „Vien Tavo valia vyksta dabar.“

Klausimas: Taigi viskas, kas vyksta, yra Dievo valia?
Guruji: Taip, įskaitant mintį: „Tai neturėtų vykti.“

Šri Šri Ravi Šankaras

Kalbėjimas yra išminties meistriškumas!

Klausimas: Jūs sakėte, kad geriau patylėti, jeigu neturi pasakyti ko nors pozityvaus ar vertingo. Aš tai darydavau, bet žmonės pradėjo man sakyti, kad esu nedraugiškas, abejingas ir arogantiškas. Ar aš turiu kalbėti garsiai tam, kad sukurti geresnę atmosferą tarp žmonių, o ar turiu kalbėti tik tuomet, kai reikia?

Šri Šri Ravi Šankaras: Yra sunku pasiekti meistrišką bendravimą. Kalba yra vienas iš aštriausių Karmos peilių, kuris gali tau sugrįžti. Taigi, būk labai atsargus, kai kalbi. Senovės meistrai sakydavo: „kalbėk tik tuomet, kai to reikia“, „nekalbėk be reikalo“. Kiekvieno suvokimas, kada reikia kalbėti, yra skirtingas. Jeigu Tu nusprendei pasidalinti tuo, koks jautiesi ligotas, kaip gydaisi savo skausmą arba kokį spa lankai, kokius papuošalus nusipirkai ir į kokias akcijas investuoji, – Tau tai atrodo esminės diskusijos.

Įvertink savo žodžius pagal šiuos 2 kriterijus:
1. Ar po kalbėjimo jautiesi kitus įkvėpęs energijos?
2. Ar tavo kalba buvo naudinga?                                                                                                         

Jeigi tu jautiesi suteikęs energijos ir prisidėjęs prie kažkieno augimo, geriau dvasinio, negu materialaus, tuomet kalbėk. Kitaip – geriau patylėk.                                   

Jeigu žmonės po to užduoda klausimus?
Turi atsakyti, bet pataikyti į esmę geriau per keletą sakinių, negu per visą apybraižą.
Senovės Šventųjų patarimai:
     1. Satyam Bruhi – kalbėk tiesą.
     2. Priyam Bruhi – kalbėk apie malonius dalykus.
     3. Hitam Bruhi – kalbėk tik tai, kas naudinga.

Sumanaus bendravimo poveikis:
1. Tiesos kalbėjimas iššaukia pagarbą. Automatiškai žmonės atidžiai klausosi, nes iki tol niekuomet neužsiiminėjai plepalais.
2. Ką bekalbėtum, tai yra argumento balsas, bet ne nesąmonių, plepalų balsas.
Ar tai reiškia, kad, netgi, jeigu kažkas yra nemandagus, aš turiu to nepasakyti, netgi kai tai yra tiesa?
Jeigu tai naudinga kitam žmogui, nors jam klausant tiesą gali būti truputėlį sunkoka, geriau tai pasakyti su mandagia ir pozityvia maniera.

Šventraščių patarimų laikymosi privalumai kalbant:
     1. Akimirksniu suteiks proto ramybę.
     2. Įgysi pagarbą sau.                                                               

Kaip išmintinga kalba įskiepija pagarbą sau?
•        Kai įvertini kiekvieną savo žodį, nepanaudosi jų netiksliai.
•        Kai naudosi žodžius tiksliai, kiti labiau vertins Tavo žodžius.
•        Kai kiti vertins Tavo žodžius, tai pakels tau pasitikėjimą savimi.
•        Kai pakyla pasitikėjimas savimi, pradedi vis labiau gerbti savo žodžius ir išvystai kalbėjimo meną per savo akis ir šypseną.
•        Kai išvystai  kalbėjimo meną, suvoki, kad žodžiai paverčia Tave tuo, kuo esi.
•        Kai išmoksti šitą paslaptį, pakyli savo paties akyse.
•        Šita pagarba Sau atneša proto ramybę.

Tai ir yra Savigarbos paslaptis. Laimingo kalbėjimo!
————————————————————–

   ŽODŽIAI

Mes esame prisirišę prie žodžių reikšmės, kartu ją iškraipome.
Pavyzdžiui, žodis „brainwashing” (“smegenų plovimas”). Kaip ir kūnas, taip ir tavo smegenys kartais nori būti išplauti. Nenori vaikščioti su nešvariomis smegenimis, nešvariu protu. Kas yra blogo žodžiuose “smegenų plovimas”? Tai apibūdina švarų protą, bet yra naudojama užgauliu būdu.
Kaip ir žodis „disillusionment.”(“nusivylimas”). Yra gerai, kad esi praradęs iliuzijas. Reiškia, atėjai į realybę. Kaip ir „purana“. Šis žodis reiškia „naujam mieste“, „labiausiai modernu“, bet naudojamas kaip buvimas su senu pojūčiu. Su laiku žodžių reikšmė keičiasi. Žodis „entuziastingai“ atėjo iš graikų kalbos ir reiškia „Dievas su mumis“. Vėliau turėjo „keistuolio“, „pamišėlio“ prasmę, o dabar vėl reikšme pasikeitė.
Neprisirišk prie žodžių. Tavo rūpestis yra žodžiai. Tavo idėjos yra žodžiai. Išmintis yra už žodžių. Ji – buvimas. Tai visų žodžių esmė. Žvelk ir bendrauk už žodžių. Tuomet nebus melo Tavo gyvenime.
Jeigu manipuliuoji žodžiais,- tai melas. Jeigu žaidi žodžiais,- tai juokas, sąmojis. Jeigu pasitiki žodžiais,- tai neišmanymas. Jeigu peržengi žodžių ribas, tai – išmintis….

Klausimas: kaip būti laimingu, kai esi vienišas? 

Šri Šri Ravi Šankaras: Tu turi jausti laisvę! (Auditorijoje juokas) Pažvelk į paukščius, kaip jie skrenda!
Kas tai yra vienatvė? Kai tavęs niekas neerzina, kai niekas neklausinėja, kur buvai? Ką tu darei? Į ką žiūrėjai? Nei kontrolės, nei įsipareigojimų, nieko! Tai tarsi būti laisvu paukščiu, tiesiog tarsi paukštis šokinėti aplink. Ir jeigu nori truputėlio muzikos, paleidi ją ir šoki, daryk tai! Ką reiškia būti vienišam? Tik turėjimas partnerio dar nenuima nuo tavęs vienišumo, pagalvok apie tai! Yra milijonai žmonių, kurie turi partnerius, giminingas sielas, kurie yra įsimylėję ar netgi tarpusavyje vedę/ištekėję ir vis dar jaučiasi vieniši! Daugelis gal ir neatėjo pas tave ir tau to nepasakė, bet, jeigu paklausinėsi idealių porų,- „Pasakyk man paslaptį, ar vis dar jautiesi vienišas ?“ Jie atsakys: „Taip!“ Tik tie žmonės, kurie nesijaučia vienišais, yra jungtyje su BŪTIMI, su SAVASTIMI. Tas, kuris įsitvirtinęs savyje, nesijaučia vienišu. Tik dvasinis pakilimas gali išvaduoti iš vienatvės, bet ne gimininga siela…

Klausimas: Ar mūsų problemos tikros? – ištraukos iš Gurudevo Šiva Sutrų komentarų.

Šri Šri Ravi Šankaras: Pasaulis yra tik mūsų pačių prote!
Mes žiūrime tik į pasaulį, kuris egzistuoja mūsų prote, kurį mes įsivaizduojame savaip, nors pasaulis išorėje gali būti visiškai kitoks.
Didžioji dalis problemų tavo gyvenime atsiranda dėl tavo vaizduotės.
Jei esi nelaimingas ar tau gyvenime nesisekė, tai tik dėl tavo galvoje esančio pasaulio,
tu susikūrei tokią visatą. „Vishva“ yra nuostabus pasaulis – „shva“ reiškia arba vakar dieną arba rytojų, o „visha“ reiškia ypatingą vakar dieną arba rytojų, kurį mes susikuriame savo pačių prote. Savo galvoje mes kai kuriuos dalykus suvokiame kaip milžiniškus, nors mes nesame įsitikinę kokie jie yra iš tikrųjų. Mes esame įstrigę vakarykštės dienos rūpesčiuose arba svajonėse apie rytojų, todėl mums trūksta entuziazmo.
Entuziazmas yra gyvenimo privalumas, tačiau kai kurie žmonės mato tik nuobodumą ir nelaimes.
Stebėkite į kurią pusę krypsta jūsų gyvenimas – diena iš dienos ar jūs įgyjate entuziazmo ar jį prarandate? Pasižiūrėkite į penkių ar šešių metų vaiką ar į trijų ar šešių mėnesių kūdikį. Jie kupini entuziazmo. Jis plūsta iš kiekvienos jų kūno ląstelės. Palyginkite vaikus su suaugusiais ir pastebėkite ar entuziazmas su amžiumi didėja ar mažėja. Ar praradę entuziazmą mes tikrai gyvename? Taip nutinka dėl mūsų „Vishva“ – mes susikūrėme tokį pasaulį. Tuomet ar jums reikia pabėgti nuo visuomenės į urvą Himalajuose norint jį paleisti?
Vien tik pasislėpę urve jūs neatrasite laimės.
Pasaulis gimsta mūsų pačių galvose. Tik tu jį susikūrei ir tik tu gali jį paleisti.
Išeitis yra mūsų pačių kūnuose. „Shakti chakra sandhane vishvasamharah (Šiva Sutros)” – kai nukreipsite dėmesį į energijos centrus savo kūne, rūpesčių ir jus trikdančių minčių pasaulis pranyks. Liks tik ramybė.
Kai jaučiate pyktį, kokią nors emociją ar susijaudinimą, skirtingi mūsų kūno centrai patiria skirtingus pojūčius. Kai supykstate, sritis tarp antakių pradeda kaisti, kai užeina liūdesys ima smaugti gerklę, kai jaučiate neapykantą – pajuntate įvairius pojūčius krūtinės srityje. Kas nutinka kai jaučiate pavydą? Pradeda sukti pilvą. Geranoriškumas taip pat gimsta pilvo srityje. Kai jaučiatės labai laimingi juntate įvairius pojūčius pilvo srityje. Panašiai, kai jaučiate pavydą ar meilę, aplinkui širdį juntate pojūčius. Kai esate nelaimingi – jaučiate kažką gerklėje, taip pat kai norite išreikšti dėkingumą – jo nepavyksta išreikšti žodžiais ir sakoma jog tuo metu užspaudžia gerklę.
Iš viso mūsų kūne yra septynios čakros arba energetiniai centrai ir visi 27 tūkstančiai subtilių nervų yra susiję su šiais septyniais centrais. 
Pirmasis centras yra Muladhara čakra. Čia energija yra arba potenciali arba aktyvi. Šakti arba energija kyla iš Muladhara čakros į Svadhihthana čakrą, kur ji reiškiasi kaip kūrybingumas arba geismas. Kai ji pakyla dar aukščiau, į Manipura čakrą, į zoną aplink bambą, ji reiškiasi kaip pavydas, dosnumas, džiaugsmas arba godumas. Dosnumas, laimė ir godumas – visi šie jausmai yra šioje zonoje. Ta pati energija pakyla iki širdies, Anahata čakros, kur ji išreiškia save trimis būdais – meile, neapykanta arba baime. Kai išsigąstate, uždedate ranką ant savo širdies, taip pat paliečiate savo širdį, kai norite išreikšti meilę ar pagarbą. Neapykantos jausmas taip pat susijęs su širdimi. Kai ta pati energija pakyla iki gerklės srities arba Visuddha čakros, ji išreiškia save dėkingumu arba kančia. Kai jaučiate sielvartą ar reiškiate dėkingumą, jums pradeda spausti gerklę. Šiai energijai pakilus aukštyn į sritį tarp antakių, žinomą kaip Ajna čakra, energija reiškiasi sąmoningumu, išmintimi arba pykčiu. Taigi, Šivos trečioji akis atspindi ir išmintį ir pyktį. Kai Šiva supyksta, jis sudegina viską iki pelenų vien atmerkęs savo trečiąją akį. Galiausiai ši energija pakyla iki viršugalvio, iki Sahaswara čakros, kur yra tik džiaugsmas ir palaima.
Šitaip keliauja sąmonės energija ir susipažinti su ja galite stebėdami jos judėjimą.

Paprastai gyvybinė energija teka laisvai per šias čakras, tačiau jei jūs jaučiate spaudimą ar esate sutrikę, čakrose susiformuoja blokai, kurie trukdo normaliam gyvybinės energijos tekėjimui. Nukreipkite savo dėmesį į energiją šiose čakrose ir pastebėsite kaip negatyvi energija čakrose po truputį nyksta.
Visi netobulumai pranyksta ir įsitvirtina teigiamos savybės. Jei jaučiate pavydą ir medituojate nukreipę dėmesį į pilvą, pavydas natūraliai nuslūgta. Dėl pavydo pridarome klaidų, o vėliau bandome apginti save teisindami tai, kaip pasielgėme. Mes turėtume žinoti, jog taip nutiko dėl nešvarumo mūsų čakrose. „Shakti chakra sandhane vishvasamharah“ – pasaulis bus sunaikintas, jei susipažinsite su šiomis čakromis per meditaciją. „Sunaikinti pasaulį“ reiškia amžiams paleisti nerimą dėl šio pasaulio.

Klausimas: Gurudevai, jei visas skausmas, kurį patiriu gyvenime yra dėl mano ankstesnių gyvenimų karmos, nuo to man tik liūdniau. Kaip tai įveikti?
Šri Šri Ravi Šankaras: Nevaikščiok atgal atsukta galva. Žiūrėk pirmyn ir judėk į priekį. Bandai eiti pirmyn žiūrėdamas atgal. Štai kodėl jautiesi apgailėtinas. Tiesiog paleisk tai! Ką gero atneš praeities analizavimas? Visa tai niekai. Gyvenime visi patiria malonių ir nemalonių dalykų. Tiesiog drąsiai ženk pirmyn.
Kelias kupinas žinių ir džiaugsmo. Jei nepaisant to liūdi ir jautiesi apgailėtinas, kokia nauda iš tų žinių? Tiesiog nuoširdžiai tikėk, kad tau gali nutikti tik geriausia. Tai kas, jei dabar susiduri su kažkokiais sunkumais? Pasitik juos drąsiai ir su šypsena. Tiesiog būk kažkuo užsiėmęs.
Ar žinai, kad dabartiniai didelių įmonių savininkai ir vadovai kažkada susidūrė su dideliais sunkumais? Jiems sunkiai sekėsi rasti darbą. Daugelis negalėjo įsidarbinti net valstybinėse įstaigose, tačiau jie nenukabino nosies. Jie pradėjo nuo nedidelės parduotuvėlės, kurią po truputį plėtė, kol ji virto verslo imperija.
Istorija pilna tokių pavyzdžių. Todėl neleisk dienų tinginiaudamas ar nerimaudamas dėl visko, arba galvodamas, kad vieną gražią dieną Dievas apipils tave malonėmis ir viskas bus gerai. Nešvaistyk šitaip nei vienos dienos.

Ką paprastai darome? Ryte atsikeliame ir pradedame skaityti laikraštį. Taip iššvaistome pusantros valandos brangaus laiko. Tada praleidžiame dvi tris valandas tiesiog namuose žiūrėdami televizorių. Jei tau į rankas pakliūna žurnalas, nesiliauji jo vartyti, nors jame visai nėra skaityti vertos informacijos. Dabar daug laiko praleidžiame naršydami internete. Jei ateina svečių, leidžiame laiką su jais plepėdami ir liežuvaudami.
Skiriame dalį laiko valgiui ir gėrimui, galiausiai pavargstame ir naktį nueiname miegoti. Nėra protinga taip praleisti dieną.
Atsikelk ryte, padaryk savo sadhaną (praktikas), pamedituok. Po to tiesiog užsiimk kasdieniniais reikalais.
Užsirašyk, ką dieną turi nuveikti, kur turi nueiti, ką nupirkti ir tt. Suplanuok savo dieną, užsirašyk vardus žmonių, su kuriais turi tądien susitikti. Viską užsirašęs tiesiog imkis savo darbų. Pažymėk sąraše tai, ką jau atlikai.
Kai pagaliau būsi padaręs viską, ką tądien buvai suplanavęs, vakare tiesiog kuriam laikui prisėsk ir atsipalaiduok, pasiklausyk gražios muzikos, arba išeik pasivaikščioti gamtoje. Kas vakarą praleisk šiek tiek laiko su savimi. Vėl 15-20 minučių pamedituok. Gyvenime atrasi tiek daug laimės. Jausiesi stiprus ir energingas, o ne aptingęs ir paniuręs.
Paprastai iššvaistome tiek daug brangaus savo laiko nieko vertiems užsiėmimams, tada pavargstame ir turime bent trumpam prisėsti ir atsipalaiduoti. Nedarykite taip.
Taigi kai atsikeliate ryte, padarykite sąrašą dalykų, kuriuos turite atlikti iki vakaro.
Kas paprastai nutinka? Mūsų sekretorė ar asistentė įteikia mums sąrašą visų darbų, kuriuos tą dieną reikia atlikti. Aš paprastai gaunu netgi rytojaus darbų sąrašą!
(Juokas)
Sąraše yra visi žmonės, su kuriais turiu susitikti, visa veikla, kurią turiu apsvarstyti per dieną. Laimei, jie palieka laisvą valandą po pietų, kad galėčiau šiek tiek pailsėti. Tačiau po to grįžtu prie darbo ir darbuojuosi iki vidurnakčio. Štai kokia mano dienotvarkė, kai aš Indijoje.
Kai keliauju, mano dienotvarkė taip pat kimšte prikimšta dalykų, kuriuos reikia padaryti. Nesvarbu į kurią Indijos valstiją benuvykčiau, valstijos valdžios atstovai pasirūpina, kad mano dienotvarkė būtų užimta. Ir aš pats noriu visą dieną būti užsiėmęs.
Noriu, kad kiekviena mano dienos sekundė būtų produktyvi ir naudinga visiems.
Paprastai neturiu laiko skaityti ar klausytis žinių, nes mano dienotvarkė yra tokia užimta. Taigi kartais paskaitau laikraščius, kai skrendu ar važiuoju mašina. Kai kurie su manimi dirbantys žmonės man siunčia žinutes apie naujausias žinias ir įvykius, kad turėdamas laiko galėčiau paskaityti naujienas.
Jūs visi siunčiate man tiek daug laiškų su tokia meile, aš juos visus perskaitau. Daugelis žmonių rašo tokiu mažu šriftu, kad beveik neįmanoma suprasti, ką jie parašė. (Juokas) Galvoju, kodėl jie tokie šykštūs popieriui.
Kiti prieš paduodami laišką sulanksto jį keletą kartų, tikėdamiesi, kad jį paduodami galės paliesti mano ranką. Nežinojau šito, kažkas man neseniai pasakė. Jie pasakė, jog kai kurie žmonės galvoja, kad paduodami laišką ant normalaus dydžio popieriaus lapo negalės paliesti Gurudevo rankos. Tačiau jei jie sulankstys laišką kelis kartus, kad jis taptų nedidelio lapelio dydžio, tada man jį duodami galės paliesti mano ranką.
Taip sunku išlankstyti ir perskaityti laišką, kuris buvo sulankstytas tiek kartų! Laimei, man kol kas nereikia akinių skaitymui, tačiau jei ir toliau gausiu tokius sulankstytus laiškus, gali jų prireikti! (Juokas)
Taigi visi turėtumėte labai efektyviai tvarkyti savo laiką. Kas dieną iš pat ryto suplanuokite viską, ką reikia nuveikti iki vakaro.
Pas mane ateina žmonės ir sako: “O Gurudevai, mano verslas ne kaip einasi”, jie tampa nelaimingi. Sakau jums, jei jums nesiseka verslas, pradėkite kitą.
Dabar galite tiek daug padėti visuomenei. Ašramo žmogiškųjų išteklių padalinyje užsiregistruokite savanoriškai veiklai. Girdėjau daugybę žmonių sakant, kad jie neturi ką veikti. Patarčiau jiems užsiregistruoti Ašramo Žmogiškuosiuse Ištekliuose. Reikia tiek daug nuveikti.
Tiesiog būkite užsiėmę, dirbkite.
Yra daugybė kelių ir savanoriškos veiklos tiems, kurie tikrai nori tarnauti. Jei norite kurti verslą, yra tiek verslo galimybių. Gyvenimo Meno šeima yra didžiulė. Visiškai nereikia dėl nieko nerimauti.
Kai kurie žmonės ateina pas mane ir skundžiasi, kad negali apvesdinti sūnaus, ar ištekinti dukters. Kad išspręstume šią problemą, įkūrėme Gyvenimo Meno Santuokų Tarnybą, kuri turi savo interneto puslapį.
Puslapis turi keletą trūkumų, kuriuos savanoriai ištaisys per savaitę ir tada jums visiems bus lengviau užsiregistruoti ir surasti tinkamą partnerį.
Susidursite su šita praktine veikla ir pareigomis, tačiau nemanykite, kad ten rasite tobulumą. Visa žemiška veikla visada turi kažkokių trūkumų. Kai gilinamės į dvasinį kelią ir meditaciją, tik tada sugebame įveikti šias nedideles gyvenimo problemas, pakilti virš jų ir įvykių. Tik tada galime patirti tikrą palaimą.
Štai kodėl pakeitėme Pirmos dalies kurso pavadinimą iš Bazinio kurso į Menas Būti Laimingam. Norime, kad žmonės ateitų į kursą ir patys pajustų tą palaimą. Visos jų problemos ir vargai išsisprendžia, kai jie ateina į kursą. Su žinių pagalba jie gali pakilti virš savo problemų ir širdgėlos.
Neseniai Rišikeše sutikau šventąjį, kuris atėjo į mūsų satsangą. Jis man pasakė: “Paprastai mokykloje mokiniai išlaiko egzaminus ir yra perkeliami į kitą klasę. Bet ši mokykla (jis kalbėjo apie žinių kelią) yra ypatinga. Atėję (į kelią), jie pasilieka, nes atranda tikrąjį gyvenimo džiaugsmą.”
Žinių kelias yra labai įdomus ir kupinas džiaugsmo. Jis atveda jus į teisingų veiksmų kelią Jjis leidžia jums patirti meilę, kuri yra visuotinė ir amžina, ir jūs atrandate nesibaigiančią ramybę.
Tai pasiekę gyvenime galite su pasitikėjimu judėti į priekį. Štai kodėl sakoma:” Charaiveti! Charaiveti! Charaiveti!” (iš Upanišadų: “Judėk pirmyn! Judėk pirmyn! Judėk pirmyn!”)
Mūsų Vedos skelbia tą patį: gyvenime judėk pirmyn, niekur neįsipainiodamas. Tas, kuris įsitvirtinęs savęs pažinime, gyvenime eina pirmyn, pasiekia galutinį gyvenimo tikslą. O tas, kuris karštligiškai bėgioja paskui norus ir troškimus, pameta iš akių patį gyvenimo tikslą.

Klausimas: Aš prisijungiau prie GM su Yes+ kursu, kai man buvo 19 metų. Po kurso aš jaučiau didžiulį ryšį su Guru. Bet po 3 metų aš nebejaučiu nieko. Kai atvykstu į ašramą, aš matau žmonių minią, kurie sužavėti Guru, ima iš jo palaiminimus ir fotografuojasi su juo. Bet aš nejaučiu jokio susižavėjimo ir kartais man iškyla klausimas, ar aš esu geras atsidavėlis ar ne? Ar tas ryšys išnyko? Ką su tuo daryti?

Šri Šri Ravi Šankaras: Prisimink, kai labai labai seniai, daug metų atgal, tau reikėjo žaislų ir meškiukų, bet dabar jau nebereikia. Šiandien Tu neturi neapykantos ir neturi jokio negatyvo jiems, esi paprasčiausiai subrendęs, Tu esi iš jų išaugęs. Tas pats atsitinka, kai ateini į dvasinį kelią. Branda yra neišvengiama, mielasis. Iš pradžių protas bėgioja paskui grožį, ypatingai Guru. Protas lyg  mažas vaikas. Jį traukia žavūs daiktai.. Žodis “Sekti Meistrą” yra dvasinis.
“Sekti”- nereiškia fiziškai bėgioti paskui jį. Tai yra tik pradėjusiems eiti dvasiniu keliu. Lėtai iššaušta brandumas ir pradinis bėgiojimas vėliau bet kuriuo atveju išnyksta, tu pradedi skirti daugiau dėmesio savo asmeniniam augimui ir pritaikai tas žinias, kurias davė Guru.Tu supranti, kad Guru yra gilesnis už roko žvaigždę ir jam nereikia to dėmesio, kuris reikalingas roko žvaigždėms. Jo vienintelė intensija, kad tu lėtai pradėtum juo sekti jo žodžius ir nertum giliai į Save, ir gautum Žinias.

Klausimas:kai tik Tave pamatau, aš pradedu bėgti paskui Tave. Ar tai yra atsidavimas ar trūkumas pagarbos sau?
Šri Šri Ravi Šankaras: kai pradžioje bėgi, viskas gerai. Bet turi išmokti sustoti ir pažvelgti vidun. Nerk gilyn į save ir tuomet AŠ bėgsiu paskui tave, taip pat ir visas pasaulis pradės bėgti paskui tave.

Klausimas: kai atėjau į ašramą, aš tik bėgiojau paskui tave. Aš netgi nedariau sevos. Ką aš turėčiau daryti?
Šri Šri Ravi Šankaras: tarp kitko, aš niekur nebėgu (Juokas)! Aš esu labai stabilus, geriau ir tu būk stabilus. Nebėgiok paskui nieką, tiesiog BŪK! Žinok, kad tai, ką turi gauti, Tu gausi. Tai yra vieta, kur įsitvirtink savyje ir būk patenkintas.

Klausimas: taigi tam, kad suprasti savo beaistriškumą, ką reikia daryti?

  1. Atsimink, kad Guru turi aukštesnį tikslą ir štai kodėl jis pasirinko duoti tiek daug technikų ir meditacijų. Taigi, sek šitas technikas, eik gilyn į Save ir pradėk sekti Guru žodžius (žinias).
  2. Jeigu atsiranda abejonės savo atsidavimu Meistrui, primink sau, kad senovės laikais Guru buvo gerbiamas ir jam buvo suteikiama erdvė. Žmonės nesigrūdo aplink jį, bet buvo palaikomas atstumas ir rimtyje įsigalėdavo vidinis ryšys su meistru. Pasitikrink savo vidinį ryšį. Ar turi ryšį su Meistru?Ar augi Dvasiškai?Ar pasikeitei ir jau virtai drugeliu?

Šri Šri Ravi Šankaro patarimas:

Kai Tu gimei, buvo labai laimingi Tavo tėvai. Jie džiūgavo ir tai tęsiasi. Tavo gyvenimas neša laimę kiekvienam. Ir tai turi būti laimė kiekvienam ir kiekvieną dieną. Tavo gimtadienis yra pirmoji diena, kai suteikei laimę savo tėvams, bet dabar turi suteikti laimę kasdien ir kiekvienam. Kai gimei, kažką padarei tėvu ar motina, seneliu ar senele. Tu padarei giminystę su jais visais. Padarei savo tėvus ir senelius laimingais. Bet nedaryk šio ryšio nesantaika. Taigi, daryk kiekvieną laimingu. Ir prieš išeidamas iš šios planetos, turi užbaigti visus santykius. ” Tegul bus meilė tokia, kokia yra, nesuteik tam jokių vardų”.
Taigi, prieš išeinant iš čia, pabaik visus vardus ir santykius. Tai yra žinios. Tu esi už santykių. Tai yra ‘Adwaita Gyan’.  Skleisk laimę. Tegul laimė spinduliuoja iš Tavęs. Tai turi daryti.

Klausimas: Gurudev, kokio tipo žmonės turi būti aplink lyderius: ar tie, kurie su viskuo sutinka, ar tie, kurie  parodo trūkumus?

Šri Šri Ravi Šankaras: Lyderiai turi būti atsargūs su psichopatais. Psichopatai, supantys lyderį, visuomet jį giria: ‘Oh, tu esi geriausias’ ir blah, blah, blah. Ir lyderis šoka rylį: „Oh, aš esu geriausias pasaulyje”. Tai yra pavojinga.
Yra dar kitas tipas žmonių, kurie bijo atskleisti savo idėjas ir nuomones. Netgi jų ko nors paklausus, dėl savo ir savo padėties nesaugumo, jie nekalba tiesos. Ir joks lyderis neturėtų leisti būti tokiems žmonėms šalia jo.
Ir trečioji žmonių kategorija, kurie visko klausinėja, ką lyderis daro. Ir, jeigu lyderis turi aiškinti viską šiems artimiems žmonėms, visą laiką, kiekvieną sprendimą, jis turi aiškintis dėl savęs ir savo veiksmų, tai yra didžiulis galvos skausmas. Jeigu esi jautrus, turintis polinkį aiškinti kiekvieną savo sprendimą savo komandai, tai aš pasakysiu, kad tai yra pats blogiausias daIykas. Tuomet nors pajudėjus bent per colį, nesirūpinsi niekuo daugiau, tik gauti supratimą iš žmonių, esančių aplink tave. Taigi, yra du ekstremalūs žmonės: vieni, kurie visą laiką abejoja lyderio intensijomis ir klausinėjantys jį bei norintys paaiškinimo už kiekvieną judesį. Kiti ekstremalūs, kurie bijo savo nuomonės balso. Pasakyti savo nuomonei nereikia būti grubiam, galima tik paminėti savo nuomonę. Psichopatais, netgi jų gyrimu tu  netiki. Psichopatiškumas reiškia: tu jais netiki. Tuomet, kai gyrimas ateina natūraliai iš tavo širdies, tai ne psichopatiškumas. Psichopatiškumas reiškia: tu giri ir pats netiki tuo, ką darai. Aš manau, kad su šita žmonių rūšimi lyderiai turėtų būti atsargūs. Pirma, jis negaus teisingos informacijos ir  negalės teisingai veikti. Antra, su tokiais žmonėmis jo visa energija bus išeikvota, nes visą laiką  turės aiškintis. Taigi, lyderis turi būti storaodis, kai žmonės ateina ir klausinėja visko, ką jis nori daryti. Šis klausinėjimas yra iš anksto apgalvotas, tokia komanda nefunkcionuoja. Lyderis turi nesvyruoti nei dėl pagyrų, nei dėl psichopatų aplink. Taigi lyderis turi būti šviesaus proto, budrus, sąmoningas. Tiesa? Jo sprendimai neįtakojami įvykių ir žmonių aplink. Ir tai visuomet į gera. Ir lyderis turi pasikliauti intuicija, nes vien logika ne visuomet suveikia.

Klausimas: Aš esu pasakęs, kad atleidau, bet, kai medituoju, praeitis sugrįžta atgal ir jaučiu, kaip  pasimetu savo patirtyje. Pasakyti, kad atleidau yra lengviau, negu tai padaryti. Prašau, padėkit man atleisti ir būti laisvam, nes aš iki šiol kenčiu..

Šri Šri Ravi Šankaras: Atleidimas yra ne tik sunkus, bet ir dažniausiai neįmanomas iki tol, kol galvoji,  kad kažkas yra  nusikaltėlis. Bet, jeigu pažvelgsi į tą kitą, kuriam nori atleisti, ne kaip į nusikaltėlį, o į situacijos ir neišmanymo auką  arba kaip į paštininką, kuris atnešė tai, kas skirta tau, tuomet tau ir nereikia jam atleisti. Jis tiesiog išnyks iš tavo domeno.
Tuomet, kai paštininkas atneša tau siuntinuką, taip jau yra, kad negalvoji apie paštininką.. Tu būni su siuntinuku, nesvarbu, ar mėgsti jį, ar ne. Tu darai tai, ką nori su juo padaryti. Štai koks turėtų būti tavo požiūris.
Tuomet, kai gauni siaubingą el.žinutę, juk nesudaužai ir neišmeti savo kompiuterio  ar  „laptopo” vien dėl to, kad gavai nemalonų laišką. Kokia žinutė beateitų, „laptopas” tik atspindi tai. Taip jau yra. Panašiai ir žmonės yra tarsi „laptopai”. Tau nereikia jiems atleisti.  Tau reikia tik geresnio supratimo. Jeigu tu jų paklaustum, jie dažnai net nežinotų, kodėl taip pasielgė, kad tave taip sužeidė….

Klausimas: Kodėl svarbu valgyti satvinį ir ajurvedinį maistą? Paprastai man patinka radžasinis maistas labiau nei satvinis.

Šri Šri Ravi Šankaras: Valgant radžasinį maistą, Jūsų protas taip pat bus radžasinio pobūdžio. Ar žinote, kas yra radžasinis protas? Tai lyg judėjimas aukštyn – žemyn. Jūs šokate į viršų arba krentate žemyn. Arba esate pernelyg laimingas, arba pernelyg nusiminęs – toks radžasinio maisto poveikis. 
Jūs kartais galite jį vartoti, jokių problemų. Jei visi būtų vienodi ir lygiaverčiai, tada nebūtų žavesio, niekas nevyktų. Jums reikia šiek tiek radžaso šen bei ten. Tai daro gyvenimą spalvingesnį. Bet kai pastebėsite, kad negalite susitvarkyti, tada pereikite prie satvinio maisto.
Žinote, neseniai perskaičiau, kad viename Kalifornijos kalėjimų buvo atliktas eksperimentas. Nuteistiesiems du mėnesius buvo duodamas tik veganiškas maistas (maistas be pieno ar mėsos produktų). Veganiškas maistas reiškia vegetarišką maistą, tik be pieno ar jogurto. Taigi, tik veganiškas maistas buvo skirtas kaliniams truputį ilgiau nei du mėnesius. Buvo nustatyta, kad nusikaltimų, kuriuos kaliniai nuolat darė, skaičius sumažėjo 97 proc. Dauguma kalinių  pakeitė nusikalstamo proto būseną. Tai labai įdomu.
Žinote, Indijoje gyvena tiek daug žmonių, kad jų skaičius beveik tris ar keturis kartus viršija JAV gyventojų skaičių ir užima trečdalį sausumos ploto. Jei Indija neturėtų šio satvinio proto, ji būtų tapusi vieta, kurioje būtų didžiausias nusikalstamumas. Ačiū senovės išminčiams, kad jie išlaikė žmones labai tvirtame proto lygyje. Yra senovės patarlė „Jaisa Ann Vaisa Mann”, kas reiškia, kad maistas, kurį valgote, yra jūsų protas. Štai kodėl aš skatinu valgyti satvinį maistą. Šios žinios atėjo iš senų laikų, tačiau jos pamažu blėsta. Nusikaltimų lygis Indijoje auga kaip niekada anksčiau. Vis dėlto šioje visuomenėje yra kažkas, kas palaiko harmoniją šalyje. Tai galima paaiškinti tik šiuo savitu gyvenimo būdu.

Seva (savanoriškas darbas kitiems) yra gelbėtojas

Dalijimasis kitų liūdesiu ir džiaugsmu yra kelias išsiplėsti iš individualios sąmonės į visuotinę. Jums augant, jūsų sąmonė taip pat turėtų augti. Kai jūs palaipsniui išsiplečiate žiniose, depresija neįmanoma. Jūsų vidinis šaltinis yra džiaugsmas. Pasidalijimas visuotinėmis nelaimėmis yra būdas įveikti asmenines nelaimes. Asmeninio džiaugsmo išplėtimas – pasidalinti visuotiniu džiaugsmu. Užuot galvojus „kaip dėl manęs?“, „ką galėčiau gauti iš šio pasaulio?“ klauskite „Ką galėčiau padaryti dėl pasaulio?“ Kai visi ima prisidėti prie visuomenės, jūs turite Dieviškąją visuomenę. Mes turime ugdyti ir puoselėti savo individualią sąmonę, kad ilgainiui išsiplėstume žiniose.. ir pereitume nuo klausimo „kaip dėl manęs?“ į „kaip aš galiu prisidėti?“ Jei neturite geros meditacijų patirties, darykite daugiau sevos (savanoriško darbo, skirto kitiems) – gausite nuopelnus, o jūsų meditacija bus gilesnė. Kai jūs per sevą suteikiate kam nors tam tikrą palengvėjimą ar laisvę, jums grįžta geros vibracijos ir palaiminimai. Seva teikia nuopelnus; nuopelnai leidžia giliai medituoti; meditacija grąžina Jums Jūsų šypseną. 
Gurudev Šri Šri Ravi Šankaras ​

Klausimas: Aš esu virš 30 + metų. Mano mama  kasdien duoda man patarimus ir mane bara. Ji visą laiką kalba negatyviai apie mane ir tai man  nesuteikia jokio paskatinimo. Aš negaliu jos ignoruoti, pykstu ant jos ir nutariau jai neskambinti mėnesį. Po kiek tai laiko visa tai tęsiasi. Kiek dar mano ausys turės klausytis šito negatyvo? Visa mano sadhana (dvasinės praktikos) baigiasi pykčiu po kiekvieno jos telefono skambučio. Ar tai karma? Ir kaip tai sustabdyti?

Šri Šri Ravi Šankaras: mes visi turime tam tikrą Sanchita karma, kurią turime praeiti. Mūsų gimimo laikas ir viskas, kas susiję su mūsų gimimu yra Sanchita karmos, kurios negalima ištrinti, pasekmė. Ką tai reiškia “To negalima ištrinti”? Tai reiškia, kad tai tavo aiškus kelias ir tu turi  tai patirti. Geriausia praeiti pro šią patirtį, nesukuriant naujos Agami (ateities) karmos. Kitaip šita karma sugrįš atgal ir tu atsidursi ydingame rate. Atpažink tai  ir tiesiog plauk su tėkme..
Ka reiškia „plaukti su tėkme”? Pvz, tau duotas fermerio vaidmuo dramoje. Ar tai gali padaryti? Pamėk šitą dramą! Tiesiog vaidink tai iš periferijos. Tai juk nepadaro tavęs fermeriu, tiesa? Tarkim tau duotas vaidmuo turtingo ir apsukraus politiko, vaidink tai iš periferijos,išoriškai, juk tai nepadarys tavęs apsukriu politiku, tiesa? Tiesiog pamėk tą supratimą, kad gyvenimas yra drama!  Tiktai išmintingas gali suvokti ir pradėti vaidinti vaidmenį iš periferijos. Nepaskęsk vaidmenyje manydamas, kad jis tikras. Turi nepaskęsti vaidmenyje John Doe. Tu nesi John Doe. Tau tik duotas vaidmuo John Doe, kurio mama jam tai vis primena.Tiesiog vaidink šitą vaidmenį išoriškai.
Tik kūno ir proto komplektas yra John Doe, bet tu esi ne kūnas, tu esi ne protas! Po 90-100 metų šitas kūnas bus išmestas, kai karmos išseks, bus pamestas ir protas, bet tu pasiliksi amžinai. Taigi, tu esi ne protas ir ne kūnas.Tai tik vaidmuo, kurį turi suvaidinti dėl savo ankstesnių karmų. Kai karmos pasibaigs, visi kūnai irgi ištirps, visi vardai, tokie, kaip Ali, David, Ekta, Rochelle, Margaret, John ir t.t. juk priklauso tik kūnui. Visi santykiai, kaip mama, tėvas, brolis, draugas, vyras, žmona, vaikas taip pat priklauso tik kūnui. Jeigu vardas yra ne tavo, kaip santykis gali būti tavo? Kaip gali draugas būti tavo? Kaip daiktai gali būti tavo? Būk išmintingas! Atpažink šitą amžiną tiesą ir tiesiog žaisk žaidimą periferiškai kaip dramą, nebūdamas į ją įtrauktas.
Tai ne tavo namai! Žmogaus gyvenimas yra tik tiltas tarp dieviškojo ir gyvūno gyvenimų, todėl nestatyk savo namo ant tilto.. Judėk toliau! Charetveti!

Klausimas: Patanjali sako, kad mes neturime vogti netgi savo prote. Asteya – NEVOGTI. Aš turiu įprotį norėti svetimų daiktų, kažką turėti, žvalgytis pas kitus… Aš noriu to, o paskui aš žinau, kad kentėsiu dėl to… Kiti netgi nesupranta šito. Kaip nustoti vogti savo prote? Prašau man padėti.

Šri Šri Ravi Šankaras: Visų pirma, paplekšnok sau per petį! Iš 6 mlrd. žmonių šioje planetoje yra tik keletas šimtų, kurie atranda drąsos sau pripažinti savo klaidas ir deda nuoširdžias pastangas joms ištaisyti bei turi vidinį supratimą to paklausti mokytojo ar kažko kito, kad padėtų dvasiniame kelyje. Tavo paklausimas savęs iškelia Tave į unikalią žmonijos būties kategoriją. Šitas klausimas labai aktualus daugeliui, ypač tiems, kurie nei klauso, nei skaito šitas žinias.
VOGTI prote  yra tendencija, kurią mes išvystom tiktai būdami žmogaus kūne. Gyvūnai nesirūpina, kaip atrodo kitas leopardas arba koks gražus yra kitas povas, arba kaip baisiai atrodo kitas skorpionas. Jiems visiškai vienodai. Tu nekritikuodavai tuose ankstesniuose gyvenimuose (kai buvai gyvūnas). Bet, kai įžengei į žmogaus egzistencijos karalystę, tau buvo suteikta Viveka (intelekto atskyrimo, pasirinkimo jėga) per visą daug stipresnį Maaya laipsnį. Tas, kas nepanaudoja „Vivekos”, turi polinkį grimsti gilyn į mają. Šio žmogaus gyvenimo tikslas yra išaugti į aukštesnę fantazijos  egzistenciją. Tiktai ypatingi žmonės gali išplaukti iš Maaya vandenyno ir turi drąsos paleisti klaidas bei negatyvą, kurį susirenka per žmogaus gyvenimą..
Taigi kaip sau padėti?
BAIMĖ – baimė kažką prarasti tau padės tvirtai laikytis įžadų. Pavyzdžiui, jeigu aš noriu nustoti kažkam pavydėti milijono dolerių vertės namo arba turto ir gausos, prisiimu sau įžadą, kad, jeigu pradėsiu galvoti su pavydu apie kažko turtą, tai paaukosiu labdarai ar geriems tikslams $100. Ir pasakysiu apie tai draugui, sutuoktiniui ar šeimos nariams. Tuomet tikrai būsi tvirtas savo pasižadėjime. Jeigu neturi kam, tuomet pasakyk man. Štai tuomet būsi tvirtai įsipareigojęs. Ir visuomet, kai tik sulaužysi savo įžadą, turėsi prarasti tuos $100. Pasakymas savo draugui užtikrins, kad tavo suktas protas neleistų ateityje daugiau prarasti ir gauti baudų.
GODUMAS – Godumas gali padėti sutvirtėti savo įsipareigojimuose. Tu gali sau pažadėti, kad, jeigu vieną mėnesį  negalvosi apie kito žmogaus gerą išvaizdą ar pinigus, santykius arba, nuėjęs į Facebook, pradėsiu pavydėti kuriam nors žmogui, kad jis apkeliavo pasaulį ir įsidėjo nuotraukų ir galvosiu, kad  kodėl gi aš nekeliauju ir t.t. Jeigu aš susilaikysiu nuo šito pavydo, aš pasidovanosiu sau ką nors. Taigi, pasirink sau terminą vieną mėnesį. Visą mėnesį aš nedarysiu to ir šito  ir, jeigu tai pasieksiu, gale mėnesio nusipirksiu sau suknelę. Ir vėl, pasakyk šeimai ar savo draugui, kad gali įsipareigoti sau ir kad Tavo protas nesukčiaus šiame procese.
MEILĖ – Pažadėk sau, kad, jeigu prisiimsi įsipareigojimą sau nevogti, ty Asteya tam tikram laiko limitui, pvz 1 ar 2 mėnesiams ir tu sąžiningai pasakysi savo mylimam žmogui (savo sutuoktiniam, tėvams, vaikui, draugui ar kažkam kitam) teisybę apie tai, ką pavogei. Ir pasakysi savo mylimiems žmonėms, kad visuomet, kai pavogsi ką nors savo prote, prisipažinsi jiems ir jie turės nekalbėti su tavimi 1 ar 2 dienas, ir tai tave suvaržys. Ir šitas kito žmogaus nekalbėjimas su tavimi padės ištreniruoti Tavo protą.
 Taigi, ar supratai technikas teisingai?. BAIMĖ, GODUMAS, MEILĖ dirba puikiai su klastingu protu. Tik tokiais būdais gali ištreniruoti savo protą.
PROTO DISCIPLINA-KAS BEATEITŲ, AŠ BŪSIU SU SAVO ĮSIPAREIGOJIMU!
Gali sau prisiimti tokį ekstremalų įsipareigojimą su meile, kuriame bus sakoma, kad, jeigu per šitą 1 mėnesį ar bet kada pavogsi, tuomet nubausi save ir šiais metais nesusitiksi  Gurudev. Kad ir kaip jo ilgėtumeisi. Tai yra bausmė. Taigi, treniruok savo protą. Tu turi tik šitą gyvenimą prieš save. Tu juk nežinai, ar daugiau būsi žmogaus kūne. Taigi, nepraleisk tokios galimybės. Labai retai mes gimstame ŽMONĖMIS.Ir labai retai, būnant jais, mums užtenka sėkmės suvokti savo klaidas ir atrasti drąsos pakilti virš jų. Taigi, pakilk virš jų. Judėk tolyn. Aš laukiu tavęs kitoje pusėje. JUDĖK.PIRMYN. Mes susitiksime kitoje pusėje. Jai Guru Dev

Klausimas: Gurudev, ar svarbu yra moteriai tapti mama?

Šri Šri Ravi Šankaras: Motinystė moteryje yra įgimta. Ar motinystės jausmą turi savo pačios vaikui, ar jis nukreiptas į kiekvieną bei kitų vaikus, tai nėra skirtingi dalykai. Kiekvienai moteriai nebūtina turėti savų vaikų. Bet rūpinimosi kiekvienu jausmas yra kiekvienoje moteryje. Nemanau, kad jis gali kada nors išnykti. Tai yra svarbu.
Iš tikrųjų, „Viešpats Šyva” buvo vadinamas „Thayumanavar”. Viešpats Šyva taip pat tapo motina savo atsidavėliams. Taigi, Šyva kalbėjo „Aš taip pat esu motina”.
Vadinasi, ne tik moteris, bet ir kiekvienas vyras gali turėti motinystę savyje, kai jie rūpinasi besąlygiškai – tai motinos savybė.

Klausimas: Gurudev, kaip užsitikrinti, atliekant veiksmą, kad jis nesukuria įspūdžio?

Šri Šri Ravi Šankaras: Atlik jį paprastai, nepersistenk. Jei veiksmas spontaniškas, jis nepalieka jokio įspūdžio. Bet jei apie jį per daug galvoji, tada jis nedidelį įspūdį palieka.

Klausimas: Gurudev, esu gydytojas, turiu būti kantrus su savo tėvais. Dienos pradžioje aš ramus, bet jai įsibėgėjant, tikrai prarandu kantrybę, klausydamas tų pačių klausimų. Kaip tapti tokiu kaip tu?

Šri Šri Ravi Šankaras: Pavakare pasidaryk 5-10 minučių pertrauką. Per priešpiečių pertrauką nekimšk į save maisto, o kelias minutes atsipalaiduok ir pamedituok. Galbūt tai tau padės.

Klausimas:  Ar visi mokytojai nušvis?

Šri Šri Ravi Šankaras:

Pirmiausiai turėtum paklausti, ar to nori kiekvienas mokytojas. Tik tada, kai visi troškimai išnyks, tu atrasi mukti. Matai, mokytojai labai gerbiami. Tave labai gerbia ir, kai tu susiduri su nepagarba, kas tau nutinka? Tave sukrečia. Jei tavęs nesukrečia net tada, kai žmonės į tave laido kaltinimus, tada suspindi tavo teigiamybė. Kai esi gerbiamas, tavo tikra teigiamybė nespindi. Bet tu pasakai tai, kas žmonėms nepatinka, ir tada matai, kiek kaltinimų meta tau, ir tuo metu, jei esi ramus ir susitelkęs, iškyla tavo tikra teigiamybė. Tada gali sakyti, kad dabar esi centruotas. Kaip sužinai, esi ar nesi centruotas? Ne tada, kai tave labai garbina, o kai tave įžeidinėja, arba kai tavęs negerbia. Tada gali galvoti, kad visa tai manęs nepaliečia. Aš esu centruotas, aš esu laimingas, aš patenkintas ir aš įsipareigojęs.
Žinai, daug kartų, kai yra kliūtys arba žmonės tavęs negerbia, pavyzdžiui savanorių, kurių gero darbo nepripažįsta, kas nutinka? Savanoriai nejaučia noro ką nors daugiau daryti ir nusiplauna rankas. “Matai, aš dirbau nuo ryto iki vakaro, ir niekas nepripažino manęs, man nepadėkojo, mane net išstūmė”. Tokie skundai gali kilti savanoriams, kai yra lūkesčiai – aš darau gerus darbus ir turėčiau gauti atlygį. Tai yra normalu žmonėms, bet mokytojams reikia peržengti slenkstį. Ir tada gali sakyti, kad esi centruotas. Išeiti iš centro yra įprasta, bet jei mokytojas nėra centre, tada tai liūdina. Mokytojui žinios padeda išlikti susitelkusiam į centrą, o nepalankios aplinkybės privers suvokti savo vidinę stiprybę.

RAKTAS į SANTYKIUS

Jeigu žinai, kaip irkluoti valtį, gali tai daryti. Bet, jeigu nežinai, valties pakeitimas tam nepadeda.
Panašiai ir pakeitimas santykių nėra sprendimas.
Anksčiau ar vėliau atsidursi toje pačioje situacijoje, nes, kas svarbiausia santykiuose, tai supratimas savo paties emocijų, savo proto, išlikti stabiliam, sugebėjimas matyti dalykus iš aukštesnės perspektyvos. Ir tam labai svarbu išmintis, nes tik išmintis suteikia jėgą, stabilumą ir platesnę perspektyvą gyvenime. Visą laiką mes ieškome tobulų santykių; tik nedaugelis pažvelgia į vidų, į ten, iš kur jie kyla. Tam, kad turėti tobulus santykius, reikia visų pirma pažvegti, koks mano santykis su pačiu savimi.. Turi pažvelgti į savo vidų..

GERIAUSIOS PRAKTIKOS SVEIKIEMS SANTYKIAMS SUKURTI:
#1 Paleisk kontrolę.
Daugelis turi problemą, kad negali paleisti kontrolės. Tai sukelia nerimą, nekantrumą ir nemalonius santykius.
Atsibusk ir pamatyk, ar tu tikrai ką nors kontroliuoji? Galbūt tik mažą dalelytę savo atsibudusios būsenos!
·        Esi nekontroliuojamas, kai miegi ar sapnuoji.
·        Negali kontroliuoti ir savo minčių bei emocijų, kurios iškyla.
Panašiai tu galvoji, kad kontroliuoji visus įvykius savo gyvenime ir pasaulyje?
Kai pažvelgi į dalykus iš platesnės perspektyvos visai kitu kampu, tu jau nebebijai prarasti kontrolės, nes esi niekas!

#2 Turėk nuolankumo jausmą.
Tai, ką garbini, tas tampa didesniu, negu Tu. Kai turi pagarbą santykiuose, išsiplečia Tavo paties sąmonė.
Tuomet netgi kai pasirodo koks nors mažas dalykas, jis tampa dideliu ir reikšmingu.Kiekviena maža kūrinijos dalelė tampa vertu pagarbos. Taigi, pagarba kiekvienuose santykiuose, kuri išsaugo santykius.
Dažnai nebelieka pagarbos tiems, kurie yra savi ir tai atsitinka nesąmoningai. Pagarba nuosavybėje išlaisvina nuo godumo, pavydo, geismo ir troškimų. Ugdyk pagarbumo įgūdžius kiekviename savo gyvenimo momente.

#3 Turėjimas bendrų tikslų.
Kai dvi linijos juda paraleliai viena su kita, jos gali keliau kartu amžinai.
Bet, kai abi linijos fokusuojasi tik į viena kitą, jos susikerta ir nukrypsta viena nuo kitos. Taip ir yra su santykiais. Kai abu  partneriai turi bendrus tikslus gyvenime, tai padaro jų santykius ilgai besitęsiančius ir atneša daugiau harmonijos. Bet, kai jie susifokusuoja tik į vienas kitą, jie tarsi sukimba: jie myli ir nekenčia, vyksta pastovi kova.

#4 Išvenk konfliktų.
Kai esi neharmoningoje aplinkoje, tavo protas atranda pasiteisinimus būti konflikte. Dažnai užtenka mažo dalyko tam, kad atsirasti konfliktui. Dažnai užtenka mažo dalyko, kad sukelti sumaištį.Ar tai pastebėjote?
Kai esi nesaugus ir esi išlikimo būsenoje, tuomet nesiskundi, kad Tavęs niekas nemyli. Bet, kai esi Saugus, pradedi reikalauti dėmesio. Daugelis žmonių sukelia konfliktus tam, kad gauti dėmesio.Taigi, paklausk savęs: ar sieki harmonijos kiekvienoje situacijoje ar tik platini skirtumus ir įrodinėji savo teisingumą?
​
#5 Visuomet žinok, kad turi daugiau meilės, negu esi nusipelnęs.
Visuomet jausk, kad nesi vertas tiek meilės, kiek gavai. Galvok, kad ta meilė, kurią gauni, yra daug didesnė už tą, kurios nusipelnei. Jeigu ateisi iš šios nuolankumo, kuklumo erdvės, elgsiesi su didžiadvasiškumu ir kilnumu visuose reikaluose. Niekuomet nesikrimsi dėl praeities, gyvensi dabarties momente, gerbsi kitų nuomones, suprasi kito keblias padėtis, tas didžiadvasingumas ateis iš tavo vidaus..
Kai Tavo protas  nemanys, kad nusipelnė daugiau meilės,nereikalausi meilės. Kai nereikalausi meilės, ji vis augs.

#6 Palik vietos kitam davimui.
Santykiai reiškia  davimo suderinamumą. Tuo pat metu palik erdvės savo partneriui duoti. Tai reikalauja įgūdžių-leisti kitam tau duoti, ne tik reikalauti. Jeigu Tu pats tik reikalauji, santykiai irgi neilgai truks. Reikalavimai ir priekaištai sugriauna meilę.

Klausimas: Kaip įveikti savo blogą įprotį regauoti į kitų žmonių pasakymus? Aš visuomet reaguoju, o paskui gailiuosi dėl savo elgesio.. Prašau, parodykit man kelią..

Tik nedaugelis žmonių suvokia, kad problema yra „Savyje“, bet ne  „kituose“ ir ne išorinėse situacijose. Tai yra mums tarsi žalingas įprotis.
Paplekšnok sau už sąžiningą to pripažinimą.. Ar pastebėjai, kad visuomet reaguoji tuo pačiu būdu? Vėl, vėl ir vėl.. Tarsi pasikartojantis reagavimo šablonas. Šitas pasikartojantis reagavimo šablonas  Raaga („mėgstu“) arba Dvesha („nemėgstu“) Tavo sąmonėje ir tampa Tavo Karma.. Ir šita Karma atneša tas pačias situacijas vėl ir vėl.. Ir negali ištrūkti iš šio ydingo rato.. Kaltininkas yra tas įpročio šablonas. Kaip iš jo ištrūkti? Pažvelk sąžiningai į Save…

1. Atpažink, kad problema yra tame “kaip aš reaguoju”, bet ne dramoje, kurią sukuria kitas asmuo. Tai yra drama, kuri sukurta mano prote dėl mano reakcijos..
2. Identifikuot tą reakcijos šabloną, pvz, supyksti, jeigu kambarys yra netvarkingas. Pastebėk save, kad visuomet šauki ir aprėki ta pačia maniera ir tuos pačius žmones.. Tai yra šablonas…
3. Identifikuok pojutį už emocijos, kurią patiri, pvz., kai tampi piktas dėl netvarkingo kambario jauti karštį ir įtampą, kuri atsiranga tarp antakių, o paskui pasklinda po visa galvą, netgi visa kūną.. Tai nėra malonus pojūtis..
4. Atpažink, kad reaguoji į šitą pojūtį (karštį ir įtampą) todėl, kad jo nemėgsti. Tu iš tikro nereaguoji į kito žmogaus veiksmą. Tai yra tik pojūtis, į kurį Tu reaguoji!
5. Taigi, kai sekantį kartą supyksi, 100 proc suvok savo pojūčius. Tuomet, kai suvoksi savo pojūčius, nutrauksi šitą reagavimo grandinę ir tuomet konvertuosi pojūtį į emociją. Kaip?
6. Tiesiog stebėk tuos nemalonius pojūčius ir suvok, kad jie yra laikini.. Kiekvienas pojūtis yra laikinas. Jis praeis.. Palauk, kol praeis! Lauk, nereaguok.
7. Tuomet, kai jis praeis ir nejausi pojūčio savo kūne, jau gali reaguoti kiek tik nori! Jau gali reaguoti kiek tik nori! Iš tikro, jau negalėsi reaguoti, nes jau praėjo.. Gali tik “atsakyti’ į situaciją, kai jis praeis ir nejausi.. Gali tik “atsakyti’ į situaciją, bet nereaguoti.. Ir tapsi nugalėtoju be jokio apgailestavimo! Garantuotai! Tik sek šituos septynis punktus ir nereaguok! Šitas naujas „nereagavimo” įprotis padės ištrinti nesveiką praeities įprotį – reagavimo šabloną ir atsiras jėga pakeisti ateitį. Paeksperimentuok  30 dienų ir niekuomet negrįši atgal į ‚reakciją“. Ir kievienąkart, kai protas norės reaguoti, paklausk savęs: „Kuo aš noriu būti: praeities kaliniu, ar ateities pionieriumi?” 

Klausimas: Kaip atsikratyti jausmų, kad paliko? Šie jausmai mane labai liūdina.

Jo šventenybė Šri Šri Ravi Šankaras: Nagi atsibusk! Kas tave paliko?
Ar oras TAVE paliko?
Ar žemė TAVE paliko?
Ar saulė TAVE paliko?
Ar mėnulis Tave paliko?
Ką turi omeny? Kas paliko tave?
TU niekam nepriklausai, kad būtum paliktas.

TU esi savininkas. TAU priklauso viskas. Tolk nuo mąstysenos, kad nori kitų dėmesio. Tai TAU nepadės. Tai TAU visai nepadės.

Formulė būti nelaimingu tokia: Jei nori būti nelaimingas, tada būk. Tobula formulė būti nelaimingu. Neklystanti formulė būti nelaimingu, kentėti – norėti dėmesio. Gerai

Gyvenimas yra Dovana, tavo kūnas yra dovana, laikas yra dovana – gerbk ją. Jausi, kad niekas neapleido TAVĘS. TU esi čia, kad duotum šiam pasauliui ką nors.

Jei tu imi, TAVO sąmonė visada stokos, bet kai TU žiniai, kad atėjai čia kažką duoti pasauliui, niekas negalės atimti tavo laimės. NIEKAS NEGALĖS ATIMTI TAVO LAIMĖS. Supratai.

TU trykšk džiaugsmu ir entuziazmu. TU turėtum būti tarsi entuziazmo fonatanas. Bet kas, priėjęs prie TAVĘS, turėtų UŽSIDEGTI TUO, TU turėtum užkrėsti, TAVO džiaugsmas turėtų būti užkrečiamas.

Ar negali tiesiog pasirinkti vieną dieną ir nuspręsti, šiandien aš būsiu kaip pilnas džiaugsmo kūdikis, kas beprieitų prie manęs, nueitų laimingesnis. Ar gali TAVE užvaldyti ši mintis ar tiesiog TU pasiryši, priimsi sankalpa – ŠIANDIEN BŪSIU KAIP KŪDIKIS, PRIPILDYTAS DŽIAUGSMO, NIEKAS MANĘS NENUSLOPINS. Tiesiog pamėgink ir pamatysi.

Gerai rytoj, kodėl TAU to nepabandžius? Nuo ryt ryto TU sakai, rytoj Vedų indusų kalendoriuje yra NAUJIEJI METAI-UGADI. Kai mėnulis atsisuka ties pirmu Avino ženklo tašku, daugelyje pasaulio vietų švenčiami Naujieji metai, taip pat Irane, Persijoje, visame šiame regione.

Taigi rytoj, TU sakai šiandien: “Aš būsiu kaip kūdikis, pilnas džiaugsmo, kas benutiktų, aš sakysiu „O”, aš būsiu nustebęs, O! Tai gera, gerai; AŠ ČIA, KAD SPINDULIUOČIAU DŽIAUGSMU, SATČITANAND tai yra TAVO sąmonė. Sąmonė yra ANANT – PALAIMA.

KARMA
Keisti tie Karmos keliai. Kuo labiau tai supranti, tuo labiau esi nustebintas. Karma laiko žmones kartu arba išskiria. Vienus daro stipriais, kitus-silpnais.Vienus- turtingais, kitus – vargšais… Visos kovos pasaulyje, kokios tik gali būti, yra apsuptos Karmos. Tai nukerta visas logikas ir argumentus. Šitas supratimas Tave gali pakylėti nuo užstrigimo įvykiuose, asmeniškumuose ir labai padeda Kelionėje į Save.

Klausimas: tai ar galima teigti, kad vagies Karma yra vogti?

Šri Šri Ravi Šankaras: tuomet policijos Karma yra juos pagauti! (Juokas). Tiktai žmogaus gyvenimas turi galimybę išsivaduoti iš Karmos. Ir tiktai keletos tūkstančių žmonių tikslas būti laisviems. Tiktai per Malonę galima sudeginti priklausomybę nuo Karmos. Darant veiksmus negalima sunaikinti Karmos.
Po Kurukshetra karo,  Dhritrarashtra paklausė Krishnos: “Aš turėjau 100 sūnų. Visi jie buvo nužudyti. Kodėl? Krishna atsakė: “50 gyvenimų atgal Tu buvai medžiotojas.  Kai medžiojai, nusitaikei į paukštį patiną. Šis nuskrido. Apimtas pykčio, Tu grubiai sunaikinai 100 jo mažų paukštelių, kuriuos radai lizde. Paukštis – tėvas stebėjo tai apimtas beviltiškos agonijos… Kadangi Tu buvai priežastis šio paukščio skausmo, turėjai pakelti savo 100 sūnų mirtį…
Dhritarastra tarė: “Ok, bet kodėl aš turėjau to laukti penkiasdešimt gyvenimų?”
Krishna atsakė: “Tu akumuliavai nuopelnus (Punya)per paskutinius penkiasdešimt gyvenimų  turėti tą 100 sūnų. Tam reikėjo labai daug malonės ir tuomet gavai savo nuodėmės reakciją..
Krishna sako Bhagavad-gitoje (4.17) „Gahana Karmano Gatih”(„Kelias, kuriuo veikia veiksmas ir pasekmė, labai komleksiškas“). Dievas žino kurią pasekmę duoti tam tikromis sąlygomis. Taigi, daugelis pasekmių gali ateiti netgi šiuo metu, daugelis – sekančiame ir dar tolimesniuose gyvenimuose..
Yra pasakyta : „Dievo malūnas mala labai lėtai, bet labai smulkiai“. Ir kiekvienas, net mažas veiksmas bus įskaičiuotas „Anksčiau ar vėliau“. Srimad Bhagavatam duoda pavyzdį:
Jeigu mes turėsime karvidę su 1000 veršelių ir atvesim karvę, ji lengvai atpažins savo veršelį iš to tūkstančio. Ji turi šitą mistinį sugebėjimą.. Panašiai ir mūsų karma susiras mus tarp milijonų šioje planetoje. Gali būti tūkstančiai kelyje, bet tiktai vienam atsitiks avarija. Ir tai nėra netikėtumas. Tai yra KARMA. Taigi, karmos įstatymas veikia labai tiksliai. Taigi, būk atsargus su savo žodžiais, veiksmais ir mintimis..!
Šri Šri Ravi Šankaras

Klausimas: ar įgysiu karmą užmušęs vabzdį, jeigu tai padarysiu be prisirišimo?

Mokytojos Ekhta Ji atsakymas: tuomet kam jį užmušti, jeigu nėra jokio prisirišimo? Reiškia, yra aiški neapykanta, jeigu ateina mintis ‘žudyti”. Dvesha gali kilti formoje ‘šlykštu’, ‘erzina’, ‘pasibjaurėjimas’… Atpažink tai! Jeigu čia nėra dvesha, įsuki vabzdį į popieriaus gabalėlį ir palieki kieme. Pagalvok apie tai! Dveshas (‘mėgti”) ir Raagas(nemėgti”) gali būti labai subtilios. Mūsų užduotis jas atpažinti ir nugalėti. Šitas “dvesha” (nemėgstu”), kurį patalpini savo viduje, sukuria subtilų įspaudą Tavo karmos maiše. Jeigu tai kartojasi, tam tikru laiku atsiras vaisiai.. Štai kodėl ‘Ahimsa – neprievarta’ yra labai svarbus Patanjali, Ashtavakros, Lord Buddhos ir daugelio kitų šventųjų duoti principai šventraščiuose. Priimk priesaiką neprievartai! Ir kitąkart, kai nutūps uodas ant Tavo prabangaus stiklinio staliuko, neužmušk jo. Tiesiog paimk po plastmasinę stiklinę, kurias padėk po kiekviena kriaukle virtuvėje ir vonios kambaryje. Ir, kai pastebėsi uodą, patalpink ten. Jeigu iki šiol užmušdavai, tegul tai bus Tavo paskutinis kartas. Ar žinai, kad pagal karmos ratą gali gimti uodu! Nedaryk to vien dėl savęs! Vertink žmogaus gyvenimą!

Klausimas: šiandien sukanka 35 metai nuo tos dienos, kai 1981 m. buvo pirmąkart sukvėpuota Sudarshan Kryja. Gal galėtumėte pasidalinti šia istorija?

Šri Šri Ravi Šankaras: Oh, taip, aš totaliai pamiršau! Aš tik ką išėjau iš tylos … Gerai, atsisėskit.

Tai buvo maža salė, kurioje galėjo tilpti gal 30 žmonių. Dalyvavo15 jaunų žmonių ir dar apie 30 įvairios publikos (daktarų ir inžinierių). Tuomet aš pradėjau kalbėti ir po to visi nugrimzdo į meditaciją. Mūsų sesijos prasidėdavo 9 val. ryto ir tęsėsi iki 4 val. vakaro. Mes valgydavome pietus 4 val. vakaro. Po pietų niekas nenorėdavo eiti namo ir nuo 5 val. iki 11 val. vakaro tai vėl tęsėsi.. Aš kalbėdavau mažai, bet žmonės turėdavo daug patyrimų.. Ir taip kitą dieną aš tęsiau, ir dar šeštadienį – sekmadienį. Dienos pabaigoje jie buvo palaimoje, totaliose transformacijose, daugeliui įvyko išgijimai. Ir tuomet jie kalbėjo: “Ar dar atvyksite po kiek laiko?” Sekantį savaitgalį susirinko 55-60 žmonių. Maža salė buvo sausakimša. Dar po savaitės mes turėjome programą gretimame miestelyje. Informacija persidavė iš lūpų į lūpas. Žmonės ėjo iš visur. Tais laikais aš neturėjau nei adreso, nei ašramo, nieko. Aš nuvykdavau į kieno nors namus ir miegodavau ant grindų. Turėjau tik mažą lagaminą. Mums ašramas buvo transporto priemonė. Mes turėjome mašiną ir lagaminą ir 50 žmonių su manimi. Mes turėjome mokinių, todėl pradėjome nuo skirtingų vietų, kaimo vietovėse ir kituose ašramuose. Visur buvo labai šiltas priėmimas. Kur tik apsistodavome, tie namai pavirsdavo ašramu. Tai buvo žemesnės – vidutinės klasės žmonės. Nors gyveno nepakankamai gerai, bet maitindavo visus, kurie tik atvykdavo. Aš truputėlį jaučiausi droviai, nes jie išleisdavo tiek daug pinigų maistui kitiems. Čia buvo tiek daug meilės, noro dalintis. Taip mes keliavome iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą. Tada atvykome į Bangalorą ir Mysore bei Ooty. Aš dažnai vykdavau į Ootsi, kuris yra septynios valandos kelio nuo čia. Kai čia labai karšta, ten vėsu, nes jis yra aukštai kalnuose. Pakeliui sustodavau Mysore, nes čia buvo intelektualų viršūnė. Jiems aš duodavau ir žinias. Atvykdavo kai kurie šventieji ir klausydavosi manęs. Aš buvau tik 23-24 m amžiaus, o šventieji- 50, 60, 70 metų amžiaus ir mes diskutuodavome apie žinias ir išmintį. Taip pat turėjome 7 d. Advance kursą kai kuriose vietose. Nebuvo jokios viešos reklamos, jokių nuotraukų, tik informacija persidavė iš lūpų į lūpas. Žinoma buvo uždrausta spausdinti ką nors. Žmonės galėjo tai laikyti prote ir užsirašinėti. Viskas lėtai prasidėjo.. Tuomet atvykdavo žmonės iš Delhi gauti mūsų programas ir grįždavo nustebinti. Skirtingos ambasados kartu su Jungtinių Tautų atstovais turėjo bendrą kursą.. Taip viskas ir prasidėjo..

Klausimas: mirties klausimas mane neramina jau ilgą laiką. Milijonai žmonių gimsta ir milijonai miršta. Ar aš gimiau tik tam, kad mirčiau… Tuomet koks gyvenimo tikslas? Kam mes čia esame, jeigu vistiek reikės mirti?

Šri Šri Ravi Šankaras: Kodėl gi ne? Tiek daug žmonių gimė ir mirė, tiek daug gyvena ir mirs, tiek daug dar gims, o paskui irgi mirs. Tu dabar galvoji iš verslo požiūrio – ką aš ruošiuosi gauti? Koks tikslas? Argi iš kiekvieno dalyko turi ateiti nauda? Tai yra tuomet, kai galvojame iš verslo požiūrio. Tuomet viskas atrodo neekonomiška ir bergždžia. Didžiausias nuostolis yra tai, kad Dievas nestudijavo ekonomikos. Jeigu Einšteinui būtų duota dar šimtas gyvenimo metų, jis būtų atlikęs daugiau eksperimentų ir atradimų… Tiek daug lapų išsprogsta pavasarį, o po to nukrenta. Tokia neekonomiška nelaimė! Vaikai gimsta, po to eina į mokyklą – kolegiją – darbą – vedybos – vaikai – po to miršta.. Tai atrodo keista. Bet yra taip, kaip yra…
​
Klausimas: aš jaučiu, kad jau pasiekiau mirtį ir tai toks nusivylimas.. Ką aš turiu daryti?
Šri Šri Ravi Šankaras: tai Tavo karma ir niekas negali padėti. Tik suprask tai. Senovės meistrai tokiu būdu atsakydavo savo mokiniams. Niekas negali padėti, baigta.. Tu bandai surasti išsigelbėjimą, bet čia nėra jokio kelio.. Aš tau jo nepasakysiu. Ir kodėl turėčiau? Juk Tu jau pasakei, kad pasiekei mirtį, taigi ir būk miręs ir kentėk! Kai meistras atsako tokiu būdu, pažvelk, kas atsitinka: staiga atsiranda didžiulė laisvė ir Tu tarsi atsiduri „VAU!“ erdvėje. Tai visiškos laisvės erdvė, kurioje nebereikia nieko daryti. Čia jau nėra Veikėjo, nėra Ego, nėra troškimų nei Intelekto, kuris norėtų surasti kelią atgal… Aš nežinau, ar jie (ansktesnių kartų Meistrai) tai darydavo sąmoningai ar ne, bet jie visuomet atsakydavo tokiu būdu. Tu turėtum užrakinti savo intelektą. Jie sakydavo Hindi daug kartų: „Užrakink savo intelektą ir atsipalaiduok“. Neleisk savo intelektui mosikuoti.  Aš tau pasakysiu, kad žmonės neišgyvena tokioje būsenoje.. Išgyventi ir bent vieną dieną persunku.. Deja, mes jau nebeturime iš tos kartos nei vieno žmogaus.. Jie visi iš kitos kartos ir netgi niekas nebesupratų jų. Štai kodėl Deepak Chopra (žymus Ajurvedos gydytojas iš JAV) sakė man: „Oh, aš negaliu suprasti šito žmogaus, jis visiškai neturi atjautos! Nei lašelio atjautos!!“ Aš pasakiau: „ Negalvok, kad šitas žmogus neturi atjautos, kitaip tavo protas taps pamišusiu. Visų pirma išsaugok savo protą“. Deepak Chopra man pasakojo apie vieną įvykį, kai jis sėdėjo pas Mokytoją Maharishi, taip pat kartu sėdėjo dar vienas žmogus. Po kurio laiko šis žmogus išėjo. Praėjus kelioms minutėms, kažkas atėjo ir pranešė Maharishi, kad šitas žmogus išėjęs kirto gatvę ir buvo iškart užmuštas sunkvežimio.. Kai apie tai buvo pranešta Maharishi, šis tik patylėjo keletą sekundžių, o po to ramiai toliau  dirbo savo darbą.. Jis netgi neišėjo paklausti, kaip tai atsitiko, nieko.. Deepak buvo šokiruotas šio incidento. Aš jam pasakiau: „Pažvelk, Tu neturi kaltinti kito dėl abejingumo.. Kam turėtų būti gailestis? Juk kai nusikerpi savo nagą, nesakai: „Oj, aš nusikirpau savo nagą“.. Panašiai ir žmonės kiekvieną dieną gimsta ir kiekvieną dieną miršta.. Juk mes buvome gimę čia kievieną dieną ir tai darę tūkstančius kartų. Taip ir ir mirę.. Žiūrėk į gyvenimą iš didesnio kampo ir pamatysi visiškai kitą paveikslą. Dar prieš atvykstant į čia, aš kalbėjau su viena Mokytoja, kuri neteko savo vyro, taip pat GM Mokytojo. Aš palaukiau vieną dieną prieš pakalbant su ja, o žmonės man sakė: „Gurudev, pakalbėk su ja, pakalbėk su ja“.. Aš sakiau: „Tegul ji bent dar vieną dieną pabūna sielvarte, tegul atlieka laidotuves ir tik po to pakalbėsiu“. Taigi, šiandien aš pakalbėjau su ja. Ji neparodė jokio dejavimo: „ Kodėl tai man atsitiko ir blah, blah..“ Ji kalbėjo normaliai ir pasakė: „Aš noriu ateiti pas Gurudev‘“. Aš pasakiau: „Gerai ateik“. Tai yra šio kelio grožis. Jis duoda tiek jėgos, tiek vidinės stiprybės, kad gali viską įveikti..Visa, apie ką Tu pagalvoji, išsipildo, ar netiesa? Kartais aš pagalvoju, ar nepadarom savus žmones silpnesniais ir godesniais su šiuo pojučiu.. Jeigu žmonės visuomet prisimintų, kad jie ruošiais mirti, jie nebūtų toki gobšūs, pavydūs, prisirišę, troškimai.. Visa tai egzistuoja todėl, kad mes užmirštame, kad mirsime ir kad visa tai yra laikina. Čia nieko nėra pastovaus, jeigu Tu sakysi; ‚Aš niekada nemirsiu“, aš tau pasakysiu: „Ok, taip tiesa, kad kažkas Tavyje niekada nemirs, bet prismink, kad šitas pasaulis yra laikinas ir vieną dieną Tu išnyksi kaip rasos lašelis ant žolės. Pavydas, pyktis, gobšumas tuojau pat išnyks.
Po to, kai paliekam savo fizinį kūną, ta vieta, kur siela atsiduria, yra  Pitr Loka. Šios lokas yra tik čia, panašiai kaip TV kanalai. Kai perjungi kanalą, tai nereiškia, kad kiti kanalai išnyksta. Jie yra ir toliau, bet tik negali jų matyti. Panašiai ir mes galime matyti tik šią dimensiją, bet egzituoja kitos dimensijos, kurių negalime matyti. Protas yra tarsi TV dėžutė ir siela yra ten, kur yra visi TV kanalai.. Tai yra įdomu.. Žinai, yra neįsivaizduojamas kiekis lygmenų šioje kūrinijoje: vienas lygmuo yra žmogaus gyvenimas, kitas yra mirę sielos, kitas – dievybės (viskas vyksta iš šio sluoksnio). Dar yra lygmuo Gandharva (muzikos karalystė). Visi garsūs muzikantai, kuriuos žinome, turi Gandharva sielas… 
Klausimas: kodėl dažnai jauni žmonės miršta anksčiau už senesnius? Ar tai karma?

Šri Šri Ravi Šankaras: tai yra viena iš penkių amžinų paslapčių, todėl neklausk manęs.. Kodėl neprinokęs vaisius nukrenta ant žemės? Kodėl mažas pumpuras nukrenta net nepražydęs? Tai yra gamtos dalis.. Darykime tai, ką galime tam, kad apsaugoti nuo panašių dalykų, tarsi būtume sodininkai, kurie apsaugo mažą kokosą nuo kritimo dar prieš jam sunokstant.. Už visų ligų ir priežasčių, kodėl tai atsitinka, žengti dar vieną žingsnį, ir tai yra už karmos.. Karma yra labai gili ir jeigu gilinsies į tai labai giliai, prote atsiras baimė.. Šitas pilnas gyvenimo fenomenas amžinai tęsiasi ir užprogramuota, kuriuo laiku turime gimti ir kuriuo išeiti.. Viskas, ką galime padaryti, tai pabandyti užkirsti kelią mirčiai, o po to viską palikti Dieviškajam įstatymui.. Negali iškart viską palikti vien Dieviškajam įstatymui ir nieko pats nedaryti. Kadangi esame žmogiškajame buvime, turime daryti viską, kad išsaugotume tai, ką galime išsaugoti..
Dabar jeigu pasakysi „Aš niekada nemirsiu“, galiu pritarti: “Gerai, tikra tiesa. Juk vanduo vandenyne visuomet yra. Tik bangos tai pakyla, tai atslūgsta. Panašiai ir mūsų kūnai lyg bangų raštai vandenyno paviršiuje.. O siela tarsi vandenyno vanduo, amžinai pasilieka. Bet, antra vertus, visuomet atsimink, kad šitas pasaulis yra laikinas ir vieną dieną Tu išnyksi kaip rasos lašas nuo žolės paviršiaus.Tuomet pavydas, pyktis, gobšumas išnyks…“

Apie savižudybęs
Mūsų kūnai turi daug sluoksnių. Subtilus kūnas yra daug didesnis už fizinį. Praninis kūnas didesnis už fizinį per maždaug pusę metro. Gydytojai nežino tokiais atvejais, ką daryti. Jeigu tai būtų tik fizinė ranka, būtų galima užtepti tepalo, bet rankos nėra, o skausmas lieka.. Tai yra praniniame ar subtiliame kūne.. Praktikuojant Pranayama, Sudarshan Kriya ir meditaciją tai galima pakeisti.
Taigi, mūsų subtilus kūnas yra didesnis už fizinį ir kai šis kūnas susitraukia, mes jaučiamės depresuoti. Kai susitraukia nedaug, jaučiamės liūdni, kai daugiau-depresuoti ir, kia jis tampa mažesnis už fizinį, tuomet ateina savižudybės tendencijos.. Kas tai yra Savižudybė? Kai rūbas yra perankštas, norime jį nusimesti. Tuomet, kai apsivelki pora dydžių mažesnį rūbą, argi nenori jo atsikratyti? Taip ir įvyskta, kai žmogų pagauna savižudybės tendencijos. Tiesiog subtilus kūnas taip susitraukė, kad tapo mažesnis už fizinį kūną.. Bet kai darai Sudarshan Kriya, pranayama, medituoji, subtilus kūnas išsiplečia ir šios tendencijos išnyksta..
Kai užsiimi yoga, pranayama, Sudarshan Kriya ir meditacija, subtilus kūnas tampa stipresniu ir didesniu. Netgi jeigu iki tol jautiesi laimingas, po to jauties dar laimingesnis. Toliau, kai  išsiplečia ir kauzalinis kūnas, tampi palaimintu ir labai labai laimingu visą laiką.

Klausimas: Gurudev, aš noriu tapti GM mokytoja ir skleisti šitas nuostabias žinias, bet esu trikdoma protingųjų, kuriuos sutinku savo kelyje. Prašau, parodyk man kelią.

Šri Šri Ravi Šankaras: kur tik yra žmonės, ten yra ir protingųjų politikų. Protingas politikas–reiškia turi savo tendencijas, o žmogiškasis buvimas turi savo. Šitame pasaulyje kiekvienoje srityje, kiekviename kelyje negali būti visi vienodi. Jeigu Tu manai, kad visi turi elgtis vienodai ir su tuo pačiu požiūriu tame pačiame protiniame ir ir augimo lygmenyje, darai didžiulę klaidą.
Dvasinis kelias panašus į mokyklos lankymą. Visi vaikai mokykloje negali būti vienoje klasėje. Kai kurie yra A, kiti B, dar kiti aštuntoje ar devintoje klasėje. Taigi, netgi mokykloje visose amžiaus grupėse yra įvairaus intelekto lygmens vaikų. Ir taip buvo visais laikais. Yra netgi vaikų, kurie pasilieka toje pačioje klasėje keletui metų, o Tu juk negali pažvelgęs į juos pasakyti, kad nenori eiti į šitą klasę. Tu privalai eiti į šitą klasę! Kartais kai kas užstringa toje pačioje vietoje.
Kartais manęs žmonės klausia, kodėl aš laikau tokius kietus ir grubius žmones čia. Kartais netgi patys tėvai  atveža ir palieka man savo nerimą keliančius vaikus. Jie sako: „Gurudev, aš negaliu susitvarkyti namuose, prašau, pasirūpink jais“. Kaip aš galiu jiems atsakyti? Aš sakau: „OK“.
Aš duodu ilgą ringą ir pakankamai erdvės žmonių transformacijoms. Tu turi nesijaudinti dėl jų, aš jais pasirūpinsiu, tai mano Karma (pareiga). Aš rūpinuosi visų tipų žmonėmis. Juk pasakiau: „Priimk visus žmones tokiais, kokie jie yra“. Ir negaliu atsiimti savo žodžių, aš užstrigęs :)) (Guruji juokiasi).

Kiekvienoje srityje yra žmonės, kurie yra už taisyklių ribų arba juodosios avys lauke. Tu turi nekreipti dėmesio ir nedaryti koncepcijų, be jokio išankstinio nusistatymo. Tai labai svarbu. Išankstinis nusistatymas žudo žmones..

Klausimas: kaip man atsigauti netekus ko nors, ką labai mylėjau?

Šri Šri Ravi Šankaras: laikas tuo pasirūpins. Žinoma, pasitraukus kam nors, ką myli, tave apima sielvartas. Bet pažvelk į tai iš platesnio taško – mes visi vieną dieną turime iškeliauti, kas nors išskrido ankstesniu reisu, o mes turim skristi vėlesniu. Kai matysi visa ko laikinumą, įgysi jėgų įveikti sielvartą. Vėl ir vėl  turi kreipti dėmesį į visa ko laikinumą.  

Klausimas: Dievas yra gausa, pilnatvė, o mes esame jungtyje su Dievu. Tai kodėl esame skoloje? Kodėl kai kurie turi, o kiti-ne?
Šri Šri Ravi Šankaras: ar tai tiktai apie pinigus? Tu esi pilnatvėje ir tuo pačiu metu esi įsiskolinęs.. Taigi, kaip abu gali būti tiesa? Kaip gali vienu metu būti pilnatvėje ir tuo pačiu – įsiskolinęs?

Kažkas sako: įsiskolinimų gausybėje!

​Šri Šri Ravi Šankaras: kai Tu sakai, kad esi įsiskolinęs, reiškia, kad kažką gavai.. Tai kitaip kaip galėtum būti įsiskolinęs?
Taigi, būk dėkingas už galimybę būti įsisikolinusiu, nes juk esi gavęs.. Tie, kurie gavo, ir turi jaustis skolingi, nes, jeigu nesijauti skolingas, negali jausti gausos.. Taigi, kuo labiau jautiesi skolingas, tuo didesnę pilnatvę jauti..

Klausimas: kai mokiniai sutiko Jėzų, jie nebuvo labai sėkmingi, nesugaudavo daug žuvies..Tuomet, kai sutiko Jėzų, šis pasakė jiems, kur geriau žvejoti, ir tik tuomet, kai jie prigaudė gausybę žuvies, nusprendė sekti Jėzų .. (Juokas)
Šri Šri Ravi Šankaras: jauskis skolingas. Jausk dėkingumą. Tuomet ir ateis pilnatvė..Kuo labiau norėsi pilnatvės, tuo labiau tapsi skolingu..Jausk ir įsiskolinimą, ir dėkingumą, tuomet ateis pilnatvė..
Pilnatvė ir įsiskolinimas eina kartu. Tu galvoji, kad esi skolingas, bet iš tikrųjų-ne. Jau geriau jaustis totaliai skolingu, nes kiekvienas kąsnis, ką Tu turi, Tau nepriklauso, netgi Tavo kūnas. Tuomet esi visapusiškai skolingas už kūną, žinias, daiktus, kuriuos gauni ir už visą savo gyvenimą..Taigi, šildaisi Kūrėjo gausoje, pilnatvėje..
Kažkas sako: aš jaučiuosi įsiskolinęs. AČIŪ!
​

Klausimas: Kaip intuicijos ugdymo procesas įtakos mokslą mokymosi įstaigose?  Jeigu visi vaikai išsiugdys intuiciją, kam tuomet juos mokyti? Ar realus toks švietimo modelis?
Šri Šri: Intuicijos procesas sukels tikrą revoliuciją švietimo sferoje. Vaikams ant pečių nebereikės nešiotis tiek daug knygų – jų atmintis ir intelektas taps labai aštrūs. Iš tiesų mokytojai nebegalės vaikų neigiamai įtakoti, o tėvai – jiems meluoti. Vaikai mokytojams ir tėvams kels didžiulį rūpestį, kadangi šie nebegalės nuo jų nieko nuslėpti. Išnyks egzaminų atsakymų nutekėjimo problema. Senovės Indija anksčiau vadinta genialia civilizacija vien todėl, kad joje buvo žinoma, kas yra intuicija. Mes buvome išlavinę dėmesio ir atminties galią, o mūsų smegenys veikė greičiau už super-kompiuterį. Šito buvo mokoma mokyklose, vadinamose Gurukulomis.
Kai užsienio okupantai Takšašilio mieste ketino sudeginti visas knygas, vietos raštų žinovai (panditai) paprašė suteikti jiems 24 valandas, per kurias jie mintinai išmoko visus Šventraščius ir tuomet pasakė: „Dabar galite deginti, ką tik geidžiate”. Mūsų šalyje egzistavo metodika, leidžianti sąmonei pasiekti aukštesnį suvokimo lygmenį. Deja, per paskutiniuosius 60 – 70 metų į tai mes nekreipėme jokio dėmesio. Dabar – pats laikas leisti šioms žinioms atgimti ir mes grąžinsime šią išmintį jaunajai kartai.  

​”Teisinga mintis ateinanti reikiamu momentu. Tai yra intuicija.”
Šri Šri Ravi Šankaras

Yra dviejų tipų žmonės: YOGI ir BHOGI. Bhogi-tikslas kuo daugiau mėgautis juslių malonumais, dėmesys nukreiptas į išorinį pasaulį. YOGI  tikslas – suvaldyti šiuos juslių teikiamus malonumus sąmoningai. Dėmesys nukreiptas į savo vidinį pasaulį..
​
Klausimas: Jogams šis pasaulis yra kaip bausmė, o „bhogams‘ – buvimas vienam yra kaip bausmė. Ar gali būti gyvenimas ne kaip bausmė?
Šri Šri Ravi Šankaras: bausmė mus padaro stipresniais. Jogas, netgi ir būdamas vienas miške, jaučiasi laimingu. Bet, kai jis yra tarp žmonių, „gauna per pakinklius“ ir tai suteikia skausmą, bet, jeigu jis nepyksta ir išlieka ramus savo prote, jis nugali.
Jogui būti vienam labai lengva ir paprasta. Bet tarp žmonių būti savo konforto zonoje yra bausmė ir didelis išbandymas, reikalaujantis daug žinių ir įgūdžių, kurie yra būtini.
Panašiai ir „bhogai“ jaučiasi labai konfortiški minioje. Bet, jeigu jie pradeda depresuoti būdami vieni, tuomet neišvengiamai jie tampa nelaimingais ir tarp žmonių… Kodėl taip yra? Taip yra todėl, kad nėra pilnatvės savo viduje.. Jeigu Tu negali būti laimingas su savimi, kaip gali būti laimingas su kitais? Tam reikia praleisti kurį tai laiką tyloje arba tiesiog pabūti vienam su savimi ir tapsi prisipildęs savo viduje. Tuomet tau nebereikės kitų dėmesio ar kitų pagyrimo…

Klausimas: kodėl yra švenčiama Holi ? 

Šri Šri Ravi Šankaras: Holi  yra spalvų festivalis. Tai švenčiama amžiais, sujungiant įvairių klasių, kastų, amžiaus grupių, kartų žmones. Kiekvienas ateina ir švenčia kartu žmogiškumo šventę. Tai ir yra HOLI žinutė. Jeigu paliksite kartu viename kambaryje grupę vaikų su skirtingais išsilavinimo bei gyvenimo pagrindais (turtingi, neturtingi, protingi ir nelabai), ar žinote, kaip jie žais? Jie žais, nejausdami jokių skirtumų. Jie žais kartu.
Holi yra festivalis, kuris apjungia skirtumus tarp išsilavinimo ir profesijų. Tik visuomenė atskiria žmones, kartais pagal profesiją, kartais pagal turtą ar lytį, rasę, kartais pagal amžiaus grupes. Į parlamentą, ar į Liūtų, Rotari klubų susitikimus ateina tik tam tikri žmonės. Taigi, visuomenė yra suskirstyta į tam tikras sekcijas. Holi yra laikas, kai sulaužomi visi barjerai tarp tautų, religijų, lyčių, amžiaus grupių. Nuo seno iki jauno jie apsikabina ir išdažo vienas kitą spalvomis. Tai -Vienybės šventė..
Holi-juoko, išdaigų ir laimės festivalis. Tai laikas, kai esi nudažomas VISOMIS SAVO SIELOS SPALVOMIS..

Klausimas: ką Jūs tikitės pasakyti, organizuodami WCF (Pasaulio kultūrų festivalį)?

Šri Šri: šventimas jau iš saves reiškia pasiekimą. Ir kartu šventimas nereikalauja jokių pasiekimų.Viena žinutė, kurią mes norime perduoti pasauliui per šventimą šio festivalio metu, tai, kad esame visi žmonės esame viena šeima ir kad geri žmonės yra kartu. Kurstančios neapykantą jėgos ir žmonės, kurie skleidžia prievartą ir terorą, turi atsibusti ir pamatyti, kad pasaulis ateina kartu.
 
Klausimas: kodėl kiekvienas turi atvykti į šį festivalį?
Šri Šri: tai yra šventimas ir kviečiu kiekvieną. Tarsi tai būtų vestuvės ar širdies funkcija, Jūs atvykite ir kartu atsivežkite savo šeimos narius ir gimines. Mums pasaulis yra viena didelė šeima, todėl kviečiu kiekvieną.
 
Klausimas: kas yra šio festivalio ryškiausias momentas?
Šri Šri: tai yra aukščiausio lygio lyderių susitikimas. Atvyks įvairių sluoksnių ir krypčių lyderiai ir pasidalins savo patirtimi. Jie įkvėps jaunimą dalyvauti veikloje. Tai kartu ir jaunimo susitikimas. WCF inauguruos Ministras Pirmininkas.
 
Klausimas: koks pats didžiausias “Gyvenimo meno” pasiekimas?
Šri Šri: “Gyvenimo meno” pagrindinis tikslas – atnešti šypseną kiekvienam veidui ir tai jau vyksta, kur tik pasiekiama. Taip pat įkvėpti žmones socialiniam aktyvumui ir tarnystei.
 
Klausimas: kada pradėjote galvoti tapti dvasiniu guru?
Šri Šri: mokykloje.
 
Klausimas: Jūs minėjote, kad dvasingumas prasideda tada, kai žmogus pradeda uždavinėti sau klausimą “kas aš esu?” Kada Jūs paklausėte to savęs?
Šri Šri: kai aš buvau dar  labai mažas, aš jau žinojau, kad aš turiu atvykti čia tam, kad atlikti tam tikrą darbą. Meditacija man buvo tarsi kvėpavimas. Tai buvo tarsi dalis manęs.
 
Klausimas: kas yra sunkiausia būnant dvasiniu guru?
Šri Šri: sunkiausia yra bendravime sutinkamas išankstinis nusistatymas ir cinizmas.
 
Klausimas: kokia Jūsų strategija tam, kad pakreipti šitą cinizmo pilną pasaulį?
Šri Šri: aš mėgstu prisiimti tokius iššūkius. Aš mėgstu bendrauti su žmonėmis, kurie neturi jokio supratimo apie dvasiškumą, kontaktuoti su tais, kurie yra anti – dvasiški. Aš matau ateistus  kaip nuostabius žmones. Įdomus dalykas, kad jie ieško kažko savo viduje. Skepticizmą aš labai priimu, cinizmą aš toleruoju, kvailumui aš esu atjautus..
 
Klausimas: taigi, Jūsų šalyje nėra netolerancijos?
Šri Šri: ne, aš jaučiu, kad šita šalis (Indija) turi daugiau abejingumo negu netolerancijos. Mes esame labai abejingi. Kas beatsitiktų, mes nesirūpiname. Tai turi išeiti. Jau geriau būti kažkiek netolerantišku, smerkiančiu, negu abejingu. Būkime labiau netolerantiški neteisybei, nusikaltimams bei beprasmybėi, kurią žmonės dažnai sureikšmina.
 
Klausimas: jeigu paskaitysime Puranas, rasime labai sveikų debatų, iš kurių kyla nuostabios idėjos. Iš kur kyla netolerancija bet kokiai religijos kritikai?
Šri Šri: religija šiuo metu kritikuojama maksimaliai šioje šalyje. Taigi, mes visuomet esame atviri bet kokiai kritikai.
 
Klausimas: taigi, ar Jūs manote, kad niekas nepasikeitė?
Šri Šri: ne, aš manau, kad šita šalis turi laisvę jau ilgą laiką. Žmonės juokiasi visur ir iš visko.
Humoras yra tradicijos dalis. Tai yra Indijos grožis. Ne taip, kaip kitose šalyse grėstų galvos nukirsdinimas, jeigu parašytum ką nors ne taip. Mes nekreipiame dėmesio į kritiką, nes žinome, kad tiesos negali pakeisti su kritika.
 
Klausimas: Jums neseniai buvo įteiktas Padma Vibhushan apdovanojimas. Sklinda gandai, kad būsite nominuotas Nobelio premijai už mediatoriaus indėlį Kolumbijoje. Ką Jūs apie tai manote? Koks apdovanojimas Jus labiausiai džiugina?
Šri Šri: aš aplamai negalvoju, kad bent vienas iš šių apdovanojimų mane labai jaudina. Kas mane labiausiai jaudina, tai ašaros, kurios virsta šypsena ir dėkingumo ašaros, tekančios skruostu. Štai kas jaudina, tik jokiu būdu ne kažko nuomonė apie mane ir mano veiklą.
 
Klausimas: papasakokite apie savo rolę taikos derybose.
Šri Šri: aš nedarau to pagal mokyklinį planą. Aš darau tai kaip savo darbą.Tai mano prigimtis nešti žmonėms taiką ir tai darysiu toliau, kur tik įmanoma.
 
Klausimas: papasakokite apie savo patirtį bendraujant su Kolumbijos maištininkų grupe FARC.
Šri Šri: jie yra ateistai ir labai puikūs žmonės. Mes turėjome tris dienas po 2-3 valandas svarstymų, po to jie prisijungė prie meditacijos ir iškart pasimatė pakyčiai. Tą dieną, kai aš ruošiausi išvykti, jie prašė, kad jų neužmirščiau. Kiekvienas pasiėmė po akmenį ir prašė manęs jį paliesti tam, kad liktų mano energijos. Tai rodo, kad kiekviename iš mūsų giliai viduje yra dvasingumo gija. Aš jiems pasakiau: „žiūrėkit, Jūsų tikslas gauti savo žmonėms gerovę, bet tai neateina su smurtu“. Taigi, žmonės pirmenybę teikia gerovei. Iš pradžių buvo atmetimas, paskui jie suprato mano požiūrį ir vienašališkai paskelbė ugnies nutraukimą. Tai yra jų didingumas. Aš Jums pasakysiu, kad daugelis žmonių netgi neateina pasikalbėti.. Netgi neišklauso kitų. Jų ausys uždarytos kaip ISIS (islamo teroristų). Jie nenori ateiti pasikalbėti, nes yra užstrigę savo prote. Jie galvoja, kad vieninteliai turi teisę gyventi šioje planetoje.. Jeigu kas nors nepriima Jų  Dievo versijos, neturi teisės gyventi. Su šiais žmonėmis netgi negalima pradėti dialogo..
 
Klausimas: ar mėginote kalbėtis su ISIS?
Šri Šri: taip, aš paminėjau, kad labai norėčiau pasikalbėti su jais, bet jie man atsiuntė Mirties žinutę, grasinimus. Tuo pasibaigė visa istorija.
 
Klausimas: Jūs rūpinatės Yazidis (vienas seniausių tikėjimų) Irake, ŽIV ligoniais ir visais, nukentėjusiais nuo stichinių nelaimių. Kas dar svarbu?
Šri Šri: mes sakome, kad visas pasaulis yra viena šeima ir turime būti tuo tikri, kad ir kas beateitų, aš esu čia. Aš labai noriu, kad Tavo planas nuo šiol būtų toks, kitaip gali praleisti labai daug svarbių dalykų, kuriuos prigimtis atneša tiesiog priešais Tave.
 
Klausimas: kas yra geras lyderis?
Šri Šri: yra labai daug lyderio apibūdinimų.  Tas, kuris rūpinasi ne savimi, o tais, kuriems yra lyderis. Jis turi labai daug kantrybės jų augimui. Tarsi futbolo ar kriketo komandos treneris, kuris leidžia kitiems judėti priekyje, prisiima iššūkius ir kalbasi. Tu negali kam nors įsakyti, būk ramus ir agituok save.

Klausimas: ar Jūs nemanote, kad lyderystės paradigma pasikeitė, nes pasaulis tapo chaotišku?
Šri Šri: taip, aiškiai. Anksčiau lyderis buvo tarsi dramblio kaulo bokštas. Jie visiškai nebendraudavo su eiliniais. Netgi dabar kai kurie politikai netgi nekalba su žemesnio rango atstovais. Tai nėra gerai. Lyderis turi būti atviras bendravimui visuose lygmenyse be herarchijos.
 
Klausimas: kokios turi būti lyderio žmogiškosios savybės?
Šri Šri: atviraširdis, kantrus, sugebėjimas kontroliuoti godumą, žmogiškumas.

Klausimas:Jūs esate prieš griežtus draudimus ir moteriškos giminės diskriminacijai šventyklose, taip pat palaikote LGBT bendruomenę (lesbietes, gėjus ir transvestitus). Ar nemanote, kad tai gali atbaidyti kai kuriuos konservatyvius Jūsų sekėjus (“followers”)?
Šri Šri:aš nesirūpinu, ar kažkas yra mano sekėjas ar ne. Aš turiu būti teisus sau. Aš kalbu tai, ką jaučiu. Jeigu kas to nemėgsta, tai jų pasirinkimas. Aš sakyčiau, jie neprivalo mėgti viską, ką aš sakau.

Klausimas: koks geriausias būdas mokyti dvasingumo mokyklose?
Šri Šri: vaikai yra dvasingi jau iš savo prigimties. Mes tik turime išsaugoti jų neklatumą, kai užsidega intelektas. Vaikai nemėgsta, kai yra verčiami ką nors daryti per jėgą. Mūsų vaikams skirtos programos yra su daug žaidimų ir juoko. Joga, pranajamos ir kvėpavimo technikos jiems suteikia praktinius įrankius tam, kad susidoroti su stresu. Tai padeda jiems vystyti malonias asmenybes kartu išliekant stipriais savo vidumi. Tuomet jų nepalaužia joks  bendraamžių spaudimas.
 
Klausimas: daugelis žmonių Jumyse mato Dievą ir šlovina Jus. Koks tai jausmas?
Šri Šri: viskas gerai, aš irgi matau Dievą juose.

Klausimas: kokį palikimą norite po saves palikti?
Šri Šri: aš noriu matyti visuomenę be streso, be smurto jau dabar ir mes ta kryptimi dirbame.

Šri Šri Ravi Šankaro žinutė 2016 metams. 

Šiandien yra 2015 metų gruodžio 31 diena, ir šiandien yra diena, kai turėtume peržvelgti praėjusius metus. Įsivaizduokit, kad jūs sėdite ant upės kranto ir stebite upės tėkmę. Jūs stebite tiek daug dalykų plaukiančių upėje. Laivai plaukia upe, rąstgaliai, lapai, antys, taip pat ir šiukšlės plaukia upėje. Stebite viską, kas teka upe visiškai nesulaikomai. Lygiai taip pat jūs stebite laiką. Stebite kaip su laiku praeina įvykiai. Nustebsite, kai pastebėsite, kad jumyse yra kažkas, kas nesikeičia. Pastebėsite, kad jūs nesikeičiate. Niekas jūsų nepaveikia.

Įvykių peržvelgimas padeda jums išlikti labiau įvykio stebėtoju nei dalyviu. Ar suprantate? Peržiūrėkite kas įvyko praeitą mėnesį, prieš du mėnesius; Per visus šiuos metus įvyko ir nuostabių dalykų, ir ne tokių malonių.. Ir visa tai jau praeitis.

Kaip ir sakiau, tiesiog įsivaizduokite, kad sėdite ant upės kranto ir stebite tekančią upę. Joje kiekvieną momentą teka šviežias vanduo, daugybė dalykų teka upėje, daugybė paukščių griebia maistą ir skrenda šalin. Taip pat gulbės ir antys plaukia upe trumpą atstumą ir tada grįžta į savo vietas. Beje gulbės niekada nesušlampa. Jos išlipa iš vandens, pasipurto, pasišildo saulėje ir vėl šoka į vandenį.

Gulbė gali mus daug ko išmokyti. Ji moko mus – būti tarp įvykių, nebėgti šalin, bet taip pat ir neįsikibti jų. Jeigu atrodo, kad įsikibote, tuomet eikite į krantą ir paleiskite. O šventimas yra būdas, kuriuo išmokstate būti krante ir šypsotis praeinanties įvykiams. Gyvenime lygiai taip pat, daug malonių įvykių atsitinka, o taip pat ir nemalonių. Tiek vieni įvykiai, tiek kiti tam tikru būdu padarė jus stipresniais. Taigi priimkite pamokas ir judėkite pirmyn, neužstrikite ties tuo, kas jau atsitiko. Išmintinga neužstrigti ties tuo, kas jau atsitiko.

Taigi peržvelkite praeitį. Kai jūs peržvelgiate praeitį, kas atsitiks? Staiga jūs pamatysite, kad praeitis jau paliko jus. Praeities bet kokiu atveju jau nebėra, taip pat suprasite, kad ji palieka jūsų protą. Tai, kas atrodė limpa prie jūsų atminties, taip pat pasitrauks.

Peržvelkite praeitį ir atgaivinkite dvasią savyje. Mūsų siela yra uždengta dulkėmis, ar pelenais. Sielos ugnis yra palaidota po pelenais. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai truputį papūsti ir ji vėl bus įžiebta. Taigi atgaivinkite dvasią savyje.

Pažiūrėkite į vaikus, jie spinduliuoja tokį džiaugsmą, entuziazmą ir trykštančią energiją, tad kodėl jūs esat tokie (tingūs ir suglebę).

Ar žinote ką mes darome? Vietoj to, kad tiesiog pašalintume dulkes nuo kilimo, mes ieškome priežasties, kodėl dulkės čia?. Mes mąstome, „Iš kur šios dulkės atsirado, ir kodėl jos atsirado“. Mes užstringame tame bereikšmiame analizavime. Ir jei dulkės atėjo pro langą, mes einame prie lango ir sakome, „Čia langas, dulkės atėjo pro čia“.
Mano brangūs, nėra abejonės, kad dulkės atėjo pro langą. Bet kad ir pro kurį langą atėjo, o taip pat iš kur jos atėjo yra nesvarbu. Dulkės yra ant kilimo, pirmiausia išsiurbkite jas.

Tai yra tai, ką mes linkę daryti, mes žiūrime ir stebime kas mums ką daro. Tada mes sakome, „Vienas žmogus yra toks, kitas toks“. Pamirškite visa tai, ir pastebėkite kokį įspūdį kitas žmogus palieka jūsų prote, kreipkite dėmesį į tai. Jei turite kažkokių įspūdžių prote, tai yra padaryta kažkieno, pirmiausia išvalykite tai. Jeigu X jūsų nesutepė, Y suteps. Nesvarbu kas suteps, svarbiausia kodėl jūs turėtumėte išlikti susitepę. Tiesiog nusivalykite. O šventimas yra būdas tai padaryti.

Mums reikia turėti viziją 2016 metams. Kai jūsų dvasia atgyja, turite tiek daug energijos ir entuziazmo, bet ką jūs darote su tuo? Jei to kažkur nenukreipsite, tapsite karštligiški ir betiksliai. Todėl turėkite tikslą, turėkite trumpalaikį ir ilgalaikį tikslą.

Mums taip pat reikia daryti tai, kas taip svarbu šiandieniniame pasaulyje. Tai turėtų būti visų mūsų tikslais:
1.Mums reikia apsaugoti aplinką.
2. Iišvalyti šiukšles, kurios teka laiko upėje. Tai yra būtina. Šiukšlėmis turiu omenyje terorizmą, stresą ir smurtą visuomenėje. Smurtas yra šiukšlės, kuriomis mes apkrauname laiko tėkmę. Nuspręskime daugiau to nebedaryti. Pasiryžkime išmokinti žmones, kad mes visi priklausom vienai pasaulio šeimai. Vieną sprendimą, kurį visi turėtumėte padaryti 2016 metams yra „padarysiu tiek, kiek galiu, kad apvalyti ir sujungti žmonių protus ir širdis. Tai yra daug geriau nei karo veiksmai kaip smurtas šeimose ir visuomenėje. Tai šiukšlės, kuriomis stabdome laiko upę. Išmokinkime žmones nebekaupti šių šiukšlių.

Lygiai taip pat kaip pasiryžome saugoti gamtą išlaikydami upes ir vandenynus švarius, tokiu pat būdu turėtume saugoti laiką. Turėtume neleisti, kad smurto pilni įvykiai nebūtų metami į 2016 metų upę. Pažiūrėkime kaip galime pašalinti negatyvumą ir suvaldyti konfliktus.

Mes atlikome daug programų Irake, Irbile ir kitose provincijose. Per paskutiniąsias penkiolika dienų, 3300 žmonių baigė programą Irake, ir mūsų ilgai puoselėta svajonė pasiekti Siriją realizavosi. Prieš keletą mėnesių, mes vedėme programas Sirijoje, Egipte. Šitos konfliktinės zonos pasidarė prieinamos Gyvenimo Menui. Kolkas dar tik mažas šviesos blyksnis tamsioje erdvėje, bet neveltui maža žvakė yra uždegta šitame regione ir tai yra labai geros naujienos mums visiems. Nors dar daug liko padaryti.

Nelaimingas nutikimas įvykęs Paryžiuje, kažkuriuo atveju, pažadino žmones susivienyti prieš terorizmą. Tuo pačiu, norėčiau pasakyti jiems, kad labai svarbu netapti paranojiškais ir neturėti išankstinio nusistatymo. Mūsų protas neturi iš anksto nusiteikti prieš tam tikrą grupę žmonių ar religiją. Mes neturime tapti paranojikais, bet mes tiesiog reguliariai stebėkime terorizmą.

Pastaruoju metu, Indijos Ministras Pirmininkas lankėsi Afganistane. Jis yra pirmasis apsilankęs žmogus per daugybę metų. Aš nežinau, ar jūs tai žinote ar ne, Indija pastatė Parlamento rūmus Kabule ir Indijos Ministras Pirmininkas padovanojo jį Afganistano žmonėms. Taipogi, po 12 metų, Indijos Ministras Pirmininkas įžengė į Pakistano žemę ir užmezgė ryšius su Pakistano Ministru Pirmininku bei gyventojais. Sveikinu Pakistano Ministrą Pirmininką, todėl, kad tai yra abiejų pastangos. Tik vieno žmogaus pastangos nieko neišspręs, abu pareiškė norą išspręsti konfliktą ir tęsti ramų pokalbį. Ir dabar taika įsivyravo tarp Indijos ir Pakistano.

Nuo 1971 m. Vyko sienos ginčas tarp Indijos ir Bangladešo, ir vėl Indijos Ministras Pirmininkas bei Bangladešo Ministras Pirmininkas atvyko kartu ir pasakė, jog mes turime išspręsti šį konfliktą, ir jie išsprendė taikiai šį konfliktą, kuris tęsėsi 40 metų.

Šiais metais buvo padaryta tiek daug gero. 50 metų trunkantis konfliktas Kolumbijoje pasibaigė, 40 metų trunkantis konfliktas tarp Indijos ir Bangladešo pasibaigė ir buvo įdėtos didelės pastangos sutaikant Indiją ir Pakistaną. Esu tikras , jog tiek daug tokių dalykų vyksta kituose pasaulio kraštuose apie kuriuos mes nieko nežinome. Konfliktai tarp žmonių namuose išspręsti. Bet yra kitų konfliktų, kurie gali paaštrėti.

Kaip ir minėjau, laiko tėkmė nešiojasi ne tik keletą gražių gėlių, bet ir šiukšlių. Mums reikia matyti, kokią rolę galime vaidinti.  Taigi ateinančiais metais, Gyvenimo Menas praneš pasauliui, jog esame viena didelė šeima ir todėl Pasaulio Kultūros festivalis buvo suplanuotas. Liko tik 70 dienų, ir mes minėsime vieną iš didžiausių dvasingumo ir kultūros įvykių pasaulyje. Jūs visi atvykstate, taip? Kiekvienas privalo atvykti. Tiesiog atvažiuokit! Indija laukia jūsų visų.

Vyksta masinis pasiruošimas. Jūs galite atvykti į Delį ir Bangalorą, kur jūsų namai laukia jūsų. Tai yra tiesiog mažas 35-erių metų Gyvenimo meno šeimos susibūrimas. Taigi mes švęsime ir skleisime žinią pasauliui: pasaulis ya gražus ir pasaulio žmonės yra gražūs. Gėrio galia yra daug didesnė ir aukštesnė už blogio galią. Tai turi būti parodoma.
Istorija užrašyta senovės Puranose, kada vyko karas su demonais, dieviškumui reikėjo daugiau galios. Taigi kiekvienas prisidėjo tuo, kuo galėjo. Dieviškumui buvo suteikti visi šie skirtingi instrumentai  tam, kad visos devos (teigiamos energijos) įsivyrautų, pasižymint sąmonės vienybei bei visoms įvairioms energijoms, kurios padarė ją neįveikiamą, todėl, kad ji galėtų išsklaidyti demonus ar tamsą bet kuriuo metu. Tai vadinama yagna.

Yagna yra tada, kada kiekvienas bent truputėlį prisideda prie platesnės vizijos ir gerbūvio planetoje. Taigi kiekvienas ten esantis su visais nusiųs žinutę pasauliui, kad viso pasaulio žmonės yra vieningi ir harmoningi, švenčiantys ir įvairūs.

Matot, kada vienas žmogus medituoja, tai vadinama tapasya. Bet kada mes medituojame grupėmis, tai – yagna.

Yagnoje meditacijos nauda padidėja keletą kartų. Taigi, įsivaizduok kada 3.5 milijono žmonių sėdi ir medituoja, kas atsitiks. Tai sukurs begalines energijos vibracijas visatoje, kurios atneš daug gero.

Prieš keletą dienų, susitikau Indijos ministrą pirmininką ir kalbėjome apie bęsitęsiančią problemą tarp Nepalo ir Indijos. Kai Konstitucija buvo sukurta Nepale,  tam tikrų regionų, besišliejančių su Indija, žmonėms nebuvo suteiktos visos teisės. Taigi šių regionų žmonės pradėjo agitaciją, ir todėl jokia prekyba negali judėti paskutiniuosius ketverius mėnesius iš Indijos į Nepalą. Dėl šios blokados, žmonės kentėjo. Dėl šios žinios, šį rytą džentelmenas iš Vokietijos atvyko čia. Jis padeda Katmandu mokyklai Nepale, kurioje studijuoja keletas tūkstančių vaikų. Jis pasakė, jog ta mokykla yra tokios blogos būklės, nes nėra nei vandens, nei elektro, dujų ar šildymo. 18 valandų be jokios galios ir kiekvienas yra toks liūdnas dėl šito konflikto. Jis buvo toks susirūpinęs ir pasakė, kad mes privalome daryti kažką, todėl aš jam pasakiau, jog tai jau išspręsta.

Aš paprašiau abiejų šalių Ministrų Pirmininkų padiskutuoti ir surasti politinį sprendimą dėl susidariusios avarinės padėties karo sąlygomis. Priimti politinį sprendimą karo sąlygomis nėra lengva tol, kol abu Ministrai Pirmininkai nesusitaria. Taigi šis nesusipratimas buvo išspręstas šį rytą ir abu Ministrai Pirmininkai pasikalbėjo vienas su kitu bei sutiko bendradarbiauti tarpusavyje. Nepale nėra vaistų ir žmonės miršta šaltyje. Indijos Ministras Pirmininkas pasiūlė atsiųsti vaistų malūnsparniais. Jis papasakojo man asmeniškai apie šią idėją. Kada yra skirtingos nuomonės tarp lyderių, tada viskas sustoja ir būtent dėl to, mes kiekvienas atliekame svarbų vaidmenį. Ten, kur Gyvenimo Menas yra labai svarbus ir sumažina šį atotrūkį, suburia bei suartina žmones, tiek daug reikia sprendžiant tarpininkavimo konfliktus. Taigi šį rytą gavau labai gerų naujienų nes abeji Ministrai Pirmininkai vieningai nusprendė ir esu tikras jog artimiausioje ateityje šis konfliktas bus visiškai išspręstas.

Dabar, viskas sukasi aplink pasaulį. Grįžtant prie mūsų asmeninio dvasinio augimo. Labai svarbu yra tai, kodėl aš pateikiau sėdėjimo ant kranto ir stebėjimo praeinančius įvykius pavyzdį. Taigi, kuomet matai jog tiek daug įvykių atsitinka ir palieka tave nepaliestą, tuomet paragauji amžinybės skonio. Ar suprantate ką sakau? Kažkas šąla viduje. Atrodo, laikas sustojo. Kada laikas sustoja, tada pamatai amžinybės žvilgsnį.
​
Jūs esate tokie laimingi, kad dalyvaujate tylos kurse. Tyla reiškia, jog laikas sušąla, nėra jokios veiklos ir tai yra Samadhi(meditacija). Koks nuostabus būdas pradėti Naujus metus su meditacija, ar ne taip?
Laimingų naujųjų metų kiekvienam!

Šri Šri Ravi Šankaras apie Sangha.

Vienas dalykas, kurio neturi būti dvasiniame kelyje, kuris labai žalingas, tai skųstis. Kas benutiktų, eik pirmyn. Buvimas grupėje, geroje kompanijoje (Sangha) labai tam padeda. Daugelį dalykų tu negali padaryti vienas, turi gauti pagalbą iš grupės ir geros draugijos. Tai labai pakelia energiją. Daugeliu atveju susiduri su įvairiais kompromisais. Teigiamas Sangha efetas padeda judėti tolyn. Jis suteikia Tau taip reikalingą pastiprinimą tam, kad turėtum jėgų eiti tolyn. Kai Tavo protas sumaištyje ir Tavo emocijos svyruoja aukštyn-žemyn, kai Tavo vidinis tikėjimas supurtytas, visais laikais Sangha išneša Tave į priekį ir padeda praeiti pro visas sudėtingas  situacijas. Yra tik vienas Sangha negatyvus efektas: jeigu kažkas grupėje yra negatyvus ir nelaimingas, o  Jūs esate nepakankamai atsargūs ir prisijungiate savo rankomis prie šio asmens, tai neša žemyn visą grupę taip pat. Sangha turi didelę jėgą. 

Paanalizuok savo draugystes. Jos dažnai remiasi kažkokia tai priežastimi. Yra keletas draugystės priežasčių:

1. Jūs tampate draugais, nes turite bendrus priešus. Baimė ir išlikimo pavojus gali žmones laikyti drauge.

2. Jūs tampate draugais, nes turite bendras problemas. Jūs kalbatės apie šias problemas ir tampate draugais. Pvz., liga, darbo netekimas ir tt.

3. Žmonės tampa draugais, nes turi bendrus interesus. Pvz., per verslą ar profesiją (gydytojais, architektai ir tt.)

4. Žmonės tampa draugais, nes turi bendrus pomėgius. Pvz., bendras hobi, pomėgis sportui, kino filmams, pramogoms, muzikai,

5. Žmonės tampa draugais, nes turi vienodą atjautą ir tarnystę. Per užuojauta ir gailestį kažkam žmonės tampa draugais.

6. Žmonės tampa draugais paprasčiausiai todėl, kad labai seniai vienas kitą pažįsta…

Drąsūs yra tie, kurie ugdo ir puoselėja draugystę tiesiog vardan draugystės. Šita draugystė niekada nemiršta ar apkarsta, nes gimusi iš draugiškos prigimties. Tik per išmintį galima tapti draugais iš prigimties.

Nieko nereikalauk iš savo draugų, tik pasakyk jiems: „Aš esu čia tam, kad padėti Jums“. Tik tikėk į vieną dalyką: viską, kas Tau reikalinga, Tu gausi. Davėjas yra kažkas daugiau, todėl nereikalauk meilės. Kai Tu reikalauji meilės, Tu ją sugriauni. Todėl neturi reikalauti nei meilės, nei dėmesio iš kitų žmonių… Jeigu esi čia tam, kad suteikti meilę ir dėmesį, tuomet kiekvienas jausis patogiai su Tavimi, bet jeigu tikiesi kažko iš jų, stumi juos į nepatogią padėtį.Ar suprantat, ką aš sakau?
Jūs negalite šito sakyti kiekvienam šiame pasaulyje, bet protingi žmonės, jeigu jie supranta šitai, jie pasirinks savo kelią..

Pasakykit draugams: “Aš čia esu dėl Jūsų, aš nieko nelaukiu iš Jūsų, tik draugiškumo“. Tuomet Jūsų draugystė tęsis ilgai. Kai Tu išeisi iš šios erdvės, ar galvoji, kad niekas tau nepadės? Jie padės tau bet kada, kada tik bus reikalinga pagalba! Ne vienas, bet 10 padės Tau! Bet, nors Tu padarysi dėl jų kažką gero, jie vis tiek apie tai nekalbės. Neprimink jiems apie tai. Kaip Tu pats jautiesi, kai kažkas Tau padeda, o paskui apie tai kalba be paliovos? Tau tai sukelia koktumą, tiesa? Tuomet Tu nori nuo jų pabėgti. Niekas nenori prievolių, todėl neversk jų jaustis įpareigotais. Taip pat neleisk žmonėms pasijusti smulkiais. Įsivaizduok, kad Tu padarei daug gero kitiems, po to paprašai kažko iš jų, kažkokios mažos pagalbos, pvz., nuvežti Tave į oro uostą ar geležinkelio stotį. Mažų dalykų, kurie palaikys žmonėms pagarbą sau. Yra dag žmonių, kurie daro didžiules labdaras, bet kartu jie apiplėšia iš žmonių pagarbą sau. Tai nėra gerai.

Vienas žmogus atėjo pas mane ir pasakė: „Aš netgi 10 cnt neimu iš kitų, o tiek daug daviau savo broliams ir visiems draugams. Aš tiek jiems gero padariau, bet nei vienas iš jų nenori būti su manimi. Niekas net nenori kalbėtis su manimi. Tai yra keista, aš juk nieko nenorėjau iš jų. Aš jo paklausiau: „Ar Tu pats kada nors paprašei kažko iš jų?“. Jis atsakė: „ Niekada, nes aš netgi pareiškiau, kad , kad nieko nenoriu iš jų“. Kas atsitiko? Šis žmogus sumažino jų pagarbą sau ir tuomet, kai ši pagarba pavojuje, niekas nenori būti šalia jo. Draugystė turi 2 dalykus. Viena pasakyti : „Aš nieko nenoriu iš kitų, antra, palaikyti jų pagarbą sau. Tai yra sugebėjimas. Tai tarsi dvi priešingos pozicijos. Palaikyti jų pagarbą sau yra svarbiau, negu nieko iš jų nereikalauti.. … 

Turėk omenyje 2 dalykus:

1.Tvirtumas su žmonėmis: Negink savo ego , sakydamas, kad niekada nieko iš kitų neėmei ir nenori. Tai gb tiesa, bet Tu neturi to atskleisti.Ar supratote, ką aš sakau? ‚ Oh, aš esu toks nusižeminęs“. Tai ne nuolankumas.    

2.Kilnumas su širdingumu, draugiškumu. Daugelis kilnių žmonių laikosi oriai. Jie neturi šilumos ir nuoširdumo. Arba per daug sentimentalūs ir minkšti, banguoti tarsi makaronai. Kai makaronai susiraizgę, negali paimti net šakute, jie- kaip tešla ir beverčiai. Jų nepanaudosi. Makaronai yra geras pavyzdys. Jie yra minkšti kol atskiri: nei kieti, nei sutrinti, bet sukietėja, kai sulimpa. Vidurio kelias: širdingumas, nuoširdumas kartu su orumu, tai yra draugystės paslaptis..

Tuomet, kai kitas nuliūdęs, pakylėk jį. Kai Tu nueini pas tikrą draugą su savo problema ir jautiesi lengviau išeidamas iš jo, reiškia, kad tai geras draugas, gera kompanija. Tačiau, jeigu turi problemą ir išeini su dar padidėjusia savo problema, negu galvojai, tai nėra Tavo geras draugas..

Šri Šri Ravi Šankaras

Klausimas. Gurudži, kas iš tikrųjų yra išmintis? Kodėl mes turim būti išmintingi?

Šri Šri Ravi Šankar: Niekas nenori kentėti. Niekas nenori būti nusiminęs. Tas kažkas, kas pašalina mūsų kančias, kas suteikia mums viziją, kas pagyvina gyvenimą, ir kas sujungia individualų tave su universaliuoju, yra išmintis. Išmintis suteikia visišką pasitenkinimą, kurio nesuteikia mažas pasitenkinimas. Tai įmanoma kiekvienam. Aš jums sakau, tai visiškai nesusiję su išsilavinimu. Tu rasi išmintingų žmonių net beraščių tarpe kaimuose. Galbūt net daugiau. Jie žino kaip tvarkytis savo namuose, jie žino kaip išlikti harmonijoje su kaimynais, jie žino kaip suvienyti žmones, ir kaip švęsti gyvenimą. Išmintis yra tai, kas atneša šventimą į gyvenimą, kas priverčia tave šypsotis. Tai, kas išlaiko tave sveiką ir suteikia intuityvų sugebėjimą pamatyti, kas tavęs laukia gyvenime.

Klausimas: Kokia yra “Pratikraman” reikšmė?

Šri Šri Ravi Šankaras: Džainizme yra toks paprotys, kuris vadinamas „Pratikraman”, reiškiantis savarankišką savistabą. Kiekvieną vakarą, prieš eidami miegoti, jie atsisėda ir prisimena viską, ką padarė per ištisą dieną. Taigi, jie prisimena bei apmąsto ir tai, ką padarė prieš valandą ar dvi, besiruošdami nakties poilsiui. Tai vadinama „Pratikraman”. Tokiu būdu ištrinami bet kokie įspūdžiai, kurie galėjo įstrigti prote ir sukurti karmą. Tai ir vadinama „Pratikraman”.

Klausimas: Gurudži, kas yra asketizmas? Kaip tapti asketišku?

Šri Šri Ravi Šankaras: Gyvenk su minimaliais poreikiais, sumažink juos. Man reikia to, man reikia ano. Ne. Pasitenkink tuo, ką turi, tuo, kas yra. Turėk automobilį, kuris yra pakankamai geras, bet nesakyk, kad tau reikia automobilio, kuris kainuoja 5 milijonus rupijų (250,000 litų) ar 1.5 milijono rupijų (75.000 litų) ar milijoną rupijų (50.000 litų). Ne! Pakanka gero, paprasto automobilio. Nešiok pakankamai gerus rūbus, valgyk pakankamai gerą maistą. Asketizmas nereiškia, jog turi kankini save. Tai nereiškia valgyti tik pusę to, kiek suvalgai. Asketizmas reiškia paprastumą, minimumą. Tai reiškia – būti patenkintu tuo minimumu, kuris tau reikalingas.

Klausimas: Gurudži, prašau papasakok apie garso vibracijas ir kaip jos veikia mintis? Pavyzdžiui, kuomet medituodami naudojame mantrą.

Šri Šri Ravi Šankaras: Tai veikia! Ir tiek! Kaip tai veikia – mes nežinome. Pažiūrėk, šiais laikais esama skirtingų objektų sensorių, kuriuos palietus įsijungia šviesa. Vien savo prisilietimu gali atrakinti spynas. Tavo telefonas veikia paprastu prisilietimu. Nešiojamas ir planšetinis kompiuteris taip pat veikia šiuo būdu. Visa tai veikia vos prisilietus, ar ne taip? Taigi visi penki pojūčiai – lytėjimas, kvapas, skonis, regėjimas ir garsas yra ne kas kita, kaip elektromagnetinės vibracijos. Mokslas tai labai gerai paaiškina.

Klausimas: Gurudži, jeigu siela niekada nemiršta, kaip tuomet gali būti, jog didėja žmonių populiacija žemėje?

Šri Šri Ravi Šankaras: Daugybė gyvūnų rūšių nyksta žemėje. Gyvatės, vabzdžiai, liūtai ir kitos rūšys nyksta Žemėje. Asilų populiacija taip pat mažėja! Dabar nebėra tiek daug asilų kiek buvo anksčiau. Naikinami miškai, o miestai visur plečiasi. Kur asilai iškeliavo? Jie apsigyveno namuose ir butuose!

Klausimas: Gurudži, kiek laisvės suteikti ir kokius apribojimus skirti paaugliams?

Šri Šri Ravi Šankaras: Kadangi jau praėjai tą etapą, nebeprisimeni, kokius neramumus tau teko išgyventi. Tuo metu vyksta daug hormoninių pakitimų kūne. Paimkite juos už rankų ir veskite per tą laikotarpį. Paauglystės karštligiškumas trunka tik kelis metus. Tuo metu juose vyksta didžiuliai ne tik fiziniai, bet ir protiniai, bei emociniai virsmai. Vaikai nuo trijų metų pradeda patirti tokias emocijas kaip pavydas, savininkiškumas, kurios tęsiasi iki paauglystės. Kai kurie žmonės apskritai neišauga iš paauglystės. Jų prote vykstanti audra yra pernelyg didelė. Paauglystė – sunkus metas. Reikia labai daug kantrybės, kad galėtum susitarti su paaugliais. Taigi su didžiule kantrybe, kaip draugas ir filosofas, duok jiems šiek tiek laisvės ir tuo pačiu mokėk pasakyti “Ne”. Neduokite jiems pernelyg daug laisvės tuo metu.

Klausimas: Gurudži, ar manai, kad dauguma mūsų problemų kyla iš mūsų santykių su tėvais, kaip galvoja psichologai?

Šri Šri Ravi Šankaras: Ne, pagrindinės problemos kyla dėl tavo paties proto. Nekrauk jų ant vargšų tėvų. Prieš kelerius metus pas mane atėjo jauna mergina su tėvais. Mergina išaugusi iš paauglystės, maždaug 21-22 metų amžiaus. Jos santykiai su tėvais buvę labai geri. Tačiau psichologai įkalbėjo jai, kad tokios ir tokios problemos kilo dėl jos tėvų, ir jų santykiai staiga iširo. Praeityje jie niekuomet neturėjo problemų. Žinote, kai vaikai mato tiek daug programų per televiziją, jie pradeda tapatintis su aukomis. Vaikų išnaudojimas egzistuoja, tačiau vaikai, žiūrėdami televizorių, staiga pradeda galvoti: “Kai man buvo dveji metai, mano tėvas tvirkino mane”. O jos tėvas sakė: “Prisiekiu, aš niekuomet to nepadaryčiau, bet mano vaikas kaltina mane, kad ją tvirkinau”. Jie buvo sugniuždyti. Abu tėvai praėjo pragarą, tačiau nepasakė nė žodžio. Vaikas pradeda įsivaizduoti. Kaip gali dvejų metukų vaikas ką nors prisiminti? Ar tu gali prisiminti, kai tau buvo dveji, kaip tave laikė ant rankų, kaip tave guldė. Jei ir toliau tai būtų vykę nuo dvejų iki ketverių ar penkerių metų, tuomet taip, tu gali prisiminti. Bet jei kas nors darė ką nors dvejų metų vaikui, ar manai, kad jis prisimins? Asmeniškai aš – taip nemanau. Gerai, net jeigu kažkas nutiko, kokia prasmė prisiminti tai po 25 ar 30 metų, ir kaltinti tuos, kuriems jau arti šešiasdešimt, ir paversti jų gyvenimą vargu. Jei tapai auka, žinoma, kad turėtum atvirai pasisakyti. Kartais žmonės nėra aukos, tačiau jie paverčia save aukomis. Padaro iš savęs auką. Taip, žmonės taip daro. Tai yra didelė problema. Šiuolaikinė psichologija turi daug ko pasimokyti iš senovės išminties. Jie neturėtų sakyti žmonėms, kad skausmas yra giliai juose. Jei leisiesi giliai į save, pamatysi, jog nėra skausmo – yra tik palaima. Tačiau tu niekuomet nepaneri giliau į save.

Klausimas: Kaip sustiprinti tikėjimą savimi ir Dieviškuoju?

Šri Šri Ravi Šankaras: Užmiršk tai!
Nebandyk tikėjimo sustiprinti. Noras sustiprinti tikėjimą yra problema. Žinok, kad turi tiek tikėjimo, kiek reikia. Kokio dydžio yra tavo puodelis, tiek jame ir sudėta. Atsipalaiduok, ir pamatysi, jog tavo puodelis yra pilnas. Negali turėti daugiau, nei telpa tavo puodelyje. Žmonės dažnai prašo juos palaiminti. Sakau jiems: “Mano palaiminimai yra visuomet! Tačiau tau reikėtų pažvelgti į savo gebėjimą priimti. Jeigu ateini pas mane su mažu puodeliu ir sakai, kad norėtum susipilti į jį dešimt litrų pieno – ar tai įmanoma? Turėtum atsinešti bidoną, kuriame telpa dešimt litrų. Juk negali supilti dešimt litrų į arbatos puodelį.
Todėl padidink savo gebėjimą priimti. Jis savaime auga, kai sakai: “aš pakankamai tikiu”. Nesakyk: “aš neturiu tikėjimo”. Tu turi užtektinai tikėjimo.

Klausimas: Gurudži, ar gerai maišyti skirtingas jogos technikas? Ar mes turėtume rasti vieną kelią.

Šri Šri Ravi Šankaras: Ne, nemaišyk jų, tai taps kratiniu. Tu turi tokią nuostabią programą, pateiktą ant lėkštelės. Viskas remiasi vienos minties linija, filosofija, kuri yra sena, bet gili ir vis tiek šiuolaikiška. Todėl tiesiog laikykis vieno kelio. Tai yra geriausia.
Aš tai sakau po daugelio metų, priešingu atveju aš dažniausiai sakau, kad darytum, ką nori. Ar žinai kodėl? Daug žmonių ateina pas mane pavaikščioję ten ir šen, ir jų galvoje sukelta didelė maišatis. Todėl dabar aš tvirtai teigiu ir sakau tau, nedaryk to.
Keli žmonės nuėjo šen bei ten, ir jiems pasakė, kad darytų tokią džapą ar kitokią techniką, ir vėliau jie nesuvaldė drebulio. Šie žmonės turėjo problemų ir turėjo gultis į ligoninę. Keli tokie atvejai nutiko per pastaruosius metus.
Žmonėms davė daugiau vaistų. Ir keletą iš jų tapo labai sunku išgydyti.
Kodėl tu nori daryti kitokias technikas, kokia prasmė? Tu turi labai vertingą techniką ant lėkštelės. Bet jei tu visiškai negauni naudos, tu pasakyk man, kad tai tau visiškai nepadeda. Tada aš tau parodysiu, kur eiti, kas tau padės.

Klausimas: Kai pasitikint ir tikint darbas padaromas labai gerai, mes jaučiamės labai gerai, bet kartais nutinka kažkas blogo arba mūsų patirtis bloga, tada tokiu metu kaip mums suvaldyti situacijas pasitikint ir tikint?

Šri Šri Ravi Šankaras: Matai, taip nutinka gyvenime. Yra keli geri dalykai ir keli blogi, ir taip pat nutinka nesėkmės. Mes neturėtume sustoti, tiesiog toliau eiti pirmyn. 
Jei tu sėdi ir analizuoji, aptarinėji, kai įvykis baigėsi, tada iššvaistoma dar daugiau laiko. 
Galvojimas “Kodėl tai nutiko? Kodėl to nenutiko? Aš tikiu, net tada, kai nepasisekė” yra vien laiko švaistymas. 
Suprask, kad tikint ir entuziastingai mums reikia toliau eiti pirmyn, nes mes, išlaikydami tikėjimą, gauname tiek daug ramybės, tylumo ir jėgos. 
Jei dėl vieno įvykio mes prarandame tikėjimą, tada tik mes vieni kenčiame, niekas kitas. Tikėjimas yra didis turtas, taigi išsaugok jį, stiprink jį ir eik pirmyn.
Net jei šimtą tūkstančių kartų mes jaučiame, kad prarandame tikėjimą, tada taip pat mes turėtume eiti pirmyn. 
Tūkstančiai įvykių gali nutikti ir sukurti abejonę tavyje, nepaisant to, jei toliau tęsi drąsiai ir su jėga, tada galima sakyti, kad tu tikrai tiki. 
Tvirtai tikintis asmuo niekada nesutiks nesėkmės ir nepatirs nuopolio gyvenime.

Klausimas: Gurudev, tu kalbėjai apie būtinybę atleisti tiems, kurie mus užgavo ir išdavė. Bet man yra žymiai sunkiau atleisti sau ir paleisti kaltę, kurią jaučiu, nes kitus įskaudinau ir išdaviau.

Šri Šri Ravi Šankaras: Jei atrandi, kad turi nuodėmių, atiduok jas man, aš jomis pasirūpinsiu. Nesijaudink dėl to. Atiduok man savo praeitį, ir aš prisiimsiu atsakomybę už tavo praeitį. Tau dėl to nieko nereikia daryti.
Tu išvaduota nuo savo praeities. Užmiršk ją. Eik pirmyn į ateitį. Ateitis yra tau paduota ant lėkštelės, šviežia; todėl palik savo praeities drabužį čia. Judėk iš naujo ir atvira į kitą lygį, supratai? 
Ar žinai, kai mokinys ateina pas meistrą, mokiniui duodamas kitas vardas, kad pažymėtų naują gimimą. Tai yra antras gimimas. “Iki dabar, kokias klaidas padarei, tu jas padarei iš puikybės, jas padarei iš aistros, jas padarei iš godumo, jas padarei iš pykčio”.
Šie yra keturios durys į pragarą: geismas, godumas, pasipūtimas ir pyktis. Tu padarei klaidą dėl šių keturių. Nėra penkto. Palik šiuos dalykus. Dabarties akimirkoje tu esi tyra. Tikėk savo tyrumu dabarties akimirkoje. Tiesiog prisimink tai. 
Atiduok man savo praietį, tikėk savo tyrumu dabarties akimirką ir entuziastingai judėk pirmyn.
Viežpats Krišna Gitoje (Hindu epo Mahabharata šventraštyje) sako Ardžunai tą patį: “Ardžuna, tu bandai atsikratyti savo nuodėmių. Tai neįmanoma. Aš tave išvaduosiu iš tavo nuodėmių, nesijaudink dėl to. Tiesiog palik savo protą man, aš pasirūpinsiu tavo praeities nuodėmėmis. Nesielvartauk dėl savo praeities”.
Aš sakau tą patį. Nesielvartauk dėl praeities; palik ją ir judėk pirmyn.

Klausimas. Guruji, aš sapnuoju blogus sapnus naktį ir tai vyksta labai dažnai. Aš bijau. Prašom padėti.

Šri Šri Ravi Šankar: nėra jokio reikalo bijoti. Tik skanduokite Om Namah Shivaya prieš miegą naktį, arba Jai Gurudev, arba galite pasakyti abu ir paskui miegoti. Tiek mūsų šalyje, tiek kitose šalyse visame pasaulyje  senovėje,  prieš miegą, vaikai buvo mokomi pasakyti maldą, ar ne? Bet kas tai daro dabar? Kiek iš jūsų čia daro tai? (keletas žmonių pakelia rankas).  Matote, labai nedaug tai daro. Prieš miegą turėtumėt pasimelsti  ir mokinti vaikus melstis taip pat. Skanduokite vieną shloka (maldos eilutė), ar paimkite vardą kažkokios dievybės, kurią jūs gerbiate, arba padėkokite Dievui už dieną, duotą jums. Nėra jokio reikalo melstis tiktai Sanskritu. Dievas žino ne tiktai Sanskritą. Jis supranta jūsų regionines kalbas taip pat. Tiesiog melskitės. Svarbu yra jausmas. Todėl, prieš miegą sudėkite jūsų rankas ir melskitės, ‘Dėkoju Dieve už šiandieną kaip dovaną. Palaimink mane, kad aš miegočiau gerai šįvakar, ir tebūnie mano diena rytoj gera’. Tokiu būdu jūs galite deklamuoti kelias eilutes kaip ši. Arba jūs galite tik atsiminti Dievą, ir skanduoti bet kokį vardą Viešpaties, kuris jums patinka. Jūs galite skanduoti savo dievybės ar savo Guru, ar bet kokio šventojo vardą. Melskite ir atiduokite viską jam  ir užmikite. Senovėje vaikai melsdavosi savo motinai ir tėvui ir paskui miegodavo. Bet dabar vaikai neturi tokios ištikimybės savo tėvams. Jei tėvai kovoja vienas su kitu visą dieną, kaip vaikai norės melstis jiems? Jie galvoja, ‘tėvai kovoja vienas su kitu, kaip mes galime elgtis su jais kaip su Dievu?’
Jei jūs netikite Dievu, ar jokia kita dievybe, tada taip pat tai puiku. Nėra jokios prievartos tikėti Dievu. Tuo atveju sėdėkite tyliai su savimi savarankiškai kelias minutes ir nuraminkite protą. Tiesiog priminkite sau, ‘Mano siela yra amžina, ir aš esu tyras’. Ashtavakra Gitoje pasakyta: ‘Aho Aham Namo Mahiyam’, tai reiškia, ‘aš lenkiuosi pats sau’. Mes galime pasakyti tai (nusilenkdami žemyn pačiam sau) tiktai tada, kai nėra jokio kaltės jausmo mūsų viduje. Taip galvodami, tiesiog atsipalaiduokite savo viduje. Padaryk nors tai. Tokiu būdu pamedituokite kurį laiką ir paskui miegokite. Tada jūs neturėsite blogų sapnų, ir turėsite geros kokybės miegą.

Klausimas. Gurudži, kodėl ilgesys taip stipriai skaudina? Aš kalbu apie Dieviškumo ir begalybės ilgesį. Iš kur mes atvykome?

Šri Šri Ravi Šankar:  Supranti, meilė ir skausmas yra labai artimi ir eina kartu. Kai tu kažką myli, kartais patiri skausmą. Tai atsitinka ir mes turime tai išgyventi. Tad nebėk nuo to.  Būti įskaudintam yra meilės dalis. Šiandien kažkas atėjo ir man pasakė: ”Mano sūnus panašus į tą,  mano sūnus panašus į aną, jis neklauso manęs”. Žiūrėk,  tai yra visiškai natūralu. Motina tiek daug daro savo vaikui ir kai vaikas jos visai neklauso, ji jaučiasi įskaudinta. Suprantama, motina  savo sūnui nori geriausio, o sūnus galvoja, kad jis žino kas jam yra geriausia. Todėl jis nenori klausyti mamos. Ir ką jus darote tokiu atveju? Motina ateina pas mane  ir sako: “Gurudev, ką patartum, ką aš turiu daryti?  Aš pasakiau jai:” Aš noriu geriausio kiekvienam. Aš noriu geriausio tavo sūnui ir geriausio tau”. Ji į tai atsakė: “Bet Gurudev, mano sūnus tavęs klauso labiau nei manęs”.  Aš pasakiau: “Jei jis manęs klauso labiau nei tavęs, reiškia jis tikras, kad Gurudev neturi savanaudiškų tikslų ir kad aš pasakysiu teisingai “. Aš sūnui pasakiau:” Daryk ką tu pats nori”. Matai, aš neįsakau žmonėms daryti tą ar aną. Tad, įskaudinimas iš tiesų yra meilės dalis. Skausmas yra neišvengiamas. Kuomet yra meilė, kartais ji atneša taip pat ir skausmą. Bet bijoti skausmo, nustoti mylėt, ir visiškai užsidaryti yra kvailystė, kurią daro daugelis žmonių. Nustoti mylėti,  nes tai kartais įskaudina,  apskritai nėra protingas sprendimas. Tai pats kvailiausias dalykas, kurį žmogus gali kada nors padaryti. Bet tie, kurie plaukia nepaisant mažų gnybtelėjimų, ir juda toliau, pasieks tikrą, laimingą meilę…  

Klausimas. Gurudži, ar troškimai yra sukurti, ir ar jie gali būti pašalinti? Jei taip, tada kaip?

Šri Šri Ravi Šankar: Pažvelk atgal ir apmąstyk savo gyvenimą nuo vaikystės.  Tuomet tu turėjai tiek daug troškimų; kai kuriuos iš jų tu išpildei, o daugelį tu atmetei. Tu nepajėgei išpildyti kiekvieną, atskirą troškimą, kuris kildavo tavo galvoje kai tu buvai  vaikas, paauglys, ar jaunuolis. Jei tai būtų įvykę, tu būtum išprotėjęs. Tu būtum apgailėtinas. Dėkui Dievui to neįvyko. Štai kodėl tik tie dalykai, kurie turėjo atsitikti, pradėjot tau  atsitikt. Visas šis gyrimas ir įžeidimas, visa tai vyksta Žemės planetoje ir mes turime tai drąsiai sutikti ir eiti toliau. Tapti stipria siela, stipriu individu  Tai  tikra jėga. Ar tu gali šypsotis kiekviename gyvenimo įvykyje? Tai  yra viso šito tikslas. Ar gali išlaikyti  savo šypseną? Tai yra sunku, aš žinau,  bet tu  turi tą daryti. Jei bandysi nuo ko nors pabėgti, tai  toliau tave persekios. Jei ne šiame gyvenime, tai  atsitiks  kitame gyvenime. Štai kodėl yra sakoma, turi būti viskas padaryta su viskuo, kas atsitiko dabar, ir  eiti  toliau su plačia šypsena, drąsa ir entuziazmu. Karčios patirtys, per kurias perėjai, suteikia  tavo asmenybei gilumo, o geros patirtys ją  išplėtė. Taigi jos visos įnešė indėlį į tavo asmenybę. Geros ar blogos patirtys  visos  turi būti  pasveikintos,  nes jos visos sustiprino tavo asmenybę. Jos įnešė indėlį  į tavo  būtį neįsivaizduojamu būdu.  Tiesiog žinok, kad jos visos yra tavo Sadhana (dvasinės praktikos) dalis. Taigi, malonios patirtys taip pat yra tavo Sadhana dalis. Tas pats vyksta ir su nemaloniais  įvykiais, per kuriuos  perėjai. Pvz. žmonės sako tau komplimentus, arba įžeidinėja tave, kartu tai   yra  tavo Sadhana dalis. Abiem atvejais tu tampi kietesnis, centruotas, ir tu augi tokiu būdu, kokiu manei augti.

Klausimas. Gurudži, kaip atkalbėti mūsų paauglius nuo visuotinio gėrimo?

Šri Šri Ravi Šankar: Pasakyk jiems, kad tai pavojingiausias dalykas. Nesvarbu ar tai  asmeninis, ar visuomeninis gėrimas. Turi būti pasakyta “Ne”. Iš tikrųjų  tu turi didžiuotis visuomenėje sakydamas ne šitam dalykui. Jei tu su  pasididžiavimu pasakysi “Taip, aš esu blaivininkas, aš niekada neprisiliečiu”, žinok,  įgysi neabejotiną pagarbą  net tarp savo draugų. Tu turi pabrėžti savo vertybes net grupėje. Tu turi eiti toliau su savo individualumu, savo asmeniniais privalumais. Dabar tai pripažįstama visame pasaulyje. Kur aš benuvykčiau, mano garbei laikomasi tik vegetariško maisto. Universitetuose išgėrinėjama ir valgomas tik nevegetariškas maistas. Mes turime laikytis principo – neliesti nevegetariško maisto ir alkoholio. Pasaulyje, kur mes benuvyktume, esam pagerbiami vegetarišku maistu ir nealkoholiniais gėrimais. Tai jau pradėta net oro linijose.  Dabar mes gauname “ Jain Vegetarian” maistą,  kuriame nėra svogūnų, ir kt. Prašau turėk savo asmeninius prioritetus ir juos praktikuok.

Klausimas. Gurudži, aš nesugebu pasiekti tobulumo, todėl išlieku nepasitenkinime. Ar įmanomas pasitenkinimas be tobulumo pasiekimo? Jeigu taip, prašau paaiškink.

Šri Šri Ravi Šankar: Jeigu nusivylimas yra tobulumo motina, tada yra daugybė šalių, kurios yra tokios nusivylusios, ir nerandame ten tobulumo. Žmonės sako, ‘Oo, pasitenkinimas gali padaryti tave tingiu ir pasyviu’. Jeigu nusivylimas gali suteikti kūrybiškumą, tada Libanas, Afganistanas ir visos šios vietos turėtų būti kūrybiškiausios pasaulio šalys. Tačiau nėra taip, ar ne? Todėl pasitenkinimas yra vienas dalykas, o kūrybiškumas kitas. Kai tu esi ramus, tylus, giliai savyje, tada turi priėjimą prie kūrybiškumo šaltinio. 

Klausimas. Gurudži, kaip palikti intelektą ir grįžti atgal į tyrumą? Ar to darymas netampa vaidyba?

Šri Šri Ravi Šankar: Kai intelektas subręsta, tu tampi tyras. Taip pat kai užvaldo emocijos, tada tu judi į nekaltumą. Tyrumas yra vienas tavo gyvenimo aspektas ir kiekvienas jį turi. Kas iškyla pakeliui yra koncepcijos intelekte, tokie kaip teisimas ar galvojimas, kad, “aš visa tai žinau”, arba “aš žinau geriau” ir taip toliau. Būtent tai riboja intelektą nuo visiškos brandos. Meditacija ir pranajama tau padeda grįžti atgal iš intelekto į tyrumą. Taip pat, kai yra žmonių, kurie žino daugiau nei tu ir jautiesi “O, aš žinau tiek mažai”, tada tyrumas taip pat išsiskleidžia tavyje. Kai tu įvertini save tokiu, kuris klysta, tada tai gali būti priežastis susilieti su savo tyrumu. 

Klausimas. Gurudži, aš pastebiu, nors ir ugdome diplomuotus specialistus, mums dar reikia juos paruošti, kad jie galėtų dribti mūsų pramonės srityje. Kaip mes galim bendradarbiauti su tavo universitetu ir įdiegti tokį išsilavinimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su mūsų pramonės šaka?

Šri Šri Ravi Šankar: žinoma, mes galim turėti meistriškumo centrus. Mes pagalvosim ir parengsim naujas programas ir mokymo planus studentams. Aš noriu duoti studentams geriausia ką turi Rytai ir Vakarai. Šiandien valstybių sienos neturi reikšmės; sienų beveik nebeliko. Mes gyvename globalioje visuomenėje, o ateinančios kartos turėtų ruoštis suvienyto pasaulio vizijai. Mes turėtume pamiršti “mano šalis” ir “mano šalis”. Mes judame į visuomenę, kur virtualiai apskritai nėra atstumo. Žiūrėkit, konferencija vyksta čia, tačiau 90 valstybių joje dalyvauja prisijungę tiesioginiu ryšiu. Žmonės žiūrėjo tiesioginę transliaciją iš daugybės šalių. Mes judame į kitokią žinių ir išminties erą. Todėl mes turime pritaikyti savo mąstyseną tam ir todėl aš noriu duoti šios planetos vaikams geriausia ką turi Rytai ir Vakarai. Kad jie taptų pasaulio piliečiais ir tarnautų šaliai kurioje gyvena.

Klausimas. Gurudži, prašau papasakok kuo ypatingas nosies galiukas?

Šri Šri Ravi Šankar: Visi jutimo nervai baigiasi nosies galiuke. Proto budrumui ir susikaupimui yra svarbūs du taškai – ausies speneliai ir nosies galiukas. Tai yra marmos taškai. Slapti taškai. Jeigu nukreipiate dėmesį į nosies galiuką, pagerėja jūsų susikaupimas, ypač vaikams. Džainizmo tradicijoje, jie gali sudauginti 100 skaičių (avadhan). Jie nukreipia dėmesį į nosies galiuką. Tai nepakartojama! Jie yra greitesni nei kompiuteriai. Shathavadhanis, kaip jie yra vadinami. Avadhan yra atminties išlaikymo technika tavo sąmonėje. Tai yra kaip fotografinė atmintis. Žmonės, kurie naudoja šią techniką, Avadhanis, jums gali pasakyti, kokia diena buvo antradienis 1700 – aisiais. Šios žinios buvo sistemingai sunaikintos. Tai yra nemalonioji dalis.

Klausimas. Gurudži, primink man, prašau, kodėl  yra svarbu daryti rytinę sadhaną? Man iš tiesų reikalinga motyvacija.

Šri Šri Ravi Šankar:  Aš pateiksiu tau tiek daug motyvacijų ir tiek daug minčių, kad  daryti  sadhana yra gerai dėl to, ir dėl to, ir dėl to, bet jei tu esi tingus,  tu sakai,  o aš žinau visa tai yra gerai, bet…..Tu užsitrauki apklotą ir  toliau  miegi.  Todėl aš nereikalauju daryk rytinę sadhaną. Kuomet gali – daryk ją. Ir kai tu pasižadi trumpą laikotarpį daryti sadhana – reikalai pajudėjo. Gerai,  nuo rytojaus aš dešimt dienų ją darysiu; arba viena savaitė sadhana. Tuomet tu meldiesi ir sakai,  jei aš penkiolika dienų darysiu sadhana tegul mano darbas bus padarytas. Aš pasieksiu, kad mano darbas bus padarytas, todėl aš turiu penkiolika dienų daryti sadhana. Kai tu tai darai, pamatysi, penkiolika dienų, dėl kurių tu buvai apsisprendęs daryti sadhana, tu ją ir darei. Bet jei tu sakai, aš visada darysiu, kartais nepadarai net kitą dieną. Taigi, žinai, visai gerai daryti trumpą laiko tarpą. Tai yra geras būdas išugdyti įprotį, numeris vienas. Trys dalykai padeda tau atsisakyti blogų įpročių ir išsiugdyti gerus, kokie jie? Meilė, baimė ir godumas. Godumas gali padėti tavo motyvacijai. Senais laikais jie tai žinojo, todėl naudojo įvairias technikas, Poojas, ir visą kita, ir galų gale tu gauni rezultatą. Kas nutiks, jei tu tai darysi? Phalashruti, viso to rezultatas. Jie pasakytų, jei tu darysi tą,  tu gausi tą ir aną; tavo vaikai bus laimingi, tu klestėsi, tavo sveikata pagerės,  o jei esi nevedęs, rasi gerą vyrą ar žmoną. Jie naudojo šias viliones, kad tu darytum praktikas, kurios tau yra geros. Kitas dalykas yra baimė. Tai, žinoma, naudojama daugelyje šalių. Jei tu to nedarysi, eisi į pragarą, ir tu tikrai to bijai. Jei nesiliausi gerti alkoholio, tavo kepenys suirs ir tu mirsi. Jei nemesi rūkyti,  sunkiai susirgsi. Kai gydytojas tau tą pasako, tu to nebedarai. Gydytojas pasakė, alkoholis labai kenkia mano sveikatai, aš privalau nebegerti. Daugelio religijų žmonėms sakoma, tu neturi tai daryti , nes eisi į pragarą. Jei tu darai jogą, tu eisi į pragarą, ir tu galvoji, o Dieve, aš nenoriu daryti jogą. Baimė stabdo žmogų daryti gera ir daryti bloga. Ir trečias dalykas yra meilė. Kažkas, ką jus be galo mylite, arba kažkas be galo mylintis jus, arba jus mylite juos, sako, “tu turi eiti su manimi į tylos kursą”, tu nepasakysi ne. Tu atsakysi “gerai”.  Jei kažkas jus labai mylintis, pasakys “medituok su manimi”, arba jie pasakys “mesk rūkyti”, tai dėl jų ramybės tu tą ir padarysi. Taigi meilė, baimė ir godumas gali padėti mesti blogus įpročius ir priversti daryti gerus dalykus. Aš labiau mėgstu meilę nei baimę ir godumą,  taip!  Rytų religijos naudoja godumą, o vakarų religijos naudoja baimę paskatinimui. Rytuose jie naudoja godumą, paprastam žmogui yra sakoma, tu gausi išsilaisvinimą,  jei pasiners į Gangą ir  visa kita. O vakaruose yra baimė pragaro, ir visa yra baimė. Vakaruose žmonės yra skatinami šios tikėjimo sistemos. Aš teikiu pirmenybę tik meilei, ne baimei ir godumui. Bet jei tai veikia, kartais daryk, nieko tokio.

Klausimas: Gurudži, nors manoma, kad Ajurveda yra vietinės medicinos sistema, kodėl anglų (alopatinė) medicina turi vyriausybės leidimą taikyti ajurvedinius vaistus? Taip pat tvirtinama, kad  anglų (alopatinei) medicinai būdingas greitesnis gijimo periodas?  

Šri Šri Ravi Šankar: Žinai, statistika prieštarauja šiam teiginiui. Net šiuolaikinėje medicinoje vaisto ne efektyvumo tikimybės faktorius yra labai aukštas. Tyrimas teigia, kad šiuolaikinių vaistų placebo efektas siekia apie 40 procentų. 40 procentų paskirtų šiuolaikinių vaistų efektas gali būti gautas dėl placebo. Kiekvieną dieną kuriami nauji vaistai, ir  atsisakoma naudotų prieš 10-12 metų. Problema, kad farmacijos kompanijos turi daugybę savų interesų.  Šiuolaikinius vaistus ekonomika valdo  labiau nei jų efektyvumas. Mano nuomone, mes privalome turėti jungtinį, holistinį priėjimą. Ajurvedos vaistai turi kai kurias puikias  charakteristikas, alopatiniai vaistai taip pat turi kai kurias labai geras savybes, kaip ir homeopatiniai. Holistinė medicina yra pati geriausia. Būtų neteisinga visiškai atsisakyti šiuolaikinių vaistų ir lygiai taip pat neteisinga atsisakyti  natūralių gydymų, ajurvedos.  Skubiais, neatidėliotinais atvejais  yra veiksmingi alopatiniai vaistai, o ajurveda turi unikalų būdą išsiaiškinti ligos atsiradimo priežastį, ne tik simptomus,   o taip pat gydyti be pašalinių efektų. Dabar šioje srityje yra daug dirbama ir daugelis tai patyrė. Pavyzdžiui, hemorojaus atveju, taikant alopatinį gydymą remisijos galimybė yra labai didelė, tuo tarpu taikant ajurvedą  yra mažiau nei vienas procentas.  Kiekvienam reikia priimti šiuos dalykus apie ajurvedą.  Bet kuriuo atveju ajurveda įsisavina naujus tyrimo metodus. Todėl geriausia yra taikyti holistinį priėjimą. Mūsų tikslas padėti ne farmacijos bendrovėms, bet žmonėms.

Klausimas: Gurudži, kaip aš galiu atsidėkoti žmogui, už visą jo pagalbą ir rūpinimąsi. Kaip jo neįžeidžiant pasakyti, kad aš noriu eiti savo keliu?
Šri Šri Ravi Šankar: daryk tai sumaniai. Dabar neklausk manęs, kas yra įgūdis? Prisimink šią vieną eilutę, ji labai naudinga. 
Trys durys į pragarą.
Yra trys durys į pragarą – Geismas, Godumas ir Pyktis. Jei užvaldo godumas, jis nuves tave į pragarą. Štai kodėl atsisakyk godumo. Tas pats su pykčiu ir geismu. Jeigu tu esi perdaug gašlus, tu tampi toks aklas kitų jausmams, kad pažeidi jų erdvę. Geismas taip pat nutemps tave į pragarą. Todėl godumas, geismas ir pyktis, jeigu tu nekontroliuoji trijų dalykų, jie kontroliuoja tave, ir tu eini į pragarą. Jeigu juos kontroliuoji, tada esi saugus. Ar suprantama? Tavo paties gyvenime, pastebėk ar šie trys dalykai užvaldę tave. Tai priverčia tave kentėti. Ką reiškia pragaras? Kančia; padaro tave labai nelaimingą. Bet jeigu pakyli virš to, tu tampi galingas ir tai suteikia tau daugiau laimės. 

Klausimas: Gurudži, mano mama sako, kad Dievas yra mūsų širdyse, ir jei kažkas yra blogai, viskas ką aš turiu padaryti, pažiūrėti viduj ir melstis. Tačiau kaip su tūkstančiais vaikų, kurie meldžiasi ir vistiek neišgyvena?
Šri Šri Ravi Šankar: Taip, tai gamtos dalis. Tame yra daugiau paslapčių. Kaip kūdikis gimsta, ir kodėl jis trumpai išgyvena yra labai saugoma paslaptis. Vieną dieną tu tai suprasi. Labai dažnai po kūdikio gimimo meilė tarp sutuoktinio ir žmonos išnyksta. Ne visada, bet kartais. Taip yra todėl, nes siela pritraukia du žmones. Jie gali neturėti suderinamumo, tačiau siela padaro tą suderinamumo potraukį, kad jie susitiktų. Jie susituokia, susilaukia kūdikio, o kai tik kūdikis gimsta, viskas baigta, visi įsipareigojimai tarp jų išnyksta. Ar pastebėjote tai visuomenėje? Taip atsitinka todėl, kad siela suveda tuos du žmones. Siela ateina, jų darbas padarytas, ir viskas baigta. Taip atsitinka ir tai yra labai įdomu.
   
Klausimas: Guruji, kas yra tavo įkvėpimas?

Šri Šri Ravi Šankaras: Yra du būdai kaip atlikti darbą. Vienas yra daryti kažką, kam tu visada gali rasti įkvėpimą. Kitas – kadangi tu jau turi kažką, tada tu nori daryti tai iš džiaugsmo išraiškos. Visas skirtumas yra tame, ar darbas daromas kaip džiaugsmo išraiška, ar tikintis gauti džiaugsmą. Taigi aš nesitikiu džiaugsmo ką nors darydamas. Tikriau aš viską darau kaip džiaugsmo išraišką. Viskas atsitinka spontaniškai. Žmonėms tai yra labai sunku suprasti. Šie žmonės klausia manęs – „Kas yra tavo motyvacija?. Ko tu nori darydamas visa tai?”. Aš sakau – ” Nieko. Aš nenoriu nieko”. Tai yra truputį sunku suprasti. Pavyzdžiui, tarkime tu pamatei gražų filmą. Tiek daug žmonių, kurie matė „Avatarą” sakė man – „Guruji, tu turi nueiti.” Agituodamas už filmą tu džiūgauji, tu nieko negauni. Tau neapmoka už tai, kad tu agituoji už tą filmą. Tu vaikštai aplinkui kalbėdamas visiems – „O tas filmas yra geras, tu turi pažiūrėti jį.” Ką tu gauni už tai? Tu tiesiog sakai tai žmonėms, nes tu patyrei malonumą žiūrėdamas jį ir tu nori pasidalinti ta laime su visais. Begalinis džiaugsmas yra tai su kuo mes visi esame gimę. Aš duodu džiaugsmą dalindamas save kiekvienam. Taigi mes turime įvesti pakeitimą iš gavimo džiaugsmo į davimo džiaugsmą.

Klausimas: Gurudži, ar tu tiki, kad kalėjimai yra kaip tik tai, ko reikia?

Šri Šri Ravi Šankar: aš manau, kad kalėjimai yra kaip ligoninės. Kai kažkieno kūnas suserga, jūs vežate juos į ligoninę. Lygiai taip pat, kai kažkieno veiksmai yra ligoti, jie uždaromi į kalėjimus, tam kad taptų geresni ir grįžtų. Deja, tačiau šiandien kalėjimai tapo nusikalstamų idėjų apsikeitimo įstaiga. Žmonės uždaromi ir jie grįžta dar didesniais nusikaltėliais, nes kalėjimas jiems tapo vieta, kur jie apsvarsto nusikaltimus. Iš pradžių, uždarant kažką į vienutę, buvo turima omenyje suteikti jiems gilų poilsį. Kai kažkas visą laiką yra aktyvus, dirba ir dirba, jis taip įsitempia, kad tada natūralu padaryti klaidų. Kas yra nusikaltimas? Veiksmo klaida. Todėl, kad tai ištaisyti, jie eina į pataisos namus. Numatoma nueiti ten, medituoti, tapti tuščiu ir kiauru, ir grįžti laimingu. Taip neatsitinka. Todėl mums reikia tai padaryti, visuose kalėjimuose išmokinti žmones medituoti. Tada jūs pamatysite, geresni žmonės išeis iš ten. Ir tai jau vyksta. Daugybė Gyvenimo Meno programų vyksta kalėjimuose. Kiekvienas, kuris nori įsitraukti į tai, yra labai laukiamas. Judėkit pirmyn!

Klausimas: Gurudži, tu kaip GPS vedi mus į mūsų tikslą ir lemtį, tačiau koks yra mūsų tikslas ir lemtis?

Šri Šri Ravi šankar: Tu turėtum sudaryti sąrašą kas nėra tavo tikslas. Aš noriu, kad tu pats atrastum koks yra tavo tikslas ir ką tu nori padaryti. Pasirinkimas tavo – palaiminimai mano.
Tu turėtum žinoti vieną dalyką, kad tau labai pasisekė. Tu gyveni tokiu laiku, kur pirmauji pasaulyje. Tu gyveni laikotarpiu, kuris įeis į istoriją kaip didžiulis perėjimas iš egoistiškos, nepataisomos visuomenės į nuostabų pasaulį.

Klausimas: Gurudži, aš tave labai myliu. Tačiau kada beateičiau prie tavęs, ašaros  pradeda ristis iš mano akių. Ar kažkas negerai su manimi?

Šri Šri Ravi Šankar: Ne, tai yra labai gerai. Čia nėra nieko blogo, jei ašaros rieda iš tavo akių. Tai yra labai natūralu ir gerai. Nėra jokių problemų dėl to. Kai širdis atsiveria, tada ašaros ateina, tai yra labai natūralu. Kas atsitinka, kai tu prisiartini prie to, kuris tau yra brangus, kai prisiartini prie Guru (mokytojo)?
Upanišadose yra eilutė, kuri sako, ‘Bhidhyathe hridaya granthi, Chidhyanthe sarva samshayaah, Ksheeyanthe cha asya karmaani, Tasmin drista paraavare’ – Mazgai širdyje atrišami, klausimai ir abejonės prote išvalomi, karma nuplaunama, būnant su mylimu žmogumi arba Guru, ar Gyaani. Tai yra pasakyta. Vadinasi, kas parašyta Upanišadose yra tiesa!

Klausimas: Gurudži, sėkmę šiame pasaulyje reiškia pinigai, galia ir garbė. Kaip žmogus žino, kad mes esame sėkmingi? Ar yra koks nors matavimo vienetas?

Šri Šri Ravi Šankar: Man, sėkmės ženklas yra šypsena. Šypsenų kiekis kasdieniame žmogaus gyvenime parodo, koks sėkmingas yra žmogus. Tu gali turėti didelę sąskaitą banke, daugybę pinigų. Bet jeigu tu negali šypsotis, jeigu tu esi įsitempęs, liūdnas ir piktas, ar tu vadintum tokį žmogų sėkmingu? Kažkas, kas yra nedraugiškas, stresuotas, pilnas nerimo, negali užmigti, net negali valgyti dėl cholesterolio, diabeto. Ar tu vadintum tokį žmogų sėkmingu? Dažnai žmonės paaukoja pusę savo sveikatos, kad įgytų turtus. Tada jie išleidžia pusę savo turto, kad susigrąžintų sveikatą (kuri nebesugrįžta). Tai nėra sėkmės ženklas. Man, sėkmės ženklas yra pasitikėjimas. Net jeigu tu prarandi viską, tačiau turi pasitikėjimo, tada tu gali vėl viską atstatyti, ir tai yra sėkmė. Yra verslininkų, kurie pasiekė viršūnę, o su vienu neapskaičiuotu veiksmu, jie visa tai prarado. Jie sužlugo, tačiau jie vėl sukūrė savo verslus. Tu gali tai matyti Sindhi bendruomenėje. Jie gyveno Karach’yje taip patogiai. Panašiai Kašmyro išminčiai gyveno didžiuliuose namuose (bungaluose), obelų, krokų soduose; staiga jie turėjo viską palikti. Taip pat su Azijos imigrantais iš Ugandos. Jie neturėjo nieko, kai paliko šalį. Kartos gyveno kartu Ugandoje, valdė dideles gamyklas. Vieną gražų rytą jie turėjo palikti šalį su vienu lagaminu. Londone aš sutikau vieną poną. Prieš 15 – 20 metų šis vyras turėjo didžiulę televizijos gamyklą Ugandoje. Jis turėjo daug Rolls Royce automobilių ir gyveno labai patogų gyvenimą. Vieną rytą azijiečių buvo paprašyta palikti šalį. Vos su vienu lagaminu jie atvyko į Londoną kaip pabėgėliai. Šis vyras ir jo žmona gatvėje pardavinėjo sumuštinius su karšta dešrele (hot dog). Jis sakė ‘Gurudži, mes niekada nedirbome taip sunkiai’. Pažiūrėk į tai! Dabar šis sėkmingas verslininkas vėl iškilo kaip pramonininkas. Jeigu turi užsidegimo, tu gali vėl įgyti turtą. Tokia pat situacija nutiko ir Sindhi bendruomenei. Jiems buvo suteikta pagalba Indijoje kaip benamiams pabėgėliams po padalinimo. Šiandien Sindhai vadovauja ir valdo visą turtą, kad ir kur jie yra. Tas pats ir su Kašmyro panditais; Jie buvo paversti benamiais. Daugybė iš jų, kurie turėjo aistros užsiimti verslu, atvyko į Bangalorą, Mumbajų, Čenajų ir kažką pradėjo. Sėkmė yra požiūris, tai nėra ypatingas reiškinys. Kai tu sutinki būti sužlugdomas, tai yra nesėkmės ženklas. Priešinkis būti sužlugtytu. Tiesiog kaip žvakė. Tu uždegi žvakę ir apverti ją aukštyn. Liepsna visada kyla į viršų ir niekada nesileidžia žemyn. Tokiu pat būdu, jeigu mes turim entuziazmo sakyti, ‘aš galiu tai padaryti, aš atstatysiu savo verslą’, tai yra tai, ką aš laikyčiau sėkmės ženklu.

Klausimas: Gurudži, anksčiau neišmanymas vedė mane į baimę, bet dabar, kartais žinios man sukelia daugiau painiavos. Ką turėčiau daryti?

Šri Šri ravi Šankar: Tai yra gerai! Žinių tikslas yra tave supainioti vėl ir vėl, ir vėl. Jos nėra tam, kad atneštų aiškumo. Kiekvieną kartą susipainiojęs tu pašoki vienu laipteliu aukščiau. Todėl nekreipkite dėmesio. Kai nėra painiavos, tai kaip ėjimas rampa, kur nėra šokinėjimo. Tačiau kartais tai yra kaip laiptai, kur tu turi palikti vieną laiptą, ir žengti laipteliu aukščiau. O tai įvyksta tada, kai yra painiava. Dabar neklausk manęs, ‘Ar tai reiškia, kad jeigu nėra painiavos ir mano gyvenime yra aiškumas, tada nėra augimo? Arba ar aš progresuoju? Ar žinios man neveikia?’ Nieko panašaus! Tu vaikštai rampa, labai lengvai. Kai to nėra, tada tu esi pono Todo laukiniame jodinėjime, duobėtame kelyje, o tai yra gerai. 

Klausimas: Gurudži, kodėl reikėtų būti geru? Kokia nauda būti geru? Mes matome, kad visi tie, kurie yra korumpuoti ir negailestingi, yra laimingi. Jiems labai gerai sekasi. Kodėl aš turėčiau būti geras? Prašau papasakok. Pažiūrėk, pavyzdžiui Ravana. Jis visą gyvenimą mėgavosi, o kai mirė jis pasiekė Mokša. Duryodhana, jis valdė visą karalystę. Jis valdė Indiją visą savo gyvenimą, o kai numirė, jia taip pat nuėjo į rojų. Todėl koks tikslas būti geru? Kodėl tu sakai, kad mes turėtume būti geri?

Šri Šri Ravi Šankar: Pamiršk apie Duryodhana ir Ravana. Ar esi padaręs kanors blogo? (atsakymas buvo Taip). Kai padarei kažką blogo, ar tą dieną galėjai užmigti? Ar tu mėgavaisi maistu? ( atsakymas buvo – Gurudži kaip aš galėčiau tai daryti? Kai aš padarau kažką blogo, aš negaliu užmigti. Aš einu išgerti ir tada paskęstu nesąmoningume). Pastebėk, tai yra tai kas yra. Kai tu padarai kažką blogo, tavo protas negali būti ramus. Tu negali miegoti. Tu negali mėgautis tuo, ką tau suteikia gyvenimas. Todėl nėra taip, kad būdamas geras tu gausi kažkokius apdovanojimus ateityje. Tu apdovanojamas iškart. Tai yra komfortas, kurį tau suteikia dharma arba sąžiningumas, ir ko niekas kitas tau negali duoti. Vidinis patogumas, kurį tu gauni, ramus miegas, maistas, kuriuo tu mėgaujiesi, paprasti dalykai, kuriais tu gali mėgautis gyvenime yra įmanomi tada, kai yra sąžiningumas. Yra daugybė principų, tačiau žmonės neseka principų, jie seka žmones.

Klausimas: Gurudži, tu daug kalbėjai apie maistą ir kvėpavimą. Ar galėtum taip pat kažką papasakoti apie rūbus? Ar mes turėtume dėvėti tik tradicinius rūbus?

Šri Šri Ravi Šankar: Nešiok patogius rūbus, bet aš neteikiu pirmenybės tiems suplėšytiems rūbams ir džinsams, už kuriuos jūs mokate tiek daug. Tai atrodo taip apgailėtinai. Girdėjau, jeigu džinsuose yra skylės, tu turi mokėti daugiau! Neturėtum to daryti.
Medvilnė yra geriausias audinys. Jeigu ji sumaišyta su trupučiu poliesterio, taip pat gerai. Bet vien tik poliesterio reikėtų vengti. Aš teikčiau pirmenybę, kad žmonės vengtų odos. Ar jūs žinote, kad vien tik dėl odos yra nužudoma tiek daug gyvūnų? Visa tai turėtų būti panaikinta. Yra pasakyta, ‘Ahimsa paramo-dharma’, (Visi veiksmai be smurto yra aukščiausia pareiga arba dharma). Kiekvienas turėtų žengti nesmurto keliu ir būti vegetaru. Tai yra labai reikalinga. Tik tada tu sugebėsi tinkamai medituoti. 

Klausiams: Gurudži, prašau papasakok apie šiuos naujus metus.

Šri Šri Ravi Šankar: Antarmukhi, sadasukhi: Kai žmogus yra centruotas, tada visada yra laimė. Šie nauji metai bus geri. Jie visada bus geri, nuolat evoliuciniai atsidavusiems (mokiniams) – kad ir koks būtų laikas ir pranašavimai. Tai laikas judėti į aukštesnę dimensiją. Kad ir kas atsitinka, atsitinka dėl gėrio. Dainuok Om Namah Shivaya. Meditacija yra svarbu. Net jei vienas procentas iš jūsų visų medituos, tai padės likusiai 99% visuomenės daliai. Šiais metais kiekvienas turi medituoti ir dalyvauti satsanguose. Likusi visuomenės dalis klestės dėl jūsų dvasingumo. Šiais metais laikykis savo dvasinių tikslų. Materialūs tikslai gali būti atidėti į šalį. Medituok, dalyvauk satsanguose, skaityk išmitį. Tai darydamas tu padedi kitiems, kurie išgyvena sunkų laikotarpį. Žmonės valgo Nimo lapus ir saldumynus per Naujus metus sau primindami, kad gyvenimas yra šių dviejų – kartumo ir saldumo – mišinys.

Klausimas: Gurudži, ar kiaušiniai yra vegetariškas maistas ar ne?

Šri Šri Ravi Šankar: Aš nemanau, kad sėdėti satsange ir diskutuoti apie kiaušinius yra tinkama. Numesk kiaušinius, kalbėk apie visatą (Bramhaand). Čia mes diskutuojam apie kūną ir visatą, ne apie kiaušinius. Google paieškoje gali pasižiūrėti kokia kiaušinių nauda ir trūkumai.

Iš daktaro, kuris atliko atitinkamus tyrimus, girdėjau, kad žmogus kiekvieną dieną 10 minučių turėtų žiūrėti į saulę. Yra pasakyta, kad mūsų akys turi keletą unikalių ląstelių, kurios sugeria saulės energiją ir gamina kraują mūsų kūne.

Tai yra kažkas panašaus kaip fotosintezė. Pasisavindami saulės spindulius augalai ir medžiai paverčia juos chlorofilais. Ta pati medžiaga iš saulės šviesos yra sugeriama mūsų akių kraujagyslėmis ir kūne paverčiama į kraują. Buvo labai gražus pristatymas. Taigi kraujo išgryninimui ar gaminimo padidinimui, žiūrėk į saulę – tą patį sakydavo ir mūsų protėviai!

Kokia yra Sandhyavandanam reikšmė? Tu stovi žiūrėdamas į kylančią saulę su vandeniu rankose ir žiūri į saulę tol, kol vanduo išlaša iš tavo rankų. Tu padarai tai tris kartus ir tai užima apie 10 minučių laiko. Tada stebėdamas saulę tu dainuoji Gaytri mantrą. Tą patį padaryk ir vakare. Kai tu žiūri į saulę, įvyksta energijos pernešimas kūne.  

Taip pat sakoma, kad mes turėtume valgyti daugiau žalio (termiškai neapdoroto) maisto, žalių daržovių, vaisių ir sulčių. 80% maisto turėtų būti žalias, o 20% virtas. Jie taip pat pateikė pavyzdžius keleto žmonių, kurie turėjo smegenų auglį, vėžį, ir kurie išgijo 3 savaites valgydami žalią maistą ir žiūrėdami į saulę. Žinoma taip pat pasveikimas įvyksta su Sudaršan krija.

Taip pat apie kremus, kuriuos mes dedame ant savo kūnų. Jeigu tu valgysi tuos kremus, tu mirsi, nes jie turi daug žalingų chemikalų. Tai yra tie patys kremai, kuriuos mūsų kūnas pasisavina. Tai patenka tiesiai į mūsų kraujotakos sistemą. Todėl mes niekada neturėtume nieko dėti ant odos, ko mes negalėtume valgyti. Štai kodėl neverta naudoti jokių kremų, išskyrus ajurvedinius. Žiurkių nuodų sudedamos dalys taip pat yra dedami į kremus, todėl jeigu kažkas suvalgytų, mirtų. Kai kremai naudojami ant odos, žmogus miršta iš lėto. Anksčiau mes naudojome kosmetines kaukes, kremus (iš pieno), besan’ą (lęšių miltus) ir ciberžolę. Mes naudodavome visus šiuos, kad išlaikytume odą švarią. Štai ką mes turėtume daryti.

Aš tai stebėsiu. Mes turėtume sukurti truputį daugiau produktų pagamintų iš besan’o (lęšių miltų) ir tokių dalykų, kuriuos taip pat galima valgyti ir naudoti kūnui. Aš ketinu pakalbėti su savo daktaru ir paruošti tokį kremą, kuris neturėtų jokių toksinų.

Klausimas: Gurudži, ar turint Guru (Mokytoją) būtina patirti nušvitimo būseną?

Šri Šri Ravi Šankar: Ar tau būtina klausti šį klausimą, o man atsakyti? Tu paklausiai, ir jeigu aš atsakysiu, tada mes įstrigsim! Ar supranti? Jeigu tu klausi ir manai, kad aš žinau atsakymą, tada aš jau esu Guru, o tu studentas. Vieni žmonės sako, ‘aš nesu Guru’, kiti sako, ‘aš nesu studentas’. Tai tas pats kaip sakyti, ‘aš nesu daktaras, bet vistiek tau duosiu vaistų’. Arba kažkas  sakytų, ‘Aš nesergu, bet noriu vaistų’. Abu pareiškimai neturi prasmės. Žiūrėk, tam tikras vedimas yra reikalingas. Guru nėra asmuo, jis yra išmintis, jis yra šviesa, jis yra energija, jis yra meilė; visa tai sujungta. Abstrakcijai, dvasingumui reikia trupučio vedimo. Kai tavo protas labai ramus, tu gali gauti visą vedimą. Bet kai tavo protas nėra ramus, tada yra gerai leistis vedamam to, kurio protas yra visiškai ramus. 

Klausimas: Gurudži, tu esi nuostabus vadovas. Gyvenimo meno organizacija užaugo taip greitai, greičiau nei galima įsivaizduoti. Aš taip pat esu vadovas, prašau, duok man keletą vadovavimo patarimų.

Šri Šri Ravi Šankar: Taip, visos šios programos, APEX (pasiekti asmeninį tobulumą) programa, ir TLEX (transformuojanti lyderystė ir tobulumas) programa yra suteikti tau šiuos patarimus. Prisimink vieną dalyką, Visatos valdovas nėra toks akivaizdus. Kažkas, kas vadovauja šiai visatai neparodo to taip akivaizdžiai, kad jis tai daro ar kad jis kontroliuoja. Panašiai vadovauk iš užnugario. Vadovavimas iš užnugario yra geriausias. Kai tu nori vadovauti projektui, tu neturėtum pabrėžti savo vadovavimo per daug  Tu turėtum tai daryti iš užnugario. Sanskrite yra posakis, Paroksha Priyahi Vai Devaha”, kuris reiškia, kad Dievas mėgsta daryti dalykus netiesiogiai ir ne taip akivaizdžiai. Žmogus jaučia, “Aš tai darau”, bet tai yra Dievai, kurie priverčia juos tai daryti. Taigi jie duoda žmonėms džiaugsmo pojūtį, kad jie tai daro, bet iš tikrųjų tai yra Dieviška energija, kuri tai atlieka subtiliu būdu, kuri nėra tokia akivaizdi. 

Klausimas: Gurudži, mano protas nuolat kalba su manimi, kaip aš galiu susitvarkyti su tuo?

Šri Šri Ravi Šankar: Pagaliau tu tai suvoki. Tai vyko visą laiką, bet dabar tu pasiekei pirmą žingsnį tai suvokdamas. Štai kodėl šiuose kursuose tu turi ne tik žinias, bet taip pat ir dainuoji. Dainuoji, šoki ir darai visas šias technikas tiesiog kaip vaikas. Kai mokoma šių technikų, tiesiog daryk jas ir žinok, kad yra akimirkos, kai protas tampa ramus. Būtent todėl šis prailgintas kursas ir tylos programa yra tokia vertinga, tu žinai. Tai neatsitinka iš karto. Aš žinau visokios mintys iškils. Panašiai kaip, sakykim tu valai šį kambarį po ilgos pertraukos, čia yra tiek daug dulkių ir dulkės sukyla. Taip pat ir tu turi kartoti prailgintus kursus daugybę kartų, Tie, kurie dalyvavote kurse antrą, trečią, ketvirtą kartą, pastebėjote, kad protas greitai tampa ramesnis. Užima truputį laiko palenkti tylą į savo pusę, teisingai! Todėl mes turime tęsti, tęsti ir tu be abejo tai pasieksi.

Klausimas: Gurudži, sakei, kad žinios apie miegą atneša laisvę. Ką tai reiškia?

Šri Šri ravi Šankar: Žinios apie miegą ir sapnus gali suteikti tau skirtingą samadhi būseną. Tai yra viena iš technikų paminėta Rišio Patandžali joga sutrose. Mahariši patandžali pasakė sutrą, ‘Swapnanidrajnanalambanam va’. Tai yra viena iš samadhi, kurią jis paminėjo apibūdindamas skirtingus samadhi tipus. Jeigu pastebi, būsenoje tarp miego ir budrumo yra visiškos ramybės kibirkštėlė. Aš sakau tik kibirkštėlė ramybės, nes ramybė yra tokia dinamiška, tokia gyva. Štai apie ką jis kalba. Toėl jeigu tu pastebėsi, visai prieš užmiegant arba ką tik pabudus, tu esi nei visiškai užmigęs, nei pilnai budrus. Tame tarpelyje yra tam tikra ramybė, tam tikra sąmonės kokybė, kuri yra tokia nuostabi, tokia raminanti, tokia gydanti. Štai kas ten paminėta.

Klausimas: Gurudži, esu 70 – ies metų ir kur tik einu kalbu apie tavo malonę. Aš atvykau čia pilna tikėjimo ir dėkingumo. Mano sūnūs mane atsiuntė ir sakė skleisti tavo išmintį tarp žmonių, kiekvienuose namuose, kiekviename kaime. Jau šešis metus keliauju iš namo į namą skleisdama šias žinias. Kai organizavau kursą Pritampure, nei vieno namo ar kvartalo nepalikau nepaliesto ir to pasekoje 113 žmonių praėjo Šri Šri Jogos kursus.

Šri Šri Ravi Šankar: tik pažvelkite į šios mamos entuziazmą. Neturėtum sakyti “O, aš negaliu to padaryti, aš tapau toks senas.” Net ir būdami seno amžiaus galite kalbėti su žmonėmis esančiais aplink jus ir padėti valyti žmonių mintis. Senstant kūnui, negali išvalyti kambario, nes trūksta stiprybės, tačiau žodžių pagalba gali valyti žmonių mintis. Taigi, mes visi galime daug padaryti.

Nustok mąstyti, “ką jie pamanys apie mane?” Tiesiog būk be gėdos jausmo ir tarnauk. Žmonės, kurie nori mąstyti, taip ir darys. Jų darbas yra tik galvoti. Net jeigu tu darysi kažką gero, žmonės kritikuos. Jie taip pat galvos neigiamai apie tave, nes tai yra viskas, ką kai kurie žmonės gali daryti. Bet jeigu mažų mažiausiai keleto žmonių protas bus išvalytas tavo žodžių, tada tai yra gerai.

Mes turėtume nešvaistyti savo laiko. Nesvarbu kur mes eitume, visada turėtume išlikti šiose žiniose. Tada mūsų entuziazmas gyvenime nemažės. Priešingu atveju tu ir toliau verksi, kad negavai to ar to, arba kad tu turi vienokį negalavimą ar kitokį. Gyvenime, su šiuo fiziniu kūnu, viena ar kita atsitinka nuolat. Kartais tu gali kentėti nuo galvos skausmo, peršalimo arba tavo skrandis sutrinka dėl persivalgymo. Neseniai skaičiau straipsnį kažkuriame laikraštyje, kad daugiau žmonių miršta nuo persivalgymo, nei nuo badavimo.

Klausimas: Gurudži, kokia yra santykių tiesa; kartą nudegęs esu atsargus. Kaip man perlipti šią baimę?

Šri Šri Ravi Šankar: jei klausi šio klausimo vadinasi tu jau perlipai šią baimę. Jeigu nebūtum perlipęs, tu neklaustum šio klausimo. Tu tiesiog sakytum, ‘Santykiai, aš neketinu į juos lysti’, ir tu bėgtum šalin. Kai tu nebeturi tiek daug baimės, tik truputį, o protas stengiasi eiti ta kryptimi, tu tiesiog nori mano patvirtinimo.
Žinai, gyvenime viskas yra rizikinga. Tavo paties protas yra nepatikimas. Tu negali pasikliauti net savo paties protu. Pasikliauti kažkuo kitu yra kitas dalykas. Ar gali pasikliauti savo paties protu? Aš mačiau tiek daug žmonių eina apsipirkti ir jie sako, ‘ar galiu grįžti ir tai pasikeisti, arba grąžinti?
Žmonės nusiperka kažką, grįžta namo ir jie to nebemėgsta. Tada jie grįžta atgal ir sako, kad nori pakeisti. Ypač moterys, nusiperka sarį, grįžta namo, išsipakuoja sarį ir jos jo nebemėgsta, nori pakeisti. Moteris ateidavo ir manęs klausdavo, ‘gurudži, prašau palaimink mane, kad nusipirkčiau tinkamus daiktus. Kiekvieną kartą, kai einu apsipirkti, parėjusi namo vėl grįžtu atgal.’ Protas nuolat dvejoja. Kadangi jūsų protas svyruoja, kitų protai taip pat gali svyruoti, ar ne taip? Taigi yra skirtingi žmonės, skirtingos emocijos, skirtingi elgesio modeliai ir mes turime judėti su jais visais. Mes neturime pasirinkimo. Priimk ir judėk. Gyvenime visada yra kompromisas, bet kokiuose santykiuose su bet kuo, jaunu ar pagyvenusiu.

Klausimas: Gurudži, kartais metų pastangos baigiasi nesėkme. Ką daryti tokiomis aplinkybėmis?

Šri Šri Ravi Šankar: Tiesiog judėk pirmyn. Kiekviena nesėkmė yra pamoka, kuri turi būti išmokta. Medituok. Keletas minučių gilios meditacijos sujungs tave su giliai tavyje esančiu intuicijos vandenynu. Kiekvienam sprendimui, yra svarbu, kad turėtum ryšį su tuo vidiniu intuicijos šaltiniu, o tada tu retai klysi.

Klausimas: Gurudži, prašau papasakok mums apie maisto (Prasado) paaukojimo dieviškumui svarbą prieš valgymą. Taip pat, prašau, papasakok autentišką maisto paaukojimo būdą. Ar tam reikalinga kažkokia mantra?

Šri Šri Ravi Šankar: Kai moteris gamina maistą namuose, pirmiausia ką ji daro išima šaukštą ryžių, arba dalo, ar kad ir ką ji gamina, ir padeda lauke paukščiams, skruzdėms ir kitiems gyviams. To reikšmė yra pasakyti, kad aplinka turi būti gerbiama. Taip pat daug žmonių prieš valgydami, atideda keletą grūdų šalia savo lėkštės, o vėliau atiduoda paukščiams ir gyvūnams. Indijoje yra tradicija, kuri vadinama Vaishva Deva.  
Žinote, paukščiai yra tokia būtina pasaulio dalis. Todėl mums reikia rūpintis paukščiais, mums reikia rūpintis skruzdėmis; mes turime rūpintis kiekviena gyva būtybe. Išnykus bet kokiam gyviui pasaulyje, pasaulis nesugebės išlaikyti pats savęs. Prasadas reiškia, jūs paimate maistą, kurį jūs gavote kaip dovaną, kaip palaiminimą. Prasadas paprastai reiškia palaiminimas iš Dievo. Maistas yra palaiminimas, gyvenimas yra palaiminimas, laikas yra palaiminimas, mūsų kvėpavimas yra palaiminimas. Visa tai yra dovanos.

Klausimas: Gurudži, kodėl indų mitologija suteikia formas visoms energijoms. Ar teisingos visos mitologinės istorijos?

Šri Šri Ravi Šankar: Pasaulis yra pilnas vardų ir formų. Tuo momentu kai tu įvardini, forma taip pat iškyla. O daugelis šių formų buvo suvokiamos subtiliame. Taigi jos tęsiasi subtilioje karalystėje.
Dabar, kodėl Rišiai (pranašai) pykdavo ir keikdavosi, aš nežinau. Paprastai nevisi Rišiai tai darė. Buvo tik keletas, kurie tai darė. Tačiau kiekvieną kartą kai jie nusikeikdavo, taip pat kažkas nuostabaus atsitikdavo nuo jų keiksmų. Štai kodėl yra sakoma, nušvitusiojo pyktis taip pat suteikia kažką gero visuomenei, tuo tarpu net meilė, neišmanančiojo, daro kažką žalingo.
Išmintingo žmogaus pyktis taip pat yra naudingas. Jis negali padaryti jokios žalios, tik daro gera visuomenei.   
Taigi kiekvieną kartą kai Rišiai nusikeikdavo, tai pavirsdavo į labai didelę malonę visuomenei.

Klausimas: Gurudži, kaip aš galiu būti kuklus, malonus ir tuo pačiu metu valdingas?

Šri Šri Ravi Šankar: Ar tu nori tai daryti? Gali daryti!
Tu neprivalai būti agresyvus, kad būtum stiprus, ir neturi būti silpnas, kad būtum malonus. Mes manome, kad tai yra priešingos savybės, ir kad mes galime turėti tik vieną iš šių savybių; ne! Aš sakyčiau tu gali turėti abi. Tu turėtum būti ir protingas, ir jautrus. Dažnai žmonės, kurie yra jautrūs nėra protingi, o tie, kurie yra labai protingi yra nejautrūs. Tačiau tu turi nuostabų sugebėjimą apjungti abu – protingumą ir jautrumą. Tai yra įgūdis, o meditacija yra atsakymas. Medituok!

Klausimas: Gurudži, tokioje šalyje kaip Indija, ypač Mumbajuje, kur aš gyvenu, yra tiek daug nelygybės, dėl to jaučiuosi nesmagiai už tai ką turiu. Be to turiu ambicijų uždirbti pinigų ir gerai gyventi. Kaip suderinti šiuos du dalykus?

Šri Šri Ravi Šankar: Užsiimk tarnyste ar kita veikla. Gerai, kad tave kažkas neramina. Tai savaime tave motyvuos padaryti kažką gero visuomenei. Paaukok 2% ar 3% to, ką tu uždirbi, nes jeigu viską ką uždirbame naudosime tik sau, tai nėra gerai. Mes tikrai jausimės nepatogiai. Todėl privalome paskirti 10% ar 5%, tai ką galime visuomeniniams reikalams, eiti ir padėti vaikams, žmonėms lūšnynuose.
Tiek daug veiklų vyksta Dharavi’yje, tu gali būti to dalimi. Kai tu matysi šiuos jaunus vaikus augančius išsilavinusiais, tu jausi neaprėpiamą pasitenkinimą. Tau nereikia jaustis kaltam, kad turi jaukius namus ir gerą automobilį.  

Klausimas: Gurudži, buvimas cinišku padaro mane pragmatišku ir padeda man spręsti sudėtingiausias situacijas. Ar tai neteisinga?

Šri Šri Ravi Šankar: Cinizmas buvo laikomas madingu, bet šiandien, cinizmas taip plačiai užvaldė intelektualus, kad daugiau tai nėra priimtina ir kūrybiška. Tai nesuteikia jokio gėrio žmogui ar visuomenei.
Cinizmas yra gerai, jeigu tai yra kaip raugintos daržovės lėkštės kampe. Bet jeigu visa lėkštė pilna raugintų daržovių, ir tu turi tik mažą roti (duona) kamputyje, tiesiog įsivaizduok kaip tai būtų. Tu išliktum alkanas, o tai yra tai kas vyksta šiandien. Cinizmas yra būtinas, bet tik labai mažas jo kiekis. Be abejonės, cinizmas turi sukelti pragmatizmą tavyje, bet neturėtų sumažinti tavo vaizduotės sugebėjimų, tavo transformacinio užsidegimo, ir neturėtų sugraužti tavo entuziazmo. Jis neturėtų užtemdyti tavo teigiamos proto būsenos ar nuslopinti įkvėpimą ir viltis. Turėk truputį cinizmo. Tu pastebėsi, kad net Vedos yra truputį ciniškos. Jose pasakyta, ‘Kas žino kūrinijos pradžią. Dievas žino; o galbūt jis taip pat nežino’.
Tai yra pasakyta Vedose. Sarkazmas ir cinizmas yra gerai, tiesiog prisimink raugintų daržovių pavyzdį. Jos negali užimti ryžių vietos, dalo (lešių sriuba) ar roti ( indiško maisto), bet truputis gali būti kažkur kampe.

Klausimas: Gurudži, man atrodo, kad mano atvykimas čia yra iš mano ego. Aš pas tave atvykau pažiūrėti, ką tu man pasakysi arba gauti iš tavęs dėmesio, o ne dėl to, kad jaučiu gilią meilę ir dėkingumą. Aš norėčiau jausti tikrą, gilią meilę ir dėkingumą, tokį, kokį jaučiau anksčiau. Aš noriu tarnauti iš meilės, o ne dėl to, kad iš manęs to tikimasi.

Šri Šri Ravi Šankar: žinai, jausmai yra kaip debesys. Jie yra kaip bangos vandenyno paviršiuje. Jie sukyla, ateina ir praeina. Jie keičiasi. Mes neturėtume būti per daug priklausomi nuo savo jausmų. Supranti, ką sakau? Gyvenimas juda kartu su įsipareigojimu, ne tik jausmais. O meilė yra dovana. Negali nei vieno priversti jausti meilę. Tavo norėjimas jausti meilę pasidaro kliūtimi jausti meilę. Tiesiog atsipalaiduok. Apie tai aš kalbėjau Bhakti sutrose. Kai nori mylėti, pats norėjimas tampa arba atitolina meilę nuo pasirodymo. Todėl viskas, ką tau reikia daryti, yra paleisti ir atsipalaiduoti. Tu pamatysi, kad tavo prigimtis yra meilė. Meilė visuomet yra čia. Ji pasirodys, kai to reikės. Kaip saulė, kuri visuomet yra čia, tačiau ji pasirodo savo laiku. Taip? Saulė nėra pakilusi visą laiką, tačiau ji čia yra 24 valandas per parą. Bet ji yra skirtingose vietose. Tuo pačiu būdu, visi gražūs jausmai tavo gyvenime yra kartu su tavimi visą laiką. Tu negali jų parodyti per jėgą. Jie pasirodys gyvenime skirtingu laiku. Dėl to būk labiau atsipalaidavęs ir priimk juos, kai jie ateis.

Klausimas: Gurudži, kaip svarbu yra prana (gyvybinė energija)? Žinoma, pirmiausia ji suteikia gyvybę. Kaip padidinti pranos kiekį? 

Šri Šri ravi Šankar: prana yra visur. Iš tikrųjų mes plūduriuojame ore, pranoje, pranos vandenyne. Kai išraiškos vienetas nesutampa, atsiranda skirtumas. Akmenys turi vieną pranos vienetą. Vanduo turi du pranos vienetus. Ugnis turi tris pranos vienetus. Oras turi keturis pranos vienetus. Augalai turi penkis pranos vienetus. Gyvūnai šešis pranos vienetus. Žmonės gali išlaikyti nuo septynių iki 16 pranos vienetų. Visas pasaulis yra  pranos išraiška. Kai prana yra žemiau nei vienas, tada tu jautiesi prislėgtas. Kai prana dar labiau krenta, tada tu esi linkęs į savižudybę. Kai prana yra normali, tu jautiesi normaliai. Kai prana yra aukštesnė, esi entuziastingas. Kai prana yra labai aukšta, jautiesi energingas ir palaimingas. Būtent todėl, kai žmonės yra prislėgti, vien tik patarimų davimas nepadeda. Ką tada reikia padaryti, tai pakelti pranos lygį. Kai prana aukštai, pasireiškia džiaugsmas, gyvumas ir supratimas. Kai prana yra žemai, tada protas skundžiasi, kyla depresija, apatija, polinkis į savižudybę. Viskas yra pranos žaidimas ir pasireiškimas.  

Klausimas: Gurudži, kai kurie žmonės sako, ‘truputis vyno yra gerai, net Viešpats Shiva gėrė vyną’. Kaip reaguoti į tokius pareiškimus?

Šri Šri Ravi Šankar: žmonės daro tai, ką jie nori daryti ir jie pareiškia tai religijos vardu, arba kad pats Dievas tai patvirtina. Paprastai pažiūrėk į savo gyvenimą, pamiršk apie kitus. Jeigu Šiva gėrė alkoholį, jis taip pat privalėjo turėti problemų.
Suprask, tie penki žmonės, kurie padarė tą dalyką merginai Delyje, jie visi buvo išgėrę, o kai kažkas yra girtas, jūs net negalite laikyti jų atsakingais už tai ką jie daro. Svaigalai yra atsakingi už pusę nusikaltimų visuomenėje. Todėl ne tik turėtumėte uždaryti tuos penkis žmones į kalėjimą, bet taip pat turėtumėte atsakingais laikyti ir tuos, kurie gamina ir parduoda svaigalus.  
Tai atsitinka beveik kiekviename kaime. Vyrai geria naktį, pareina namo, muša savo žmonas, o dienos metu atsiprašinėja, nes žino, kad naktį jie nebuvo savimi. Didžiausia nusikaltimų priežastis visuomenėje – alkoholis. Jei sustabdysite alkoholį, daugybė nusikaltimų šalyje bus sustabdyti. 
Jūs turite užimti tvirtą poziciją, ‘aš neliesiu alkoholio’. Jūs iš tikrųjų tiesiog turite uždaryti duris alkoholiui. Ne tik duris, bet taip pat užverti pagrindinius vartus, taip, kad tai net nepasiektų jūsų durų. Turėtumėte uždėti sau barjerą, ‘Aš negersiu šių svaigalų’. Jūs žinote, tai suteikia jums didžiulę jėgą. Bet tais momentais, kai jūs truputį atsipalaiduojate, ‘gerai, aš išgersiu vieną kartą’, tada jūs kažkaip įstringate. Gyvenimas yra toks, kad kartais jūs nusimenate; kartais esate sunerimę. Nerimas gali kilti net be jokios priežasties. Nerimas prasideda kūne be jokios priežasties, o tada žmogus jaučia, kad nori išgerti, būtent taip tai prasideda. Štai kodėl aš sakau, tiesiog laikykite tai už vartų. Karas prieš alkoholizmą yra būtinas, kad baigtųsi nusikaltimai.

Klausimas: Gurudži, ar meditacija mums svetima?

Šri Šri Ravi Šankar: visiškai ne! Tai yra todėl, kad keletą mėnesių prieš gimimą tu buvai meditacijoje. Tu nieko neveikiai savo mamos įsčiose. Tau net nereikėjo kramtyti maisto, buvo maitinama tiesiai į tavo pilvuką ir tu buvai labai laimingas plaukiodamas skysčiuose, sukinėdamasis ir spardydamasis, kartais šen kartais ten, bet didžiąją laiko dalį laimingas plaukiojai. Tai yra meditacija. Tu nieko nedariai, viskas buvo padaryta už tave. Todėl kiekviename žmoguje, kiekvienoje sieloje yra natūralus polinkis trokšti tos būsenos, kai esi visiškame komforte.

Klausimas:Gurudev, aš nežinau klausimo, bet dvasingumas neabejotinai visada yra atsakymas. Noriu sužinoti, kaip dvasingumas gali būti atsakymas visoms problemoms pasaulyje? 

Šri Šri Ravi Šankar: taip yra todėl, kad visos problemos yra sukurtos žmonių. Problemų priežastis yra viena, žmonės, tada sprendimas taip pat gali būti vienas, ar ne taip? Dvasingumas aprėpia tą pagrindinį žmogiškąjį aspektą. Jeigu pamatas nepatikimas, tada pastatas turės problemų. Jeigu nori išlaikyti pastatą tvirtą, tada stiprus pamatas yra būtinas. Dvasingumas yra pamatas.

Klausimas: Gurudži, aš esu protiškai atsilikęs. Mąsčiau kaip galėčiau būti naudingas visuomenei? Šiuo metu dirbu su Dievišku Karnatakos projektu, Sheshadripuram’o lūšnynų kvartale (Bangaloro mieste). Jaučiuosi labai pasitikintis.

Šri Šri Ravi Šankar: mes turime stipriai padirbėti lūšnynų kvartaluose. Mes turime juos apmokyti ir išrauti su šaknimis kastų sistemą. Dėl to mes visi turime dirbti kartu. Vien tik Bangalore yra 400 lūšnynų kvartalų, iš kurių 105-iuose dirba Gyvenimo menas. Žmonės lūšnynuose yra įsitraukę į alkoholio vartojimą ir mes turime tai sustabdyti. Tos vietos ir šalys prarado savo kultūrą, kuriose žmonės perdaug įsitraukę į alkoholį. Žmonės tose vietose gerai  uždirba, bet daugiau nei pusė savo uždarbio išleidžia alkoholiui.  Kaip mes galime juos sustabdyti? Duodami jiems alternatyvų intoksikacijos šaltinį, atvesdami juos į satsangą ir leisdami jiems patirti meditacijos džiaugsmą. Ar nejaučiate apsvaigimo meditacijoje ir satsange? Jūs jaučiate skirtumą darydami visa tai. Visi DKP yuvacharyas ( jaunimo lyderiai) turi eiti į lūšnynus ir dirbti tose vietose.  Jums gali iškilti tam tikrų kliūčių, bet judėk pirmyn ir tęsk darbus.

Klausimas: Guruji, kaip mes galime mylėti tą, kuris mums padarė siaubingą dalyką?

Šri Šri Ravi Šankar: nemylėk jų. Tiesiog priimk. Pirmiausia priimk, o tada pamatyk kaltininką ne kaip kaltininką, bet kaip auką. Jie tai padarė dėl tam tikrų aplinkybių. Jeigu jie būtų turėję išminties, jie to nebūtų padarę. Prieš keletą dienų į ašramą atvyko moteris. Ji turi tris vaikus, o jos vyras buvo nužudytas maoistų. Vėliau ji tapo Gyvenimo Meno mokytoja. Kai ji grįžo, išmokė maoistus Sudaršan Krijos ir pranajamos. Maoistai buvo apstulbinti. Jie jos paklausė: “ar tu nepyksti ant mūsų? Mes nužudėme tavo vyrą.” Ji atsakė, “Ne, jūs nežinojote ką darėte. Aš noriu, kad jūs būtumėte žiniose”. Jie visi sukvėpavo Sudaršan Kriją, pranajamą ir paliko smurto kelią. Jie verkė priešais ją kaip kūdikiai. Jos apibūdintas būdas privertė verkti kiekvieną. Visi 2000 žmonių tuo metu verkė. Tai yra išminties galia. Ji apjungia visų vaidmenų ir požiūrių žmones.

Klausimas: Guruji, kaip tu taip maloniai visada kalbi?

Šri Šri Ravi Šankar:  tai tas pats kaip klausti jaggery (natūralaus cukraus), kaip tu gali būti toks skanus? Jaggery prigimtis būti saldžiu. Aš nesistengiu kalbėti maloniai. Jeigu aš dėsiu pastangas, tai taps sūru. Kas aš esu, aš kalbu taip pat. Štai kodėl tu manai, kad tai saldu. Ir antra, tu taip pat malonus, todėl ir mane laikai maloniu. Jeigu tavo protas neramus, tada net jei aš kalbėsiu maloniai, tu manysi, kad tai nemalonu. Aš taip pat nežinau kaip elgtis kitaip. Aš esu dėkingas, kad niekada neturėjau galimybės taip pat daryti kažką, kas nėra mano prigimtyje. Niekada nebuvo poreikio meluoti ar kažką apgauti. Taip niekada neatsitiko, kad aš turėčiau apsimesti kažkuo kitu, kuo nesu. Taip pat neatrodo, kad aš tai daryčiau ateityje. Tačiau negarantuoju. Tai neatsitiko iki dabar, o apie ateitį žino Dievas.

Klausimas: Gurudži, kaip matyti už objektų esantį Dieviškumą?

Šri Šr Ravi Šankar: Nesistenk matyti Dieviškumo. Suvok tai kaip savaime suprantamą dalyką. Tai yra lygiai taip pat, kaip oras. Tu žinai, kad čia visur yra oras. Tu įkvepi ir iškvepi orą. Negali matyti oro, bet žinai, kad jis čia yra. Lygiai taip pat visur čia yra Dieviškumas. Ir tik širdis gali tai jausti. Akys negali to matyti. Kai esi visiškai atsipalaidavęs, jauti, kad visa visata yra pripildyta Dieviškumo. Kai tavo protas atsipalaidavęs, tavo kūnas yra atsipalaidavęs, tu atrandi, kad paukščių čiulbėjimas yra Dieviškumas, lapų judėjimas yra Dieviškumas, vandens tekėjimas yra Dieviškumas, netgi žmonių kova ir kalnai – viskas gyvas Dieviškumas. Tu atrasi, kad už viso šio reiškinio, čia yra laukas arba reiškinys, kuris egzistuoja – tai yra Dieviškumas.

Klausimas: Guruji, sakei, kad alkoholis yra pagrindinė Delio gaujos išprievartavimo atvejo priežastis. Tačiau šiandien buvo jaunų mergaičių, išprievartautų jų pačių tėvų, atvejis. Tame yra ne tik alkoholis. Kas yra didesnė problema?

Šri Šri Ravi Šankar: teisingai, alkoholis nėra pagrindinė priežastis dėl šių atvejų. Seksualiniai nusikaltėliai visų pirma turi tris svarstomas problemas. Viena yra hormonų problema, kur juose gali būti rimtas hormoninis išsibalansavimas. Antra yra emocinis sutrikdymas. Asmuo turėtų būti kažko auka, kas susiję su jais. Trečia – visiškas žmogiškųjų vertybių pablogėjimas. Taigi kartu šie trys dalykai gali priversti žmogų padaryti kriminalinius veiksmus, dėl kurių jie patys apgailestautų. Tai nėra taip, kad jie jaustųsi labai laimingi, kad jie pasiekė kažką didingo. Jie daro tokius blogus dalykus mažiems vaikams. Jie prikaustyti dėl savo sergančio proto, išsibalansuotų emocijų ir hormonų. Taigi šiai žmonių grupei reikalingas gydymas. Jiems be abejonės reikalingos konsultacijos, o visuomenei reikia suteikti tokias konsultacijas be jokios gėdos. Ar žinote, kad taip yra ne tik kaimiškose vietovėse, tiesą pasakius, taip yra visose labiau išsivysčiusiose šalyse. Visame pasaulyje ši vaikų prievartavimo problema yra paplitusi. Tokių atvejų yra labai daug. Tėvas prievartauja savo paties dukrą. Indijoje kažką apie tai mes išgirdome tik pastaruoju metu, bet pasaulyje tai vyksta jau daug metų. Visa tai plečiasi dėl televizijos laidų, kad vaikai kartais pradeda abejoti, “o, galbūt mano tėvas darė tai man”. Aš noriu pasidalinti vienu tokiu atveju su jumis. Pas mane atėjo pagyvenusi pora. Jų dukra, kuri buvo 38 metų, staiga pamanė, po pažiūrėjimo visų šių pokalbių laidų, kad ji yra auka. Kad jos tėvas padarė jai tai, kai ji buvo vaikas. Staiga, po šios televizijos laidos, santykiai tarp tėvų ir dukros tapo blogi. Tėvas verkė sakydamas, “Kaip aš galėčiau kada nors padaryti tokį nusikaltimą. Mano dukra mano, kad aš tai jai padariau”. Taigi keletas šių televizijos laidų gali padaryti tokį poveikį, kuris sunaikintų šeimą. Ar jūs suprantate ką aš sakau?  Man reikėjo kurį laiką kartu su jais sėdėti, konsultuoti juos, paruošti juos meditacijai ir visa kita. Žinoma galiausiai šeima susitaikė, jie paleido visus tuos įspūdžius. Daugybę kartų žmonės laiko save aukomis, kad ištrauktų daugiau dėmesio. Taip pat šie dalykai atsitinka visuomenėje. Mes bet kokia kaina turime pabaigti nusikaltimus prieš moteris ir vaikus. Tai gali atsitikti tik tada, kai visuomenė taps dvasingesnė, humaniškesnė ir jautresnė.

Klausimas: Gurudži, prašau, paaiškink kas yra maja ir skirtingi jos tipai.

Šri Šri Ravi Šankar: yra trys Majos tipai. pirma yra Moh Maja. Kai žmogus per daug prisiriša prie pinigų ar vaikų taip, kad tai apakina jį ir tai vadinama Moh Maja. Yra daugybė žmonių, kurie vaikosi pinigų, pinigų, pinigų. Jie nesirūpina savo žmona, vaikais, mama, tėčiu, draugais ar kitais santykiais. Svarbu yra tik pinigai. Dėl pinigų jie gali iškelti ieškinį bet kam. Jie iškels bylą savo mamai, įrodinės, kad ji protiškai nestabili, įrodinės, kad tėvas protiškai nestabilus ir kovos dėl pinigų su kiekvienu. Net nužudys ką nors – tai yra Moh Maja. Kas tai yra? Tas, kuris neatneša tau daug džiaugsmo, bet kurio nebuvimas tau sukelia kančias – tai yra Moh maja. Tada yra Maha Maja. Maha Maja yra gimusi arba kilusi iš prigimties. Ji aptemdo arba pridengia mus tokiu būdu, kad mes nesugebame nieko aiškiai matyti. Tampame įstrigę ir surišti jos inertiškumo. Mes tampame bejausmiai ir be emocijų kaip akmuo. Tada yra Joga Maja. Maja yra net jogoje.Tai labai sužavi. Pastaruoju metu turėjote girdėti dvasinio lyderio atvejį Indijoje, apkaltinto apgaudinėjimais ir nelegaliomis veiklomis prisidengiant dvasingumu. Jis toliau laimino žmones, bet žmonės jį vadino apgaviku ir sukčiumi. Tai nėra taip. Jis nekaltas ir geras žmogus, bet yra įstrigęs Joga Majoje. Kartais tęsiant jogos praktiką ir sadhaną (dvasines praktikas) žmoguje pažadinamos shaktis (dieviškos galios). Kai tai atsitinka, tada tu sugebi nuspėti kas atsitiks ateityje. Tu atveri intuiciją apie ateities įvykius ir atsitikimus. Dabar, jeigu tu nesi visiškai tuščias ir kiauras, jeigu vis dar yra keletas troškimų ir antipatijos tavo viduje, tada tai susipina su tavo intuicija. O tada intuicija nebus 100% teisinga. 50 -60% bus teisinga, o likusi neteisinga. Pastebėk, kai kuriuos dalykus tu gali suprasti, kai kurių ne. Žmogus žinoma gali laiminti kitus. Kai Kundalini Shakti pakylą iš vidaus, tu įgauni galią laiminti. Palaiminimai yra geri ir naudingi žmonėms. Bet kai šie palaiminimai susimaišo su vidiniais troškimais, kaip dėl gero maisto, tada šie troškimai susipina su intuicija. Pranešimai ir palaiminimai, kurie buvo duodami, buvo tos pačios prigimties. Todėl tai tęsėsi keletą dienų, bet tada greitai sugriuvo. Jis įsipainiojo Joga Majoje ir nebuvo nei vieno, kuris jam tai pasakytų ar paaiškintų. Jis pats nesuprato. Kai žmogus tai supranta, jis neįstringa arba nėra suklaidinamas. Jis išlieka centruotas savyje ir žiniose. Tada palaiminimai tiesiog pradeda tekėti natūraliai. Mes turime tiek daug laimintojų. Pažiūrėk, net tu gali laiminti žmones. Kai tu esi atsidavęs ir įsitvirtinęs savo praktikose (ar jogoje), tada tu taip pat gauni sugebėjimą laiminti žmones, žmonės pasveiksta nuo savo negalavimų, taip pat išpildomi jų norai ir maldos. Tokia siddhi neišvengiamai ateina užsiimant joga ir dvasinėmis praktikomis. Tačiau, jei mes sumaišome tai su klaidingais įsitikinimais ir prietarais, kaip kažkieno suklaidinti, kad jie bus palaiminti tik pamaitinę dešimt alkanų žmonių, ar pašėrę duona šunį ir t.t. tada tai nėra teisinga. Tai nutinka darant Sadhaną (dvasines praktikas). Štai kodėl sakoma, ‘Shrotriyam Brahmanishtham’ ( Guru yra laikomas shrotriya ir brahmanishtha. Shrotriya yra tas, kuris turi teisingą šventraščių prasmės supratimą ir turi sugebėjimą tai išreikšti geriausia kalbos forma. Brahmanishtha yra tas, kuris įsitvirtinęs Tiesos žiniose). Kol žmogus tampa Shrotriya ir Brahmanishtha, tokios galios ir žaidimai tęsiasi. Tik keletą dienų, po kurių visa tai baigiasi. Žinote, kai šie siddhis arba galios pasireiškia žmoguje, tai nuveda juos į visiškai skirtingą pasaulį, o tuo laiku žmogus neturi ryšio su tuo, kas vyksta čia. Tai yra laikas, kai protas žaidžia savo žaidimus. Taigi tai nėra taip, kad jie blogi ir nesąžiningi žmonės. Taip, taip pat yra keletas nesąžiningų žmogų, bet taip pat yra daugybė žmonių, kurie įvilioti į Joga Majos pinkles. Todėl taip pat ir Jogos Sadhanoje būtina pereiti Joga Mają. Tik tada žmogus gali įgyti visišką tobulumą ir siddhis ( dieviškas galias). Iki tol tobulumas neprabunda gyvenime. Mes esame panardinti sąmonės jūroje. Taip, mes privalome laikytis tam tikrų taisyklių ir disciplinos; tai yra svarbu. Taigi Joga Maja yra polinkis užstrigti mažose siddhis. Kai tu eini už to, tu įgaunu siddhis labai natūraliai. O tada tu laimini kitus. Jų norai ir troškimai yra natūraliai išpildomi.

Guruji, kaip mes galime nepritekliaus mintis pakeisti į pertekliaus?
.
Šri Šri Ravi Šankar: pati mintis, kad tu nori tai padaryti, reiškia, kad jau pradėjai judėti ta kryptimi. Pasižiūrėk kokie yra tavo poreikiai ir tu pamatysi, kad jie visada patenkinti. Kad ir ko tau reikia, tai visada tave pasiekia. Tačiau nesiimk kraštutinumų ir nesakyk, ‘leiskite man nieko nedaryti ir viskam ateiti pas mane’. Ne, tai nėra teisinga. Tu turi dėti pastangas, ir turėti drąsos. Šie du dalykai atneš tau gerovę. Sanskrite yra patarlė, kuri sako, ‘Udyoginam purusha-simham upayati Lakshmi.’  Ji sako, kad didžiuliai turtai ateina tam, kuris turi liūto drąsą, ir kuris įdeda visas savo pastangas. Todėl įdėk visas savo pastangas ir būk kaip liūtas. ar žinai, kad liūtas yra pats tingiausias gyvūnas. Yra liūtė, kuri medžioja grobį ir atneša liūtui. Liūtas tiesiog ateina ir ėda grobį. Liūtė padaro darbą. Liūtas net nemedžioja grobio. Jis yra tingus, tačiau jis yra girių karalius ir turi pasitikėjimo. Taigi tai yra tai, ką tau reikia turėti –  pasitikėjimo ir liūto didingumo jausmą. Tada tu privalai dėti 100% pastangas. ir tada gerovė ateis pas tave. Nebūk karštligiškas dėl to, paimk projektą ir padaryk jį. Vėliau tu pamatysi, kad tu gausi turtą kartu su juo.

Klausimas: Gurudži, aš darau visas praktikas, kai esu bėdoje, tačiau kitais kartais nusišalinu. Ką turiu daryti?

Šri Šri Ravi Šankar: tu tai išsiaiškinsi. Kai ateina bėda, visi galvoja apie Dievą. Bet tas, kuris galvoja apie Dievą ir tada, kai jis yra laimingas, kodėl bėda turėtų jį paliesti? Yra viena sena patarlė, kuri sako “Sukh mein smaran sabh karein, dukh mein kare na koi. Sukh smaran jo kare to dukh kahe ko hoye.” Tai mums taip pat tinka. Kai darai pranajama, Sudaršan Kryja, kai esi laimingas, tada laimė tęsiasi. Laikraštyje buvo straipsnis, kuriame sakoma, kad vienintelis būdas išgydyti depresiją yra per meditaciją. Antidepresantai vėl sugrąžins depresiją. Yra depresijos atkrytis su antidepresnatais, tačiau nėra su meditacija. Šiandien daugybė žmonių kenčia nuo depresijos ir jie nežino, kad egzistuoja kažkas panašaus į tai. Jie nežino, kad yra būdas, kuris gali juos išlaisvinti nuo depresijos. Kai grįši, papasakok visiems apie meditaciją. Tai išgelbės nors vieną nuo depresijos, nuo savižudiško polinkio. Pažvelk į Rashid (rodo į jaunuolį, kuris atvyko iš Kašmiro), po 12 metų jis šypsosi ir dar daro dabar nuostabią tarnystę.

Klausimas: Guruji, sakei, kad neturėtume duoti jokių paaiškinimų žmonėms. Tačiau, jeigu turime kažką sunkaus savo širdyje ir jaučiame poreikį išsikalbėti, ką tada daryti?

Šri Šri Ravi Šankar: tam nėra vienos taisyklės, kartais tu nori išsikalbėti ir tapti ramus, o kartais kalbėjimas šiaip ar taip nepadeda. Pabusk ir pamatyk – visas pasaulis yra kaip sapnas. Visos tos mintys pasitraukė, žmonių elgesys išnyks. Kai kurie žmonės elgiasi gerai, kai kurie blogai, bet kiekvienas numirs ir pasaulis bus baigtas. Visa ši žmonių grupė išeis. Tada nauji žmonės ateis ir jie visi mirs. Po to kita žmonių grupė ateis, jie kovos tarpusavyje, jie glėbesčiuosis  mylės, bučiuosis, darys viską ir jie visi mirs. Šiandien septyni milijardai žmonių planetoje ir visi šie septyni milijardai mirs. Tai tik kelių metų reikalas. Ar tu manai po šimto metų tie patys žmonės bus čia? Nei vienas asmuo, kuris yra čia šiandien nebus gyvas. Po dviejų šimtų metų net anūkų nebus čia. Pastebėk, pasaulis yra kaip upė, kiekvieną akimirką šia upe teka šviežias vanduo. Dėl ko tu taip nerimauji? Jeigu tu nori kažką palikti, tai turėtų būti žinios, kurios kažkam padėtų; tai kažkam būtų naudinga. O ne tai ką jis pasakė, ką ji pasakė ar ką tu manai apie vieną ar kitą situaciją. Judėk į priekį, visa tai yra nesąmonė! Išmesk visa tai per langą. Tai neturi jokios prasmės. Valandų valandas kartu jūs iššvaistote paaiškinimams, kodėl tu jautei tai, ką jautei ir kodėl kiti jaučia tai, ką jie jaučia. Ar žinai, kai pasikeičia laikas, protas taip pat pasikeičia. Apie tai yra nuostabios žinios. Tu taip pat gali sužinoti iš astrologinių diagramų kaip protas susijęs su laiku. Kažkada mes pradėsime kursą apie ryšį tarp proto, laiko ir planetų. Atkreipkite dėmesį, aš nenoriu sakyti astrologija, nes ji iškraipyta ir klaidingai interpretuota tiek daug kartų. Tai vienas labiausiai suardytų mokslų šiandien. Be jokių abejonių astrologija yra mokslas, tačiau jis iškraipytas taip stipriai, kad tu net negali matyti koks yra pirminis (originalus). Pagal vedinę astrologiją yra dvylika žvaigždynų ir devynios planetos. Sakoma, kai Jupiteris pereina į aštuntą vietą nuo tavo gimimo, jis įtakoja tavo protą. Panašiai, kai Saturnas pereina aštuntą vietą, tavo emocijos susijaukia. Kai Jupiteris yra aštuntoje vietoje, tu prarandi visą savo  išmintį. Tačiau tai tęsiasi tik vienuolika mėnesių, iš kurių tik tris mėnesius jis priverčia tave būti tokiu nelaimingu. Kol tu nesi giliose dvasinėse žiniose ar nušvitęs, tai neabejotinai paveiks tavo protą. Bet jeigu tu žinai, “yra trys mėnesiai, kurie bus truputį sudėtingesni mano protui ir emocijoms”, tada tu nepriiminėsi sprendimų, arba kažko nedarysi tais mėnesiais. Panašiai, kas dvi su puse dienos pasikeičia proto būsena. Jeigu tu labai nelaimingas, tai nesitęs ilgiau nei dvi su puse dienos. Bus pertrauka ir tada tai gali sugrįžti vėl. Panašiai kosmosas įtakoja protą. Nuo šios įtakos tave gali apsaugoti satsangas, meditacija, dainavimas. Visa tai yra kaip šarvų užsidėjimas. Strėlė atskrenda, tačiau tu turi šarvus, todėl ji tavęs nesužeidžia. Taigi dainavimas ir giedojimas “ Om Namah Shivaya” padaro šarvus aplink tave ir apsaugo nuo visų šių keistų dalykų poveikio. Bangaloro ašrame mes darome Yagna dėl viso pasaulio gerovės ir dėl visų mūsų mokinių. Mažą Yagną darome šešis kartus per mėnesį, o Navaratrio metu darome didelę – atnešti taiką, klestėjimą ir apsaugą pasauliui ir visiems mokiniams. Tai yra senovės žmonių kelias. Ateityje mes turėsime daugiau žinių ir kursų apie tai.

Klausimas: Guruji, ar turi kažkokius savo mėgstamus dalykus? Kas yra tavo mėgstamas žmogus? Kuri tavo mėgstama Raga ir kuris tavo mėgstamas sportas?

Šri Šri Ravi Šankar: Aš neketinu atsakyti nei į vieną iš šių, nes aš neturiu. Kartą prieš daug metų buvau Anglijoje ir moteris paklausė manęs, “ Gurudev, ką galėčiau tau pagaminti pusryčiams?” Aš pasakiau, “padaryk bet ką, ką tu mėgsti”. Tada ji atsakė, “Ar galiu pagaminti Dhokla (vegetariško maisto gaminys, kuris atsirado iš Indijos valstijos Gudžarat’o)”. Aš pasakiau, “Taip, tu gali pagaminti Dhokla”. Ji paklausė manęs, “ Ar tu mėgsti tai?” Aš atsakiau, “ Taip”. Taigi ji paruošė Dhokla ir tada ji paskambino kiekvienam ir pasakė, “Gurudev’as mėgsta Dhokla”. Įsivaizduok kas atsitiko. Kiekvieną dieną kad ir kur nueičiau sekančias penkiolika dienų – pusryčiams, pietums ir vakarienei – Aš gavau tik Dhokla’s.

Klausimas: Gurudži, egzistuoja tiek daug potraukių ir pramogų, bet jaunimui vis tiek nuobodu.

Šri Šri Ravi Šankar: Jaunimui nuobodu ir tai yra jų laimė. Jei jie būtų patenkinti, tuomet sustotų augimas. Kai jiems nuobodu, tada juose atsiranda ieškojimas. Jie nepatenkinti aplink juos esančiais daiktais. O tai yra etapas, kai gali žengti žingsnį link ieškojimo, šuolis jų vidinėje kelionėje, žingsnis link dvasingumo. Uždegamas susidomėjimas aukštesniame augime, kai viskas kas yra aplink tau nuobodu. Kai atrandi tame džiaugsmo šaltinį, tuomet aišku, kad viskas kas yra aplink atspindi tą patį džiaugsmo šaltinį, tada viskas pasidaro įdomu. Nuolatinis pojūčių bombardavimas juos stimuliuojant gali sukelti inerciją. Inercija yra nuobodulys, tai nuobodulio forma. Vėlgi, kai pakyla pranos lygis, tada iš inercijos pereini į entuziazmą.

Klausimas: Gurudži, kaip mes žinome, kad gimė gera siela? Ar mes turime laikytis kokių nors taisyklių?

Šri Šri Ravi Šankar: Tiesiog būk laimingas ir būk švarios bei švelnios širdies. Kai abejoji, kai esi piktas ar susierzinęs, tavo širdis ir jausmai tampa kieti. Su žiniomis ir išmintimi, tavo širdis išlieka minkšta ir lanksti. Kitu atveju, tu sakai, kad visi kiti neteisūs, o tu vienas teisus. Tu nematai koks pats esi neteisus. Darai tiek daug klaidų į kurias nepažvelgi, tačiau, kai kas nors kitas daro klaidas, tavo širdis tampa kieta. Ar ne taip? Indijoje sakoma apie šventąjį Kabir, kuris sako “Bura dekhan man chala, bura na milya koi”, tai reiškia “Norėjau surasti blogą žmogų, tačiau negalėjau, bet kai pažiūrėjau į save, negalėjau surasti blogesnio už save.” Tai pasakė šventasis. Taigi, klaidų matymas kituose padaro kietą tavo širdį. Aš nelabai sutinku su kitais žodžiais. Jei vis žiūri į savo klaidas, tai irgi nepadaro tavo jausmų švelnių, o sukelia kaltę. Todėl aš naudoju tik pirmuosius žodžius.

Klausimas: Gurudži, kodėl Krišnos bamba buvo vadinama Padamnabha (saulės rezginys)?

Šri Šri Ravi Šankar: Saulės rezginys yra vadinamas antrais smegenimis arba viduriniaisiais smegenimis. Jogo saulės rezginys yra didesnio dydžio. Mokslininkai taip pat sakė tai. Jis yra mažesnis asmens, kuris neužsiima joga ir meditacija. Jogas, kuris daro jogą ir medituoja turi didesnį saulės rezginį. Kai saulės rezginys yra didesnis, žmogus yra kūrybingas ir kilnus. Kai jis yra mažesnis, žmogus yra pavydus. Viešpats Krišna vadinamas Padamnabha, jo saulės rezginys buvo kaip pilnai pražydusi gėlė. Padma ne tik reiškia lotosą, tai taip pat reiškia gėlę. Pilnai pražydusi gėlė paprastai vadinama padma.

Klausimas: Brangus Gurudži, tik šiandien aš pamilau 9 žmones. Mielą serbą, gražų Kroatą, nesustabdomą bulgarą, labai malonų vokietį, du nuostabius italus, ir du žavingus rusus, bei labai karštą indą. Visiškai negaliu apsispręsti. Gal gali man padėti?

Šri Šri Ravi Šankar: Pasakysiu, kad per mažas tau pasirinkimas  Reikia daugiau! Tik devyni? Šioje planetoje mes turime šimtą devyniasdešimt keturias šalis! Neskubėk išsirinkti tinkamą. Eik pamažu. Supranti? Gerai! Mes atėjome augti meilėje ir todėl manęs nestebina, jei tu vis įsimyli tai vieną tai kitą. Tačiau neskubėk rinktis. Šimtas devyniasdešimt dvi šalys Jungtinėse Tautose, teisingai?

Štai mažytė ištrauka iš Šri Šri knygos „Knowledge in the nutshell” („Žinios keliais žodžiais”):

„Vaikas nesuvokia motinos meilės, nors vaikas mėgaujasi motinos meile visą laiką. Tik kai vaikas užauga, po kiek laiko, kai jis nebe kartu su tėvais, tada jis pradeda suprasti, kaip stipriai jo motina jį myli, ir kaip jis myli savo motiną.

Taip pat mes nesuvokiame gamtos meilės, ar Dievo meilės. Pagalvok, kaip jaučiasi tėvai, kai vaikas supranta, kad tėvai jį myli, ir jie atsako didžiuliu džiaugsmu. Visa visata juos myli. Tą akimirką galime nušvisti. Suprasdami: „O, jie mane tiesiog taip stipriai myli! Arba Dievas mane taip myli,” tada visą dieną nei karto nepasijustume įskaudinti.

Viskas kūrinijoje atrodo taip nuostabu. Problema taip pat yra nuostabi, o skausmas taip pat yra džiaugsmingas. Žmogus sužino, kad per tą nedidelį skausmą, per tą mažytę problemą jis tampa labai stiprus, labai stabilus, labai galingas. Jei visa gamta tave taip myli, kaip ji gali tau kaip nors pakenkti? Kai tai žinai, niekada niekur negali būti jokios žalos. Tai neįmanoma! Tada visos baimės išraunamos su šaknimis.

Ir tai yra taip gražu. Viskas įsikūniję tam, kad tave žavėtų: dangus ir debesys, visos nuostabios gėlės, sodai, padarai, žmonės, įvairus maistas, įvairūs garsai, žvaigždės, paukščiai, automobiliai. Visa visata sukurta vien tam, kad tave žavėtų, kad padarytų tave laimingą. Ne taip, kaip tas žmogus, kuris sako: „Šiandien aš nesijuoksiu, nebūsiu laimingas.” Kartais vaikai taip daro. Jie nesijuokia, jie tiesiog nori viską neigti, arba į viską užsigauna, į viską atsitenkia. Bet galiausiai jiems gali tekti pasakyti taip. Visi turi šypsotis ir juoktis. Tai kam atidėlioti juoką? Juokis dabar, juokis iš visko. Juokis iš to, kaip viskas klostosi, iš to, kaip žmonės elgiasi, iš to, kaip elgiasi mūsų pačių protas.

Viskas šioje visatoje teka, praeina, išblėsta ir išnyksta labai greitai. Sustok valandėlei ir pasijuok iš visko, kas praeina. Tai yra žinios, tai yra stiprybė. O juokas yra užkrečiamas, todėl juokis ir toliau. Neįstrikime menkuose nereikšminguose įvykiuose… Gali tiek visko įvykti, malonios akimirkos, nemalonios akimirkos. Jos kelia tave į padanges. Kaip nuostabu! Kai žmonės tave skaudina, šypsokis iš visko. Šypsokis ir toleruok! Tavo paties pirštas užgauna tavo akį, bet nenusipjauni piršto. Pasižiūrėk į jį! Tai tavo pirštas, tavo akys, taigi, tai tiesiog atsitiko. Neteisi savo piršto karo lauko teisme: „Kodėl tai padarei?” Vis tiek visi yra tavo. Jei padarai ką nors ne savu, tada būni įskaudintas. Reikia suvokti: „Aš priklausau visiems”. Pamirštame, kad atėjome į šį pasaulį kažką duoti, kažkuo prisidėti. Iš čia mes nieko neimame. Jei ką nors ir imame, imame rūpesčius, problemas. Tavo stiprybė yra tavo sugebėjimas viską tiesiog paleisti, šią akimirką, baigta, viskas baigta. Iš tikrųjų, tai yra Gyvenimo Menas!” 

Klausimas: Gurudži, kaip įgyti tikėjimą, kuris niekada nesudrebėtų?

Šri Šri Ravi Šankar: jeigu tai tikras tikėjimas, leisk jam suvirpėti. Tiesa niekada nepasitrauks. O jeigu tikėjimas yra kartu su tiesa, leisk jam sudrebėti. Jis niekada nebus prarastas. Iš tikrųjų tu turėtum abejoti tiek, kiek įmanoma. Tu gali sakyti “neabejok”, tik tada, kai dalykas yra autentiškas, tikras. Jeigu tai yra tikras auksas, gali braižyti kiek nori. Bet jeigu tai yra tik įvyniota į auksą, arba padengta auksu, tada tu sakai, “ per daug nebraižyk, nes jis išnyks”. Tikram auksui joks braižymas jo nesunaikins. Abejonės yra paprastas energijos trūkumas. Kai tavo energija aukšta, kur yra abejonės? Abejonės iškyla, kai energija yra žemai. Tikras tikėjimas yra tas, kurį tu supurtai šimtą kartų, o tikėjimas pasilieka. Tai yra tikras tikėjimas ir jis liks. 

Klausimas: Gurudži, gyvenime žmonės, kurie nesugyvena yra priversti būti kartu, o tie, kurie sutaria labai gerai nėra suporuojami. Ar tai Dieviškumo planas? Ar jis tai daro dėl kažkokio tikslo?

Šri Šri Ravi Šankar: Tu turi omenyje savo santuoką? Žinai, kai tu nesutari, užmiršti visas tas dienas kada sutarėte puikiai. Nes tomis dienomis, kai nesutarėte, tu jauti, “o, nuo pat pradžių mes nesutarėme”. Amerikiečių pora, kurie buvo vedę 40 metų, atėjo pas mane ir pasakė, kad jie nori išsiskirti. Moteris pasakė, “Tu žinai Gurudži, mes esame vedę 40 metų, bet mes niekada nesutarėme, net vieną dieną”. Aš pasakiau, “ Kaip jūs galėjote praleisti 40 metų ir niekada nesutarti, net vieną dieną?!” Jie jau yra šešiasdešimties septyniasdešimties metų. Jie negalėjo sutarti paskutinius keturiasdešimt metų ir jie vis dar kartu. Paprastai taip neatsitinka Amerikos visuomenėje. Jei du žmonės nesutaria, baigta. Jie visiškai nelieka kartu. Staiga savo prote tu mąstai, “O, mes taip pat niekada nesutarėme praeityje”. Na, pasaulis yra būtent toks. Nėra garantijos, kad su tais žmonėmis, su kuriais tu manai gerai sutarsi, kad iš tikrųjų sutarsi gerai. Žolė visada žalesnė kitoje pusėje.  

Klausimas: Gurudži, ar turėtų žmogus niekada nepykti?

Šri Šri Ravi Šankar: negalvokite, kad visi visą laiką turėtų būti be pykčio. Pyktį turėtumėte naudoti kaip įrankį, kai to reikia. Aš taip taip stengiausi tai padaryti, tačiau man nepasisekė. Dažnai kartais aš stengiuosi parodyti pyktį, bet tai neveikia, nes labai greitai aš pradedu juoktis ir visi likę tap pat pradeda juoktis kartu, o be to, žmonės netiki, kad aš pykstu. Tačiau kartais pyktis yra gerai. Žinote, ypatingai tada, kai pasaulyje yra korupcija, kai yra neteisingumas, ir kai yra įvairių žmonių, kurie daro įvairius dalykus, kurie naudojasi tavimi visose situacijose, tuomet yra būtina  pakelti savo antakius ir kartais supykti, tai būtų gerai. Tačiau matyk, kaip tu rodai pyktį ir kaip jis nepaveikia tavęs arba nenusėda į tavo širdį ir nenuliūdina tavęs. Pažvelk, tai nenutinka per dieną ir čia tau gali padėti visos praktikos. Taigi, aš nesakau, kad būk visą laiką kaip daržovė arba kaip protiškai atsilikęs žmogus, besišypsantis arba niekada nenuliūstantis, tu turi supykti, kai dalykai nesiklosto gerai. Bet niekada neleisk pykčiui rūgti tavo prote ir pavirsti į neapykantą. Tai galėtų būti tik akimirkai. Ar žinai kas yra sveikas pyktis? Kai brėži liniją per vandens paviršių, kiek ilgai ji išlieka? Tiek pat turėtų išlikti ir pyktis, tuomet tai sveikas pyktis. Jeigu tavo pyktis išlieka tik tiek laiko ir kai tu gali tai kontroliuoti, tada tai yra sveika, ir tai yra gerai. Tu gali tapti supykusiu, tačiau pyktis negali tapti tavimi. Dažniausiai nutinka taip, kad pyktis ateina ir tampa tavimi, tada mes papuolame į bėdą. Žinios ir išmintis yra kita to pusė. Gali naudotis peiliu, bet peilis nesinaudoja tavimi. 

Klausimas: Gurudži, kokia yra vestuvių ceremonijos prasmė? Jei du žmonės myli ir gerbia vienas kitą, ar jie gali tiesiog priimti sprendimą gyventi kartu?

Šri Šri Ravi Šankar: vestuvių ceremonija yra įsipareigojimas. Jūs gyvenate kartu ir esate įsipareigoję. Kai yra įsipareigojimas, tuomet pilnai pasitikite vienas kitu. Vienas iš gyvenimo aspektų yra tapti pastoviu. O tai ir yra santuoka. Kitu atveju, protas vis ieškos partnerio. Santuokoje, kito partnerio ieškojimas baigiasi. “ Gerai, aš radau partnerį, esu pastovus.” Todėl dabar gali susitelkti į kitus dalykus. Kai yra įsipareigojimas, jis tave užveda ant kelio.  

Klausimas: Gurudži, kas yra Advaita (dviejų nebuvimo sąvoka)? Kai praktiškai tai galime suprasti?

Šri Šri Ravi Šankar: Ši kėdė, scena ir užkulsiai yra padaryti iš medžio. Žinojimas, kad visa tai padaryta iš medžio vadinama Advaita. Tačiau žinojimas, kad scena, kėdė, palapinė ir durys yra skirtingi vadinama Dvaita (duališkumo sąvoka). Abu yra tiesa. Jei nueisite pas juvelyrą, jis pasvers auksą, nesvarbu ar tai bus auskarai, grandinėlė, apyrankė ar žiedas. Jis pasvers esantį auksą. Jis matys tik auksą. Tačiau tu negli nešioti grandinėlės savo rankoje, o apyrankes ant ausų. Jei kas nors duotų tau savo grandinėlę, kad nešiotum ant savo ausų, ką pasakytum? “Ne, mes turime skrtingus papuošalus ausims ir rankoms.” Tai yra Dvaita Gyan. Abu yra tiesa. Tai yra tiesa ir tai taip pat yra tiesa. “Visas šis auksas ir niekas kita” yra tiesa, ir “visi šie skirtumai; žiedas, apyrankės, grandinėlė” irgi yra tiesa. Negali nešioti grandinėlės vietoj apyrankės ir apyrankės vietoj grandinėlės. Ar gali taip daryti? Ne! Tai yra Dvaita gyan.

Klausimas: Gurudži, mūsų šventieji raštai turėtų mus atitraukti nuo mąstymo “Ką aš iš to gausiu”? Tuomet kodėl kiekviename šventame rašte esanti Phalashruti (šventų raštų nauda) taip nuodugniai paaiškinta?

Šri Šri Ravi Šankar: Tiesiog tam, kad sugundyti tave tai daryti! (Juokiasi) Tai marketingo strategija. Žinai, yra sakoma, “Neturėdamas jokios naudos niekas nieko nedarys”. Vangus žmogus nieko nedarys, nebent jis galvos, kad iš to jis gali kažką gauti. Senovėje Rišiai žinojo tai ir tam jie prdėjo Phalashruti, kad pasakyti tau, jog darant tai gausi vienokią ar kitokią naudą. Dėl to tai ir vadinama Apara. Apara Vidya yra ta, kurioje visuomet susieji kažkokią naudą su praktika. Dar subtiliau yra Para-para, ir galiausiai yra Para Vidya, kai visa tai nereikšminga. Nėra priemonių pasiekti Para Vidya.

Klausimas: Gurudži, savo darbo aplinkoje sutinku skirtingus žmones ir su kai kuriais iš jų nemėgstu kalbėti. Kaip išlikti diplomatišku?

Šri Šri Ravi Šankar: Tai labai keblus klausimas. Kartais, jeigu tu nesi tiesus, ir jeigu tu nesakai jiems tiesiai, jie galvoja, kad tu subtiliai duodi jiems kitus nurodymus arba patvirtini ką jie galvoja patys. Tuo pačiu tau reikia nebūti grubiam, kai tu nori išreikšti savo nuomonę ar idėjas, kurias tu nori paskatinti. Taigi iš tikrųjų tai yra balanso suradimas. Nėra apibrėžtos formulės. Tu turi pasitelkti intuiciją. Kaip būti diplomatišku? Tai negali būti išmokta dabar ir būti pritaikyta vėliau. Tai turi kilti iš tavęs spontaniškai tuo momentu.

Klausimas: Gurudži, kodėl natūralios katastrofos atsitinka tik tam tikrose vietose?

Šri Šri Ravi Šankar: aš nežinau kodėl natūralios katastrofos atsitinka tik tam tikrose vietose. To turite eiti paklausti motinos žemės, tačiau vieną dalyką pasakysiu, mes labai piktnaudžiaujame šia planeta. Kiekvieną dieną mes dedame labai daug dinamito po šia žeme ir naikiname ją. Kodėl jai nesukratyti? Kasyba tapo dideliu verslu, visame pasaulyje penkios iš šešių kompanijų atlieka kasybą, kasybą ir kasybą… išeikvodamos šią žemę labiau, nei ji sugeba atsigauti.

Klausimas: Gurudži, kas tai yra savigarba? Kaip tai skiriasi nuo ego?

Šri Šri Ravi Šankar: savigarba yra gerbimas savęs, nepriklausomai nuo to, kaip kiti tave vadina. Prieš tūkstantį metų, kai buvo užpulta šiaurės rytų Indija, buvo pagrobtas šventasis. Pagrobėjai stengėsi pažeminti šventąjį, surišo jo kojas ir norėjo parduoti kaip vergą. Šventasis šypsojosi. Jis pasakė: “Išparduodamas vergas. Kas jį nori nusipirkti?” Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių apie žmones, kurie buvo žeminami. Tačiau jie išliko iškeltomis galvomis. Savigarboje tu išlaikai ramumą. Kad pasireikštų Ego, reikalingas kitas. Esant vienam nėra ir ego. Kai kas nors ateina, tuomet pasirodo ir ego. Tavo kūno kalba pasikeičia. Jei kas nors tave stumtelėja, tuomet ego įsižeidžia. Niekas iš tavęs negali atimti savigarbos.

Klausimas: Gurudev, sakoma, kad Narajana (Viešpaties Višnu) vardo giedojimas paskutinėmis mūsų gyvenimo akimirkomis išlaisvina. Ar tiesa, kad paskutinis gyvenimo veiksmas nustato mūsų tolesnį kelią?

Šri Šri Ravi Šankaras: Taip, tai yra tiesa. Mirštant protas atsiskiria nuo kūno. Todėl tuo metu įspūdis, iškylantis prote, tampa kito gimimo priežastimi. Tai yra mokslinė tiesa. Gali pamatyti pats. Jei tu stebi, pirma mintis tavo prote, kai atsikeli iš ryto, bus tokia pati, kokia buvo prieš tau užmiegant. Dabar, paprastai mūsų protą suvalgo mintys apie vieną ar kitą dalyką, kad mirdamas tu gali net neprisiminti, kad reikia giedoti Narajana. Todėl senovės žmonės sakė, kad prisimink Dievą visą laiką, giedodamas JO vardą (Narajana). Prisimink jį kiekvieną naktį prieš užmigdamas; prausdamasis po dušu; net valgydamas maistą, prisimink jį ir dėkok jam už maistą, kurį gavai. Prieš pradėdamas ką nors naujo, prisimink Jį, kad pradžia taptų palanki. Senovės žmonės buvo labai protingi, ir jiems tai tapo įpročiu.
Taigi, kada tik žmogus atidaro naują parduotuvę, pirmiausia jie turi padaryti naam smaran (prisiminti Dievo vardą), ir tada jie pradeda prekiauti. Jei nusiperka ką nors naujo, jie privalo prisiminti Narajana ir tada pradėti. Mes visi darome tai, argi ne? Mes darome tai net šiandien. Jei ruošiesi rašyti egzaminą, tu galvoji apie Dieviškąjį ir meldiesi, kad klausimai egzaminuose būtų lengvi, ir kad tu sugebėtum tinkamai parašyti atsakymus. Kiekvienas meldžia, ar tai būtų vaikai, suaugę ar senyvi žmonės; visi jie meldžia. Bet jie tai daro iš baimės. Aš sakyčiau nedaryti to iš baimės  o daryti tai iš meilės; iš gilaus dėkingumo pojūčio. Kai meldiesi iš meilės ir tikėjimo, tada tu sužydi. Ar sunku prisiminti Dieviškąjį prieš pradedant bet kokį naują darbą? Tu gali giedoti ir prisiminti Dieviškąjį sakydamas bet ką, kas tau patinka. Tu gali sakyti Narajana arba Džai Gurudėv ar net Om Nama Šivaja. Koks vardas tau patinka, tokį sakyk.
Priešingu atveju tu toliau dainuosi visokiausias dainas mintyse prausdamasis arba valgydamas maistą, panašias į “Dafivale Dafi Badžao” (O būgnininke, pagrok man būgnais!) Ką kitą būgnininkas grotų tau, jei ne būgnus? Ar tai daina? Dabar aš negirdėjau jokių jo paskutinių dainų, nes neturėjau laiko. Bet turėtų būti kelios dainos, kurios išleistos pastaruoju metu, kurios iš viso neturi jokios prasmės. Yra daina, pavadinta “Kolaveri di”, kuri, atrodo, tapo labai populiari. Daug žmonių net nežino dainos prasmės. Ar žinia, ką ji reiškia? Tamilų kalba “Kolaveri di” išsireiškimas reiškia: “Aš jaučiuosi, tarsi ką nors žudyčiau”. Ar tai yra gera daina, kažkas reiškiančio, kad tu jautiesi tarsi ką nors žudytum? Todėl aš sakau, tiesiog daryk naam smaran. Giedok Om Nama Šivaja arba Omkar (om) mantrą. Giedok, kokią tik nori, jausdamas atsidavimą. Matai, aš nežeminu jokios dainos, jei tu nori dainuoti, gerai dainuoti ir Kolaveri Di taip pat; jokių problemų. Bet kartais pagaunanti gaida, tokia kaip šita, tęsis ir tęsis tavo prote, ir paveiks tave.
Gerai, kad dauguma žmonių nesupranta dainos reikšmės. Jei jie žinotų reikšmę ir dainuotų kartu žinodami reikšmę, tada būtų problemos. Ji yra kita kalba, Tamilų. Jei tu žinai badžanos reikšmę ir dainuoji ją jausdamas dėkingumą ir atsidavimą, ji giliai paveikia tavo gyvenimą. Kiekvienas žodis turi savo virpesį, ir kai mes kalbame gerus žodžius, virpesiai iš tų žodžių turi galią išgryninti protą, išgryninti gyvenimą. Giedant ir kalbant teigiamai, abu ir protas ir kūnas pripildomi energijos. Todėl pasakyta daryti naam smaran. Daryk tai bent du kartus per dieną. Kaip sakiau ryte, prieš pirmą kartą valgydamas prisimink Dieviškąjį, giedodamas jo vardą. Aš vis sakau kiekvienam, kad prieš valgydamas maistą giedotų mantrą “Anadata Suki Bava” (Tegu mano maisto tiekėjas bus palaimintas taika ir klestėjimu).
Tai reiškia, kad tegu tie, kurie davė man šį maistą , būtų palaiminti taika ir laime. Todėl laimink visa širdimi.
Giedodamas šią mantrą tu meldi, kad namų ponia, kuri išvirė ir pateikė tau maistą, būtų palaiminta taika ir laime. Taip pat prekybininkas, kuris nupirko ir atnešė maisto produktus į namus, būtų palaimintas, ir galiausiai tu laimini ūkininką, kuris dirbo ir augino augalus, iš kurių tu gavai savo maistą. Taigi sakydamas šią giesmę tu taip pat palaimini ir jį. Tai yra labai gerai! Panašiai pirmiausia ryte, kai prabundi, sakyk “Om Namo Narajana” arba “Om Nama Šivaja”.
Kai kas nors nepasiseka, sakyk: “Hey Ram!”. Jei kas nors miršta, giedok “Ram Naam Satja Hai” (Vien tik Viešpaties Ramos vardas yra aukščiausia tiesa). Ar sunku tiesiog prisiminti Dievo vardą? Iš viso nėra sunku. Kai tu lipi į automobilį, sakyk “Om Namo Narajana”, ir tada sėsk į automobilį. Prieš išlipdamas iš automobilio taip pat daryk naam smaran (prisimink Dievo vardą) ir tada išlik. Taip tu sukursi įprotį daryti naam smaran, argi ne? Todėl paskutinėmis akimirkomis, mirdamas, kai Prana (gyvybinė energija) ruošiasi palikti tavo kūną, tada taip pat tu darysi naam smaran, nes jis ateis pas tave įprastai tuo metu, ir tai labai tave pakylės.

Klausimas: Gurudži, kaip mums padaryti, kad visiškai materialūs žmonės suprastų meditacijos svarbą ir būtinumą šiandienos liūdnoje ekonominėje situacijoje?

Šri Šri Ravi Šankar: Čia tau padės praeities prisiminimai. Matai, praeityje, po antro pasaulinio karo arba prieš jį, pasaulis buvo labai didelėje krizėje. Tada buvo mažai maisto ir žmonės turėjo ribotus išteklius, nes viskas buvo sunaikinta, bet ir tada žmonės išgyveno. Šioje planetoje mes esame matę blogesnių laikotarpių. Indijoje, prieš nepriklausomybę, buvo labai daug krizių. Mes praėjome tiek daug krizių rūšių – buvo sausra, potvyniai, badas ir didžiulis maras. Tačiau visus šiuos sunkius laikus žmonės taip pat  išgyveno. Nėra sunkiau, nei kad buvo praeituose amžiuose, todėl nesiįjaudinkit,  mes išgyvenome tuos sunkius laikus. Dabar mes turime labiau skatinti žmogiškąsias vertybes. Mes turime padėti vienas kitam, dalintis vienas su kitu ir gyventi kartu. Mes turime tinkamai bendrauti su esančiais aplink mus. Šis žmogiškasis ryšys yra tai, kas suteiks mums stiprybės įveikiant krizes. Kai žinai, kad yra grupelė žmonių už tavo nugaros, kurie tave palaiko, kodėl tau reikėtų kažko bijoti? Jei tiki sąmoningumu, Dieviškumu, tai tavimi bus pasirūpinta, kam tau būti nusiminusiu? Taigi, kiekvieną krizę turi paversti galimybe atsigręžti į Dieviškumą, atsigręžti į žmogiškumą ir atsigręžti į vidinę šviesą.

Klausimas: Gurudži, daugelyje žinių knygų skaičiau, kad viskas yra tik Viena sąmonė, o mes esame to Vienumo dalis. Tokiu atveju, ką norite pasakyti apie pasidavimą? Kas tai yra, kad mes pasiduodame ir kam mes pasiduodame, jei visa yra tik Viena sąmonė?

Šri Šri Ravi Šankar: Taip, teisingai. Iš tikrųjų tai nėra kam pasiduoti, tačiau kai protas jaučia “Aš esu atsiskyręs, aš esu kitoks, aš esu vienišas”, tam, kad tai paleisti, tu pasiduodi ir atsipalaiduoji. Tai toks jausmas, kaip kad būtų mama namuose. Norint sukurti mamos namuose jausmą, paleidimo procesas yra vadinamas pasidavimu. Štai ir viskas. Nėra nieko kam tu turėtum pasiduoti. Ar čia aišku? Štai kodėl yra trys skirtingi keliai (Karma Yoga arba veiksmo kelias, Bhakti Yoga arba pamaldumo kelias, Jnana Yoga arba žinių kelias). Žinių kelias yra tada, kai pabundi ir pamatai, kad viskas padaryta iš Vieno. Nėra dviejų, ir tai yra žinios. Bet kai tai pamiršti ir pradedi jausti, kad yra du, tuomet yra kažkas, ko tu laikaisi įsikibęs, ir tai yra per daug tavo galvai, tada tu negali to pakelti ir sakai “Aš paleidžiu”, tai ir yra pasidavimas. Štai vienas geras to pavyzdys: sėdi traukinyje ir laikai savo lagaminą ant pečių. Nors sėdima vieta patogi, tu dedi lagamino svorį ant savo galvos ir pečių, ir jautiesi labai nepatogiai. Tuomet kažkas ateina ir pasako, “Ei, nagi! Laikyk lagaminą apačioje. Traukinys bet kokiu atveju veža tave ir lagaminą. Atsipalaiduok.” Lengvumo jausmo suteikimas vadinamas Sharanagati (pasidavimas).

Klausimas: Gurudži, kas yra teisinga? Tiesa, kuri sukelia ašaras, ar melas, kuris verčia šypsotis?

Šri Šri Ravi Šankar: yra sakoma: Satyam bruyaat, priyam bruyaat, Na bruyaat satyam apriyam Na priyam cha nantutam bruyaat “Sakyk tiesą, sakyk maloniai, nesakyk nemalonios tiesos nei nesakyk malonaus melo.” Tai yra “sanatana dharma”. Jei kažkas yra aklas, nesakyk “Ei, aklas vyruk, ateik čia!” Tai nemalonu, nors tai gali būti ir tiesa. Nesakyk nemalonios tiesos ir malonaus melo.

Klausimas: Aš pažįstu pasaulį per protą, intelektą, atmintį, ego ir t.t., bet tik palikus šiuos šešis lygmenis aš galiu pažinti tikrąjį save. Taigi, mano klausimas toks, kai mes paliekame šiuos šešis lygmenis, kaip mes įsikuriame septintajame?

Šri Šri Ravi Šankar: mes neturime palikti šešių lygmenų; Mes negalime palikti kūno, proto, intelekto. Mes turime būti su tuo ir taip pažinti Save. Kūnas, protas, atmintis, intelektas, ego yra mumyse, ir leisk jiems čia būti. Pradėk medituoti ir atsipalaiduoti keletui minučių kasdien, prieš ir po darbo. Stebėk, kaip medituoji ir tavo protas nurimsta, o tas taikus protas yra Dievo namai. Štai kodėl tu negali pažinti Dievo, bet gali būti su juo. Tada jautiesi taikiai, jautiesi laimingas, eini giliau ir giliau į save. Ir taip, tu pradėsi patirti, kad ‘’Aš esu visi, ir visa tai yra tik aš’’.  

Klausimas: Gurudži, skaičiau jūsų knygą apie Ashtavakra Gita? Kiekvienas perskaitytas žodis mane įkvėpė. Ką jūs kalbate apie Dharma (socialinio ir moralinio teisingumo pareigą), Artha (materialios ir finansinės gerovės siekimą), ir Kaama (troškimus) yra gryna tiesa, kad visa tai – prisirišimų priežastys. Tačiau aš nesugebu išsilaisvinti nuo šių prisirišimų. Baigiau Purushartha (keturi kilnūs siekiai žmogaus gyvenime – Dharma, Artha, Kaama ir Moksha (išsilaisvinimas)), bet jaučiu, kad dabar tai pasiekiama tik per jūsų palaiminimus.

Šri Šri Ravi Šankar: Matai, Ashtavakra Gitoje sakoma „Na Grahyam Na Tyahayam“. Neturi nei įsikibti to, nei labai stengtis to atsikratyti. Tiesiog būk tuščias ir tuščiaviduris, ir tiesiog matyk viską taip, kaip yra. Pasakyta „Ye drishta labha santushtam“. Tai reiškia  kad turi jausti pasitenkinimą, nesvarbu ko ir kiek pasiektum. Pasitenkinimas – vienas svarbiausių dalykų. Aktyvus ieškotojas turi išlaikyti ir pasitenkinimą, ir dinamizmą. Aš visada esu pasitenkinimo būsenoje. Kai esu pasitenkinimo būsenoje, žmonės pradeda nuogąstauti  kad esu per daug viskuo patenkintas. Todėl karts nuo karto apsimetu, kad nesu pilnai patenkintas esama padėtimi ir juos įpareigoju šį bei tą padaryti, sutvarkyti tą ar kitą.
Viso to tikslas užtikrinti, kad nepasidarytumėt tingūs ir neveiklūs. Taigi būk stropus, bet tuo pačiu savyje jausk pasitenkinimą. Tai labai svarbu.
Yra žmonių, kurie aktyvūs ir dirba visą laiką, bet nejaučia pasitenkinimo. Yra tokių žmonių, kurie jaučiasi patenkinti viduje, bet turi polinkį į tinginystę. Jie neturi atsidavimo darbui jausmo. Taip nėra teisinga.
Mes turime pasirinkti vidurio kelią. Turime turėti abu – ir dinamizmą veiksme, ir Pasitenkinimo jausmą. Tai turėtų būti mūsų ypatumas. Kartais žmonės nustemba, kodėl Gurudžis elgiasi taip? Kodėl jis sako: „Padaryk tą, padaryk aną ir t.t.“ Kodėl jis nekalba apie pasitenkinimą ir nieko neveikimą? Aš budrus visame ir jei kam nors reikia kažką padaryti, aš nukreipiu juos reikiama kryptimi. Tiems, kurie yra labai neramūs, sakau nurimti ir atsipalaiduoti. Tiems, kurie labai tylūs ir užsidarę, sakau: „ Pirmyn, kelkis! Daryk ką nors. Daryk tą ir šitą, daryk aną! O, žiūrėk koks geras darbas ir kaip reikia, kad jį atliktum. Tu tik sėdi ir nieko neveiki.“ Tokiu būdu paskatinu veiklai. Bhagavat Gitoje Viešpats Krišna irgi suteikia žinių panašiu būdu. Viešpats Krišna sako Ardžunai: „Tu nesikausi kare? Ką čia kalbi? Žmonės juoksis iš tavęs. Geriau mirti, nei kęsti tokios daugybės žmonių įžeidinėjimus!“ Taigi Viešpats Krišna tokiu būdu skatina Ardžuną kovoti. Jis sako jam: „Neverta gyventi kaip bailiui. Geriau jau mirtum, nei kad šitaip gyventum.“ Kiek vėliau Jis sakė Ardžunai: „Sarva-dharman parityajya mam ekam saranam vraja Aham tvam sarva-papebhyo moksayisyami ma sucah“ (Bhagavat Gita, 18 skyrius, eiliuota). Nesusivaržyk jokiomis religijomis, ateik ir atsiduok Man. Aš išvaduosiu ir išlaisvinsiu tave iš visų tavo nuodėmių. Tu negali išsilaisvinti iš savo nuodėmių. Aš išvaduoju tave iš visų tavo nuodėmių. Nesijaudink dėl savo nuodėmių, aš jomis pasirūpinsiu. Tu esi laimingas, ir nesijausk prislėgtas.
Taigi, kaip matai, žinios yra skirtingų lygių, o kiekvienas lygis turi savo paskirtį.

Klausimas: Gurudži, kaip išlaikyti atvirą protą bet kurioje situacijoje? Pavyzdžiui, kai sutinkame naujus žmones, mūsų ankstesnės patirtys kuria išankstinį nusistatymą ir nuomonę apie juos.

Šri Šri Ravi Šankar: Taip, žinoma, todėl aš ir sakau, kad jūs esate dvejopi – veikiami praeities, bet kartu ir vis atsinaujinantys. Tai nereiškia, kad vis atsinaujindami jus pamirštate žmonių vardus. Kaskart susitikę pažįstamus žmones, juk neklausiate: „Primink, kuo tu vardu?” Atsinaujinimas nereiškia, kad jūs prarandate atmintį, visai ne! Atminties gelmės visuomet išliks, bet, kartu su atmintimi egzistuoja ir nuolatinis atsinaujinimas. Tai yra atsinaujinančios sielos esmė. Sunku tai paaiškinti, bet taip jau yra. Taigi, nemanykite, jog tam, kad pajustumėte atsinaujinimą ir buvimą čia ir dabar, turite prarasti atmintį!

Klausimas: Gurudži, kai kas nors mus įskaudina, mes pasineriame į depresiją.

Šri Šri Ravi Šankar: Kaip kiti gali tave skaudinti? Tie, kurie skaudina kitus yra kvailiai. Argi galime kaltinti tą kuris yra kvailas, ar protiškai nesveikas? Ne. Taigi, tiesiog galvok, kad tie kurie tave skaudina yra arba kvailiai arba (protiškai) sergantys. Kai taip galvosi, skausmo nejausi. Neįmanoma galvoti, kad kiekvienas yra išminčius ir jis elgsis išmintingai. Kiekvienas mūsų turime savo mažus protus, savus norus, problemas bei neišmanymą. Tiesiog priimk tai. Niekas negali tavęs įskaudinti tol, kol pats neduosi tam leidimo. 

Klausimas: Gurudži, kaip man praplėsti savo galimybes priimti tavo palaiminimus? Kaip galėčiau padidinti savo galimybių taurę?

Šri Šri Ravi Šankar: Pažengusiųjų kursuose jūs turėjote girdėti apie Shatt Sampatti (šeši turtai arba šešios dorybės): Sama (ramybė arba proto tyla), Dama (savikontrolė arba susilaikymas nuo juslių), Uparati (saikas), Titiksha (ištvermingumo galia), Shradha (tikėjimas) ir Samadhana (dvasinė pusiausvyra arba proto susitelkimas į vieną tašką).Turėtumėte į šias dorybes sutelkti visą savo dėmesį ir tobulinti jas savo gyvenime. Puoselėjant šias dorybes, galimybės gauti palaiminimus padidės. Iš keturių kertinių žinių ramščių trečiasis yra šie šeši turtai, kuriuos mes turime didinti. Taip pat turime atlikti Seva (tarnavimas) ir Sadhana (dvasinės praktikos).

Klausimas: Gurudži, kai mes matome išorę, jaučiame pavydą. Lygiai taip pat, kai mes matome išoriškai Guru, ar irgi galime pakliūti į pavydo spąstus?

Šri Šri Ravi Šankar: taip. Kai galvoji, „Žiūrėk, Gurudžis davė jam girliandą, tačiau jis nedavė man“ arba „Gurudžis kalbėjo su juo ar ja, bet ne su manimi“. Arba „Jis praėjo pro mane, bet man nenusišypsojo  Ar jis pyksta ant manęs?“ Taip galvojant, tu tik su projektuoji savo pačio mintis. Kodėl aš turėčiau būti piktas ant tavęs? Jei padarai klaidą, kodėl aš turiu būti piktas? Jokiu būdu. Jei kas nors padarė ką nors blogo, jis automatiškai pats už tai sumokės. Taigi, niekada negalvok, kad Guru pyksta ant tavęs arba tave ignoruoja. Taip nėra. Štai taip atrodo išorinė išvaizda ir elgesys. Nežiūrėk į išorinį elgesį, žiūrėk į vidų ir suprasi, kad Dievui esi lygiai toks pat brangus, kaip ir bet kuris kitas. Jei ši mintis yra įsitvirtinusi tavo prote, tuomet nebus pavydo.

Klausimas: Gurudži, Kokia tiksli atlaidumo reikšmė? Aš stengiuosi atleisti kam nors, bet aš jaučiuosi, kad negaliu to padaryti 100 proc. Aš sugaištu daug laiko ir energijos tam, bet negaliu nustoti apie tai galvoti. Ką daryti, kad nuoširdžiai atleisčiau ir gyvenčiau toliau?

 Šri Šri Ravi Šankar: Paprasčiausiai pamiršk tą atleidimo reikalą. Manau, kad tu turi perdaug laisvo laiko. Geriau jau nueik į virtuvę ir suplauk indus. Jeigu tai tau per lengva seva tai palaipiok laipatais aukštyn žemyn 10 kartų. Kai būsi fiziškai išsekęs, tavo protas nustos galvoti apie tą asmenį. Jegu vis galvosi apie kažką su neapykanta, pykčiu ar kerštu tai reiškia, kad tavo stipri aistra arba antipatija kažkam verčia tave tai daryti. Jau veikiau užsiimk kokiu nors geru darbu. Galiu užtikrinti, kad tai tikrai tau padės. Neatleisk, nieko tokio. Eik į virtuvę ir išsirink indą, kurį reikia smarkiai šveisti. Paimk šepetėlį ir šveisk iš visų jėgų. Jeigu grindys nešvarios kurioje nors vietoje, pamuilink ir galvok apie tą žmogų, ir plauk grindis iš visų jėgų. Tai gali būti geras būdas išleisti pyktį, kurį jauti tam žmogui.

Nemanau, kad čia yra pakankamai kokoso riešutų, kitaip patarčiau jums paimti keletą kokosų riešutų ir daužyti juos vieną po kito. Daužyk riešutus ir galbūt, tau ateis palengvėjimas.Paklausiu ar yra puodų, kuriuose prisvilo maistas. Prisvilusių puodų šveitimas yra gera mintis. Jeigu yra daug žmonių, tai virėjai turės paskirstyti puodus. 

Gurudži, Prašau papasakoti apie žmones, kurie yra emociškai priklausomi nuo kitų.

Šri Šri Ravi Šankar: Gyvenimas priklausomas nuo daugelio faktorių. Kai mes gimėme, mes buvome priklausomi. Kai pasensime, vėl būsime priklausomi, ne savarankiški.  Šiame tarpsnyje, per tuos keletą metų, mes manome, kad esame labai nepriklausomi. Tai tik iliuzija. Netgi šiuo laikotarpiu mes  esame priklausomi nuo tiek daug žmonių ir nuo daugelio dalykų. Taigi, žiūrint iš šios perspektyvos,  visas gyvenimas yra priklausomybės tąsa. Kita vertus, jeigu žiūrėsime į dvasią, o ne kūną, vien tik dvasią, sąmoningumą,  ji buvo visuomet nepriklausoma. Tai yra labai subtilu ir gali būti nesuprantama.  Bet tiesiog klausykite  ir kada nors vėliau, kai vėl apie tai susimąstysite, jūs pamatysite, kad mes esame priklausomybės ir nepriklausomumo  derinys – kūnas ir dvasia.
Kai dvasia yra nepriklausoma, kūnas yra visada priklausomas. Jis priklausomas nuo visko aplinkoje – drabužių, vandens, elektros, išsilavinimo ir kitko.
Jeigu jūs neturėtumėte tinkamo mokytojo, jūs nebūtumėte ten, kur esate, ar ne taip? Aš sakyčiau, pažvelk į gyvenimą iš visiškai skirtingos, naujos perspektyvos. Kai kurie žmonės yra emociškai priklausomi, kai kurie – protiškai, o kai kurie – fiziškai. Priklausomybė būna kelių skirtingų lygių. Vietoje to, kad taptumėte visiškai priklausomi nuo kokio nors giminaičio, susikoncentruokite labiau į tą sritį savyje, kuri  yra nepriklausoma, kuri yra amžina ir kuri visiškai nekinta. Ar suprantate ką  sakau?
Kažkas yra tavyje kas yra amžina, visuomet tas pats. Skirk daugiau dėmesio i tai ir tu suprasi, kad gyvenimas tampa galingesnis, labiau nepriklausomas ir labiau mus tenkinantis. Visi šie aspektai, visa tai ko tu sieki,  visuomet žydės. Jie žydės be jokiu pastangų.

Klausimas: Gurudži, kaip tvarkytis su teisingumu netampant šališku? Dažniausiai aš pasitraukiu, jei esu neteisus, o tai apriboja mano gebėjimą pamiršti ir atleisti.

Šri Šri Ravi Šankar: Visi, kurie supyksta, tai daro tik dėl teisingumo pagrindo. Tačiau jų teisingumo idėja labai ribota. Visokių dalykų nutinka šiame pasaulyje, turi būti kantrus. Norėjimas tik teisingumo, ir sakymas „Aš noriu būti teisus ir noriu, kad ir visi būtų teisūs, dabar“, yra neįmanoma. Norėti, kad visi būtų teisūs yra gerai, tačiau turi jiems duoti ilgą virvę. Būk teisingas su kantrybe, tuomet pyktis neužgoš. Kitu atveju, kai sakai, „Aš esu teisus“, ir reikalauji „Aš to noriu“, tuomet ateina pyktis, o kai pyktis ateina, tu kartu prarandi ir savo teisingumą. Jei esi piktas, tai yra taip pat blogai, jei kažkas daro kažką blogo. Tarkime kažkas neišvalė šios vietos ir visur aplink yra nešvaru. Tu ateini ir supyksti. Tas žmogus padarė klaidą, neišvalė, tai tiesa. Tačiau tu taip nuliūsti, šauki ir rėki dėl to, kad tai kito klaida. Dvi klaidos negali padaryti vienos klaidos teisinga. Taigi, jei kažkas kažką padarė neteisingai, kantriai tai jiems tai pasakyk kartą, du kartus, tris kartus ir ugdyk juos. Tau reikalinga didžiulė kantrybė, kad būtum ugdytojas. Šiomis dienomis mokytojai susiduria su šiuo iššūkiu. Jie mokiniams kartoja 10 kartų, bet jie vistiek neklauso. Mokiniai turi dėmesio nepakankamumo sindromą. Vaikai nesusitelkia. Todėl reikalinga kantrybė. Kantrybė yra dorybė. Ji yra viena iš šešių lobių: Sham (ramybė arba proto tyla), Dama (savikontrolė arba susilaikymas), Uparati (savęs atitraukimas nuo pasaulinių objektų), Titiksha (ištvermės jėga), Shraddha(tikėjimas) ir Samadhana (dvasinė pusiausvyra arba proto kryptingumas). Samadhana yra pasitenkinimo ir kantrybės turėjimas. Tai yra labai svarbu.

Guruji, kodėl geriems žmonėms nutinka blogi dalykai?

Sri Sri Ravi Shankar: Blogi dalykai nutinka dėl dviejų priežasčių. Viena, tai praeities veiksmai, o antra, tai dabartinis kvailumas. Jeigu jūs esate geras ir kvailas, tada jums gali nutikti blogi dalykai. Negalima sakyti „ aš esu toks geras, tai kodėl gi, nusideginau pirštą? Jeigu kišite pirštą ten, kur kas nors dega, jis apdegs. Arba šiandien jūs nepadarėte klaidos, bet prieš porą dienų  buvote nubaustas už greičio viršijimą, o šiandien jums reikia susimokėti.  Reikia sueiti į akistatą su pasekme  Taigi, tai yra dėl praeities veiksmų. Geri žmonės taip pat galėjo padaryti blogų dalykų praeityje – tai yra pirmoji priežastis.

Antroji priežastis –geriems žmonėms galėjo pritrūkti įgūdžių ir išminties  kad nepatektų į blogas situacijas ar užkirsti kelią įvykti blogiems dalykams. Viena laikoma karma, o kita- įgūdžių trūkumu.

Taigi, jums reikia abiejų. Gyvenime pirmiausia jums reikia laisvės, o antra- Meilės. Bet be laisvės nėra ir meilės. Mums reikia vidinės laisvės – laisvės nuo savo pačių emocijų ir jausmų, o ne kitų. Laisvė, meilė, įgūdžiai ir energija, supratote?

Taigi, kai blogi dalykai atsitinka geriem žmonėms, nesakykite “oi, vargšelis”. Tai neturėjo tau atsitikti. Ir nesakykite taip: „tu to nusipelnei ir todėl tau tai nutiko“ arba „tau trūksta išminties. Tu buvai toks kvailas“ Ne, nieko to jiems nesakykite. Nusišypsokite jiems ir palaikykite juos. Pagalvokite, kaip jūs galite jiems padėti išeiti iš tos situacijos, nekomentuojant ir neanalizuojant jos.

Guruji, Kas tai yra Menas? Kaip poezija atėjo ir ką ji daro?

Sri Sri Ravi Sankar: Ah! Viskas, ką jūs vertinate, tampa menu!

Kai  matot gulinčią krūvą akmenų, jūs  ir laikote ją akmenų krūva. Bet jeigu jie kaip nors sudėlioti, jūs jau įvertinate tai. Tada jau tai tampa menu.

Kai pradedate spalvinti ar taškyti spalvas ant lapo popieriaus  ir po to pradedate vertinti tai kaip tapybos darbą, visa tai tampa menu. Tai duoda jums kažkokios prasmės, argi ne?  O poezija ateina iš subtilaus sąmonės lygio. Kai jūs kvėpuojate tam tikru ritmu ir kai tam tikras „nadi‘  ar kanalas atsiveria jumyse, būtent tuo metu  kažkas sukyla ir jūs rašote.  Tada žodžiai rimuojasi. Taigi, tai yra dovana, vaizduotė yra dovana.

Tai yra sąmonės saviraiška ir minties saviraiška. O kai jūs tai vertinate, tai jau tampa menu. Jeigu jūs nevertinsite šito, o tik kažką sumurmėsite, tada tai nebus menas.  Supraskite, kad moderni poezija reikalauja išminties, kad galėtume ją vertinti.

Ar esate skaitę modernią poeziją?  Leiskite jums kai ką paskaityti. „ Lapas šiurena ant žemės. Vanduo jį neša tolyn.“ Taip ir yra. Poezija yra tai, kaip jūs išsireiškėte-„ šiurena ant žemės; vanduo jį neša tolyn“ . Vienu akimirksniu tai gali pasikeisti į tiek daug skirtingų reikšmių. Lapas yra ant žemės, ar lapas buvo ore, o po to nukrito ant žemės.  „Jis buvo ant žemės “ gali reikšti, kad jis beveik miręs. Jis nukrito ant žemės ir meilė neša jį  tolyn. Vanduo yra sinonimas meilei. Taip, vanduo jį neša tolyn. Tai gali reikšti, kad kiekvienu beviltišku atveju yra viltis. Taigi, interpretuoti galima daugeliu būdų. Tokia ir yra poezija. Žodžiai perteikia jausmus, šiek tiek atskleisdami ir šiek tiek paslėpdami ar pridengdami.  Poezija- tai žodžiai, kuriuose slypi jausmai- šiek tiek rodomi ir šiek tiek paslėpti. Štai tokia yra poezija- šiek tiek paslaptinga ir šiek tiek matoma.

Poetas pasakė dievui : „ Tu  kontroliuoji pasaulį, tad padaryk jį aiškesniu.“ Tie, kuriems jis aiškus, tapo šventaisiais. Tie, kurie nemato, kad Tu kontroliuoji pasaulį, grumiasi (kovoja)“. Šitą tu gali suprasti, argi ne?

Guruji, Praeityje aš padariau klaidą ir dabar gailiuosi. Bet kiti žmonės man nuolatos primena tą klaidą, netgi tie, kurie su tuo nesusiję. Kartais aš pasijuntu toks liūdnas, kad pradedu mąstyti ar išėjimas iš šio pasaulio nėra vienintelė išeitis. Prašau man padėti.

Sri Sri Ravi Shankar: Tikrai ne. Niekada to nedarykite. Mes visi esame su jumis, aš esu su jumis ir visi kiti. Kokia bebūtų jūsų praeitis , tikėkite savo nekaltumu dabartyje. Klaidos daromos dėl nežinojimo, žinių trūkumo, neišmanymo., dėl kokios nors aistros ar antipatijos , kuri priverčia suklysti. Bet tai jau padaryta, tai praėjo.Tuo momentu, kai suvokiate padarę klaidą, jūs  ja  atsikratote. Taigi, nekaltinkite savęs taip smarkiai. Ir niekada negalvokite apie gyvenimo nutraukimą. Supratote?

Ir jeigu sutiksite ką nors darantį tai, atsiveskite jį į kurso pirmą dalį. Tegul jie kvėpuoja, tegul medituoja ir pamatysite, juos apleis ši mintis.

Guruji, kodėl Dievas davė mums penkis pojūčius, o vis išmintingi žmonės prašo mus juos kontroliuoti?

Sri Sri Rvi Shankar: tam,kad jūs galėtumėte patirti ką nors geriau. Žinote, kad valgomoji vata duodama vaikams, bet kai jie šiek tiek paūgėja, jų nepapirksi jokiais saldumynais. Jiems reikia aukštesnio džiaugsmo, vertingesnės patirties.  Mūsų sugebėjimai džiaugtis pojūčiais yra riboti, bet kai troškimas yra neribotas tada būna disbalansas. Tokiu atveju mums reikia būti atsargiems! Pvz: Paimkime bulimijos atvejį, kiek maisto galima suvalgyti ? Kiek telpa dviejose saujose. Bulimija būna, kai jūs nepasitenkinate valgydami, tada jūs sakote, „nagi kontroliuok savo pojūčius“, nes jeigu to nedarysi, pakenksi savo kūnui.

Panašiai yra ir su kitais pojūčiais, nes jų patyrimas yra perdozavimas. Jeigu suvalgote nedaug maisto, jis duoda jums energijos, bet jeigu suvalgote daugiau negu reikia, tada jis nuvargina jus. Kiek iš jūsų jau patyre šitą? Vietoj to, kad gautume energiją, mes pavargstame. Taigi jie sako : ‘Tena Tyaktena Bhunjitha’ , kas reiškia patirk tai, bet taip pat ir paleisk. Tu gali įkvėpti, bet vien tik įkvėpti negalima, reikia ir iškvėpti, kitu atveju, tu numirsi, argi ne? Taigi, kai tu pasuksi savęs link, kai užsiimsi joga, tada galėsi pajusti didesnį džiaugsmą. Joga yra energijos užkonservavimas,  o priešingu atveju – tai tik energijos švaistymas.

Jeigu vaikai švaisto ją, niekam nerūpi. Tėvai yra nieko prieš. Bet jeigu paauglys tai daro arba vyresnis, tada tėvai sako ” negalima vien tik išlaidauti, reikia ir uždirbti”. Jeigu jūs suaugate, jie sakys jums, kad reikia ir uždirbti. Bet kūdikiai juk neuždirba, o tėvai jiems sako “eikite ir išlaidaukite“.

Lygiai taip pat ir su pojūčiais. Jūs mėgaujatės geru skoniu, geru vaizdu, geru garsu ir kitkuo, bet tada jus turite užkonservuoti savo energiją,  įeiti į gilią meditaciją ir suvokti, kad joje yra didesnis džiaugsmas ir didesnė laimė ir pažvelgti į ją.  

Klausimas: Gurudži, kokia tavo žinutė jaunimui šiais metais?

Šri Šri Ravi Šankar: jaunimas darosi vis jaunesnis ir laikas yra visada jaunų žmogų. Jiems priklauso kiekviena minutė. Todėl jei jautiesi, kad esi jaunatviškas savo sieloje, tuomet visi metai yra tavo. Beje, jaunuolis tai nėra tik pagal metus, tai pagal dvasią, atminkite tai. Pažvelkite į čia esančių žmonių dvasią; ji daug jaunatviškesnė nei bet kurio jaunuolio. Pažvelkite ką gavote iš praėjusių 2012 metų. Praėję metai atvėrė tavo akis į daugybę klaidų, kurias tu padarei. Nesigailėk dėl jų, nes su kiekviena klaida tu mokinaisi, tačiau dabar pasiryžk jų nebekartoti. Tu taip pat mokinaisi iš žmonių, kurie darė klaidas. Pažvelk, kas atsitiko su jų gyvenimais. Dažniausiai mus erzina ir mes pykstame ant žmonių, kurie daro klaidingus dalykus. Aš sakau jūs neturėtumėte taip daryti; turėtumėte paprasčiausiai jiems padėkoti, nes jie klysta ir moko tave savo kailiu. Jie daro klaidas ir moko tave, „Žiūrėk kokią klaidą padariau, tu geriau taip nedaryk“. Todėl padėkok jiems keliauk toliau!

Tiesiog įsivaizduok, kad turėjai gimti kitoje vietoje, koks tuomet būtų tavo gyvenimas? Jis vėlgi bus labai naujas. Tarkime, turėjai gimti kitoje valstybėje. Kaip kūdikiui viskas yra nauja; skirtingi žmonės kalba skirtingomis kalbomis. Viskas tau yra nauja ir įdomu. Tas, kuris yra dvasiniame kelyje turėtų atgimti kiekviename momente. Nekopijuok praeities. „Aš padariau šią klaidą“ arba „ji padarė tą klaidą“, arba „jie padarė tą klaidą“. Surišk visa tai ir išmesk į Atlanto vandenyną arba į bet kurį vandenyną esantį arčiausiai tavęs. Tada pabusk ir pasipurtyk, pažvelk į pasaulį naujomis akimis ir su šviesiu protu; viskas nauja, viskas nauja. Gyvenimas tęsiasi! Jei gali numirti kiekvieną momentą ir gimti kiekvieną momentą, tuomet tai yra nušvitimas, ir tai yra laimė.

Buvimas DABARTYJE! Šviesus naujas gyvenimas, visa praeitis jau praėjo…DABAR! Gyvenk DABAR visu šimtu procentų, pasirengęs sutikti visus gyvenimo iššūkius ir žygiuojantis pirmyn. Matyk kuo gali būti naudingas kiekvienam esančiam aplink tave. Tik su šia idėja ir mintimi judėk pirmyn ir pirmyn!

Klausimas: Gurudži, kas yra Aryanas? Prašau paaiškink skirtingų rasių (Azijiečių, Europiečių…) kilmę.

Šri Rri Ravi Šankar: Na, antropologai turi visus logiškus paaiškinimus ir teorijas, ir daugelis su tuo sutinka ir nesutinka, arba prieštarauja. Viskas yra istorijos knygose, mano brangusis. Iškilo tiek daug teorijų, dėl to nėra ko nerimauti. Visa tai yra dėl kai kurių žmonių prielaidų, kad žmonės gimė kažkurioje vienoje vietoje ir paskui visur pasklido. Bet nebūtinai žmonės turėjo gimti vienoje vietoje. Jie galėjo gimti dešimtyje vietų tuo pačiu metu. Kodėl turėtų būti tik vienintelė kilmė? Tai klaidingas mąstymas. Praeities istorikai mąstė tik linijiniu mąstymu. Jie turėjo tik vieną kilmę ir iš to viskas išsivystė. Jie nežinojo sferinio mąstymo idėjos – tai reiškia, kad tuo pačiu metu, daugybėje vietų galėjo būti sukurta gyvybė. Taip? Puranose sakoma, kad yra ne tik viena vieta. Pakaitomis daugybėje vietų buvo sukurti žmonės. Ir tai atrodo turėtų būti teisinga, ne tik vienas žmonių šaltinis ar kilmė. Sanskrite „Arya“ reiškia kilnus/didus, štai ir viskas. Ką reiškia Arya? Kilnus, civilizuotas, kultūringas, išsilavinęs – tai yra išsilavinęs, kultūringas žmogus. Ponas, taip kaip jūs sakote ponas arba ponia, garbingas, tam Arya ir buvo adresuotas. Tai, kaip žmonės adresuodavo gerai išsilavinusį, kultūringą žmogų – Arya. Žodis ponas yra panašus į žodį arya. Šis žodis naudojamas visose sanskrito dramose. Vedose yra sakoma „Krinvantovishvamarayam“, padarykime visą pasaulį Arya. Tai reiškia, padarykime kiekvieną išsilavinusį, kultūringą, civilizuotą – štai ką tai reiškia. 

Penkios dienos ir patirtys, kad tikrai pražystum gyvenime.
Viena diena su žemdirbiais. Dėl to gerbsi maistą.
Viena diena kalėjime. Suprasi, kad kiekvienas nusikaltėlis yra auka. Pajusi užuojautą ir atleidimą.
Viena diena ligoninėje. Branginsi savo gyvenimą ir pasijusi sėkmingas. Naudosi gyvenimą geram ir labiau rūpinsiesi sveikata.
Viena diena psichiatrijos ligoninėje. Kai tave aprėks be jokios priežasties, tada suprasti, kad toks yra pasaulis. Tada tu nesupyksi. Ego, kuris sako „Aš”, „Mano”, „Aš žinau”, paprasčiausiai ištirps. Jei elgsiesi kaip išprotėjęs nors vieną dieną, tapsi labai paprastas. Geriau suprasi žmones. Ir niekas tavęs neliūdins, nes pasaulis yra psichiatrinė ligoninė. Kiekvienas gyvena savo paties pasaulyje, ir galvoja kad tik jie yra teisūs. Ta patirtis praturtina gyvenimą. Tu tapsi atsparus kritikai.
Tada viena diena mokykloje. Tu suprasi iš kur išėjai ir kur esi. Tu išmoksi kantrybės. Kaip elgiesi su vaikais, taip turi elgtis su visais žmonėmis pasaulyje.
Jei negali turėti šių penkių dienų patirties, užteks vienos dienos Ašrame. 

Guruji, kaip reikia elgtis su žmogumi kuris meluoja? Ar negalima progresuoti būnant teisingu?

Sri Sri Ravi Shankar: Mes galime tobulėti būdami moraliais. Jūs turite juos priversti suprasti vieną dalyką – kad galima pakilti labai aukštai kaip „satyam“ arba nukristi žemai kaip „astayam“. Tokių atvejų yra labai daug. Tas, kuris yra sąžiningas, gyvena kaip karalius, kitas, kuris eina klaidingu keliu, jo paties sąžinė neleidžia jam šypsotis is širdies. Tokie žmonės netgi miegoti ramiai negali.

Gerai! Ir tai reiškia, kad reikia gyventi kaip Satya Harishchandra? 100 procentu teisybės taip pat nėra. Apie tai yra taip gražiai pasakyta mūsų Šastrose!  Brahminui ar Sanjasiui visai neleidžiama meluoti. Mokytojas negali to daryti!  Bet karalius, valdininkas  gali tą šiek tiek daryti, jei tai naudinga visuomenei! Dar yra šiek tiek daugiau galimybes verslininkams. Tai nereiškia, kad  jūs turite tai laikyti kaip savaime suprantamą dalyką.  Kaip maiste yra truputis druskos, taip versle gali būti šiek tiek melo. Kaip vienu ar kitu atveju, tikintis  parduoti savo produktus, tu gali sakyti, kad jis geriausias ,netgi kai tu žinai, kad taip nėra! Šitaip nuodėmės  nepadarysi.Taigi tiek, kiek yra druskos maiste! Jeigu daugiau…. ar tai vis dar bus valgoma?

Pažiūrėk, pats gyvenimas yra menas, ar ne? Gyvenimo menas. Tu gali pasakyti, jog biznis yra menas ta prasme, kad reikia mokėti tinkamai manevruoti, užsiimant juo. Tokiame sudėtingame ir korumpuotame pasaulyje  išlaikyti moralę ir daryti verslą – štai kur  yra menas.

Guruji, kaip mūsų tėvų ir protėvių karmos veikia mus? Ar mes baudžiami už jų blogas karmas?

Šri Šri Ravi Shankar: Klausyk, jei tavo protėviai paliko tau namą, argi tai ne palaima tau? Jie uždirbo daugybę pinigų, sunkiai dirbo ir pastatė namus, kuriuos paliko tau. Tu mėgaujiesi jų karma, argi ne tiesa?! Bet jei jie iškeliauja palikę didelę skolą banke ir jeigu tu turi ją grąžinti, tai taip pat tavo karma. Taigi savaime suprantama, kad protėvių karmos mus veikia.

Ne tik tavo tėvai, bet ir tavo darbas įtakoja tavo karmą. Jeigu tu laiką leidi depresuotų žmonių apsuptyje, po kurio laiko pats taip jautiesi. Jeigu tavo kompanija pilna džiaugsmo ir dvasiškų žmonių, tavo karma gerėja. Taigi, šiame pasaulyje tu negali niekur pabėgti nei nuo blogos, nei nuo geros karmos. Mes turime susitaikyti su tuo, nes ateina laikas, kai turime bendrauti su žmonėmis, kurie serga. Tu negali sakyti – aš nenoriu būti šalia sergančių žmonių. Jei visi taip darysime, pagalvok, kas nutiks ligoninėms bei jų pacientams. Taigi šiame pasaulyje, mes turėtume būti šalia visų, bet žinojimas ir seva (tarnystė) labai saugo mus. Tai vadinama Kawach.

Om Namah Shivaya giedojimas, tai lyg šarvai aplink tave, tai lyg Kawach. Jie saugo tave nuo visų nepageidaujamų karmos ar kitų nelabai gerų poveikių. Tačiau nereikia giedoti Om Namah Shivaya 24 valandas per dieną. Jei tai darysi, tavo smegenys atbuks. Pakanka keletos minučių kasdien, kaip ir dantų valymas.

Taip pat kaip dantų higienos, mums reikia ir proto higienos. Keletas minučių giedojimo, keletas minučių meditacijos, visa tai padės.

Guruji, Aš perskaitau ir išgirstu daug informacijos, bet beveik iškart aš pamirštu ką išgirdau. Ką daryti?

Sri Sri Ravi Shankar: Nesirūpinkit, aš vis kalbėsiuosi  su jumis. Ir netgi  jei šimtą kartų pamiršit, neko tokio. Aš turiu pakankamai daug kantrybės. Aš kartoju tuos pačius dalykus. Tie, kurie su jumis kalbasi yra tame pačiame laive.  Sako, kad čia daug žmonių, bet juk ir jie gyvena ne taip kaip reikia. Nekreipkit dėmesio. Ar esate girdėję Ashtavakra Gita? Užmiršote?

Ar esate girdėję posakį „ Palaiminti yra tie, kurie pamiršo“ Ashtavakra sako „ Tie kurie gali pamiršti viską yra palaiminti“. Atrodo , kad jūs atitinkate šią kategoriją. Bet nepamiršk bent jau tai, kad jūs esate palaiminti. Tą vienintelį dalyką jūs galite prisiminti-„ Aš esu palaimintas“.

Guruji, Ann pristatė dvi koncepcijas, kurios man neaiškios. A:  Aš nesu veikėjas arba  B: Aš turiu prisiimti atsakomybę už mažus dalykus, netgi kai negaliu jų kontroliuoti. Tai kaip čia yra?

Sri Sri Ravi Shankar: Gyvenimas yra balansas tarp šių dviejų dalykų. Prisiimti atsakomybę ir paleisti. Tai eina kartu. Tai yra puikus balansas. Prisiimk atsakomybę už dabartį ir ateitį, o dėl praeities, žinok, kad tai turėjo įvykti  ir judėk į priekį. O kaip dažnai mes elgiamės priešingai. Mes manome, kad praeitis buvo laisva valia ir apgailestaujame dėl jos ir manome, kad ateitis yra nulemta ir nieko dėl jos nedarome. Bet žinot ką daro išmintingas? Jis traktuoja ateitį kaip laisvą valią, o praeitį, kaip lemtį ir jis yra laimingas dabartyje.Taigi jūs neturite apgailestauti del praeities ir  turite žinoti ką norite padaryti ateityje ir to laikotės.

Gurudži, viską ką vertą prisiminti, aš pamirštu, o viską kas nereikalinga, neverta prisiminti, mano atmintis visada prisimena.

Sri Sri Ravi Shankar: Na bent jau supranti tai. Daug žmonių to net nesupranta. Gali save paglostyti už tai. Tu žengei pirmąjį žingsnį teisinga kryptimi. Ir tai pasikeis. Tik truputis pastangų ir atlikta.
Kai tu analizuoji praeitį, tu visada turi prieiti prie išvados, kad viskas kas įvyko yra tik tavo labui, nes tu išmokai pamoką iš neteisingų dalykų. Bet neturėtum to taikyti ateičiai. Žiūrėdamas į praeitį ir žinodamas, jog viskas nutinka dėl geros priežasties, tu keliauji toliau. Tačiau kai dabartyje tu sakai ,,ak viskas nutinka mano labui”, tai nėra gerai.

Gurudži, kartais stebiuosi, aš turiu tiek daug nesibaigiančių troškimų ir tu juos vis išpildai. Tai priverčia mane šypsotis. Kaip išsilaisvinti iš troškimų užvaldymo?

Šri Šri Ravi Šankar: Tu žinai, kad tavo troškimai išpildomi. To pakanka. Būk užimtas išpildydamas kitų troškimus, ne savo paties. Pažiūrėk, kokia Mokytojo – Mokinio tradicijos reikšmė? Mokinys turi suprasti, kad „ Troškimai yra nesibaigiantys. Kaip ir vandenyno bangos trokšta pakilti viena po kitos. Štai kodėl aš privalau atidėti savo troškimus į šalį ir išpildyti Mokytojo (Guru) troškimus“. Kai tu tai darai, tada protas tampa tuščias ir kiauras, ir tu pradedi jausti lengvumo pojūtį. Tada gyvenime yra daugiau nei džiaugsmas ir liūdesys, o visi norai ir antipatijos pasitraukia savaime. Tai yra vienintelis kelias pašalinti norus ir pasibjaurėjimus. Būtent todėl sakoma, ‘Na Guror Adhikam, Na Guror Adhikam, Na Guror Adhikam’ (nėra nieko didingesnio nei Mokytojas, nėra nieko didingesnio nei Mokytojas, nėra nieko didingesnio nei Mokytojas, nes Mokytojas  yra kilniausias įsikūnijimas iš visų). Todėl palik viską Mokytojui ir pasiduok Mokytojui. Pasitenkinimas negali būti pasiektas per troškimus, nes jei vienas troškimas yra išpildomas, kyla kitas, o jei ir šis išpildomas, kyla sekantis. O tada protas keliauja tarp troškimų. Vienokie ar kitokie troškimai būtų, jie dieną naktį kelia rūpesčių tavo protui. Ar žinai, kad jeigu yra kas nors, kas kelia tau rūpesčių šiame pasaulyje, aukščiausioje sąrašo vietoje yra tavo paties protas! Aš sakau aukščiausioje vietoje, nes tu to nematai. Tu manai, kad kažkas kitas tau įgrysta. Tu manai, kad tavo uošvė kelia tau rūpesčių, arba tavo marti vargina, arba tavo žmoną ar vyras trukdo. Laikykite visa tai kaip antraeilius dalykus. Tavo paties protas kelia tau rūpesčių; nėra jokio kito priešo už to. Kartą tai suvokęs tu suprasi, kad nėra kito. Visi rūpesčiai yra iš proto.      

Guruji, Mano vyras keikiasi kai supyksta, o supyksta jis lengvai dėl smulkmenų . Veliau jis užmiršta ką pasakė, o aš vis verkiu. Be to jis kaltina mane dėl to, kad jis supyko. Prašau patark ką daryti šioje situacijoje?

Šri Šri Ravi Šankar: Matai, jis pasako ir pamiršta, ar ne taip? Jis pasako bjaurių dalykų ir užmiršta apie juos, taigi , ir tu išgirsti ir pamiršti. Nesakyk jam “Nekalbėk taip , nekalbėk taip“ ir nelaikyk to širdyje , o vietoj to kai jis supyksta įsidėk ausų kištukus. Galbūt laikyk du ausų kištukus auskaruose ir tuo momentu, kai jis pasako kažką, įsikišk juos ir nusišypsok.
Žmonės nešioja labai didelius auskarus , didelius žiedus,  kad net paukščiai gali juose nutūpti. Ir tu daryk taip. Tai gali tapti madinga;  tu gali įvesti naują madą – ausų kištukai kabantys auskaruose . Gali paprašyti juvelyro sumodeliuoti tokius gražios spalvos ir tuo metu, kai jis kažką pasako, greitai juos įsikiši  Tegul jis kalba ką tik nori. Arba galima lėtai pasišalinti. Kai jis supyksta pasakyk jam , kad tau reikia skubiai eiti į vonią ir nuėjusi ten, užsirakink pusvalandžiui arba valandai, arba eik pasivaikščioti; sugalvok kitų triukų.
Kai žinote, kad toks yra žmogaus būdas, nėra tikslo sėdėti, verkti  ir liūdėti. Tokiais jie tapo, taip jie išauklėti, taip!

Guruji, kai aš jaučiu intensyvią meilę arba pasišventimą, aš prarandu nuovoką, kai aš esu nuovokus,  prarandu  pasišventimą. Kaip išlaikyti ir intensyvumą, ir nuovoką?

Sri Sri Ravi Shankar: Aš manau kad jūs turite per daug laisvo laiko galvoti ir sekti kas vyksta. Jums tereikia užsiiimti kažkuo. Darykite Karma joga (veiksmo kelias). Kai jūs užsiimsite tarnyste,  nesėdėsite ir negalvosite: „Kaip gi aš jaučiuosi? Kaip aš nesijaučiu?“ Jausmai yra gyvenimo dalis, gyvenkite su jais.

Mes turime 172000 Nadis kūne. Kartais žinojimo Nadis atsiveria; kartais muzikinis Nadis atsiveria, skirtingiems Nadi atsidarius jūs patiriate skirtingus dalykus. Taigi tegul jūsų nepersekioja mintys apie jausmus. Supratote? Kam rūpi kaip jūs jaučiatės  Visi laukia ką jūs nuveiksite, kaip jūs prisidėsite prie žemės geroves. Susikoncentruokite ties tuo ką gero jūs galite padaryti, nesikoncentruokite ties tuo kas vyksta. Susitelkite į tai, ką jūs galite padaryti ir ką jūs turite padaryti. Mes skiriame per daug dėmesio tam kas vyksta, o ne tam ką mes veikiame. Sutelkite dėmesį į tai, ką jūs darote, o tai kas vyksta palikite gamtai. Gamta nuves jus per visus įvykius. Sakau jums, kas tai bebūtų, mintys ar emocijos, jos nėra izoliuotos. Tai yra globalinis fenomenas. Tarkim jūs vykstate i vietą, kur yra švenčiama Nepriklausomybės diena, arba kokia nors tautine šventė ir visi yra pakylėtos nuotaikos, dainuoja patriotines dainas ir jūs staiga pasijuntate tokiu patriotu. Ašaros pasirodo jūsų akyse. Panašiai, jeigu jūs žiūrite laidą kur kokia nors auka pasakoja savo istoriją apie tai, kaip koks nors politikas nuskriaudė daug žmonių; staiga jūs pajuntate pykti. Visi staiga pajunta kažkokį patriotizmą ir jis apima jus. Filmų režisieriai ir prodiuseriai žino kaip sužadinti šias emocijas jumyse ir kokią muziką  parinkti. Jie parinks tinkamą muziką ir jūs pradėsite verkti arba juoktis. Kaip žinia jausmai asocijuojasi su muzika ir sužadinamos tam tikros emocijos. Kaip įvyksta sis maištas? Sužadinamos emocijos ir pasireiškia būtent  tos kurios yra nestabilios. Žmonės neturintys  sąmoningumo pasiduoda emocijoms ir yra įtraukiami į tai. Jie tiesiog mėgaujasi tuo.

Gurudži, ar yra gimimo ir mirties pabaiga, ar tai tęsiasi amžinai? Kada pasibaigs dabartinė Kali juga?

Šri Šri Ravi Šankar: žiūrėk, dabartinė Kali juga tęsiasi tik 500 metų, o ateinančius dvidešimt tūkstančių metų bus ilgas ciklas. Bet mažame periode prasidėjo geras laikas. Dabar vyksta pereinamasis laikotarpis ir prasidėjo geras laikas. Gerų žmonių balsas bus išgirstas, todėl nesijaudink dėl blogų laikų. Tu turėtum prisiminti, kad Kali juga nėra taip blogai. Net Sat jugoje buvo keturi raakshasas (demonai). Jie net neleistų namuose kartoti „Om Namo Narayana“ džapos (mantros). Jie ateitų su „tarvaal“ (kardu) ir nukirstų tavo galvą. Jūs girdėjote visa tai. Todėl nešlovinkite Sat jugos tarsi ten nebūtų jokių nusikaltimų. Aš nemanau, kad Kali juga yra taip blogai, kad dabar įvyktų visi nusikaltimai. Taigi nesėdėk nieko neveikdamas ir kaltindamas laiką. Tai yra klaidinga. Mes neturėtume kaltinti laiko.    

Gurudži, dažnai, kai darbe reikia padaryti daug neišvengiamų darbų, protas tampa neramus, mes jaučiamės pasimetę ir nežinome kas vyksta. Ką tada daryti?

Šri Ravi Šankar: Sudaryk visų darbų sąrašą, kuriuos turi padaryti ir sudėliok juos pagal svarbumą. Tarp šių darbų meditaciją užsirašyk kaip vieną iš prioritetų. Tu privalai tikėti, kad visi tavo troškimai bus išpildyti ir kurį laiką pamedituok su tuo jausmu. Viešpats Krišna pažadėjo, kad „Tas, kuris nukreipia savo protą ir intelektą į Mane, Aš visada šalia jo, o jis visada šalia manęs“ Tiesiog prisimink tai.

Mes privalome apsispręsti medituoti kiekvieną dieną. Tada Dievas tikrai išpildys mūsų maldas. Iš tikrųjų tada mes taip pat turime teisę reikalauti. Panašiai kaip, kai jūs surenkate pakankamai taškų, tada jūs galite reikalauti tų taškų. Todėl, kai darai sevą (tarnauji), tu gauni taškų, kurių gali reikalauti. Daugybę kartų, kai dalyvauju satsanguose, žmonės šantažuoja mane šiuo būdu!

Kai aš einu į savo kambarį pailsėti po susitikimo, tada žmonės ateina 11 ar 12 valandą nakties, kad palaiminčiau. Jie sako man, „Šie žmonės padarė tiek daug sevos (tarnystės) ir atėjo paprašyti tavo palaiminimo. Prašau priimk juos Gurudži“. Tada aš sakau, „ Gerai, aš ateisiu“. Todėl, kad jie padarė tiek daug sevos, aš neturiu kito pasirinkimo kaip tik juos palaiminti!

Taigi šiuo būdu privalome didinti savo taškus. Būtent taip atsidavusysis gali padaryti, kad Dievas išpildytų jo maldas. Dievas neturi kito pasirinkimo, kaip tik išpildyti savo atsidavusiojo darbą. Lygiai taip pat mes galime laimėti pasaulyje. Kai mes darome gerus poelgius, kodėl tada ar nors vienas mūsų nemėgsta? Ar nors vienas nemėgsta kažko, kas daro kažką gero? To niekada negali atsitikti. Ką mes paprastai darome, mes pasiliekame savo komforto zonoje, suteikiame daug svarbumo mūsų pačių komfortui ir ir darome tik tai, ką mes mėgstame daryti. Kodėl tada nors kažkas turėtų mus mėgti?
Gurudži, ką tu nori mums pasakyti Kalėdų proga?

Šri Šri Ravi Šankar: Meilė yra labiausiai geidžiama, bet mažiausiai išreikšta gyvenimo paslaptis. Mes stengiamės išreikšti meilę tokiais skirtingais būdais ir vis tiek tai išlieka paslaptimi. Ir retai atsitinka kada meilė išreiškiama pilnai, visiškai. Jėzus ir meilė yra sinonimai. Jeigu tu sakai meilė, tau nereikia sakyti Jėzus, o jei sakai Jėzus, tai reiškia meilę. Meilė padaro tave silpną, bet atneša tau rojaus karalystę. Kad ir koks stiprus esi, silpniausias tu esi įsimylėjęs. Tačiau meilė yra stipriausia jėga šiame pasaulyje. Kadangi meilė padaro tave silpną, ji taip pat ir gąsdina. Meilė neturi nei vardo, nei formos. Meilė yra abstrakcija, bet tuo pačiu ir labai konkreti. Ji neturi nei vardo ar formos, bet pasireiškia visuose varduose ir visose formose. Tai yra Kūrinijos paslaptis. Tu gali matyti meilę visur šioje Kūrinijoje, jeigu tik turi akį, kuri tai matytų. Pastebėk paukščius ir jų mažylius lizduose. Paukščiai atskrenda ir kaip jie pamaitina savo mažylius. Kaip jie laukia parskrendančios savo mamos. Ten yra meilė. Yra meilė tarp žuvų. Meilė danguje. Meilė giliai vandenyje. Meilė ant žemės. Ir yra meilė erdvėje. Kiekviena forma yra pilna meilės, o kiekvienas vardas simbolizuoja meilę. Būtent taip Jėzus yra Viena su Tėvu. Meilė yra visur, bet kažkur ji pasireiškia pilnai. Savęs pažinimo žinios veda tave į absoliutų meilės pasireiškimą, į visišką meilės sužydėjimą. Tai pakelia tavo akis nuo visų mažų, nereikšmingų dalykų.

Vienas dieviškumas yra suteiktas kiekvienam. Nei pitonas eina dirbti, nei paukščiai sunkiai triūsti. Kiekvienu yra pasirūpinta. Viskuo yra pasirūpinta. Jėzus sakė: „Mylėkit vienas kitą taip stipriai, kaip aš jus myliu.“ Ką dar tau reikia pamatyti tame meilės įsikūnijime?   

Gurudži, ką daryti, kai susvyruoja meilė, atsidavimas ir tikėjimas?

Sri Sri Ravi Shankar: Tai yra labai gerai. Esant iššūkiui tai tik gilėja, tikra meilė ir atsidavimas tampa gilesni. Išbandymų laikas ateina į kiekvieno gyvenimą. Kartais tu meldiesi ir į tavo maldas neatsakoma. 10 kartų tu gauni ko norėjai ir tada 11-tą kartą nebegavęs, pradedi skųstis. Tiesiog tęsk savo praktikas. Dievas yra kiekvienoje širdyje, visur aplink tave ir tavo viduje. Jis žino kas tau geriausia ir tau duoda tai kas geriausia tau. Štai kodėl, kai prašai ko nors, prašyk šito ar kažko dar geresnio.

Guruji, mes dažnai skaitome Puranose (Puranos – Indijos šentraščių klasė. Autoriaus neturintys kultiniai tekstai, kosmologiniai mitai, dievų nutikimai ir t.t aiškinantys religines apeigas), kad Indra (vedizmo, brahmanizmo ir hinduizmo dievas) yra nuodėmingas. Mes niekad negirdėjome, kad Agni (senovės indų vedų dievas), ar Vayu (vedų ir hinduizmo mitologijoje vėjo dievas) ar bet kuris kitas iš Dievų būtų nuodėmingi. Tai turėtų kažką reikšti ar pamokyti mus, kaip ir Ganeshos istorija. Ar galėtum paaiškinti dvasinę to reikšmę?

Sri Sri Ravi Shankar: Indra, tai minios psichologija. Ką mes vadiname minios mentalitetu? Tai vienodai mąstančių žmonių grupė. Šios grupės protas vadinamas Indra. Manoma, kad Indra turi tūkstantį akių. Tūkstantis akių nereiškia, kad kažkas vienas turi jas visur. Tai reiškia penkių šimtų žmonių grupę; minią. Taigi, ši grupė, sukurianti bendrą sąmoningumą bei intelektą yra vadinama Indra.

Todėl, kai gimsta nušvitęs žmogus, Indra labai įsižeidžia  nes tada minios psichologija nebegali egzistuoti. Nušvitęs, sąmoningas žmogus neleidžia augti minios psichologijai. Ar supranti ką noriu pasakyti?

Jis sukelia jausmus žmonių protuose. Jis visiems sako, ‘’Labas!  Galvokit savo protu! Pabuskit! Kiekvienas is jūsų, mąstykit! ‘’ Štai kodėl Indra išsigąsta kai Rišis ar išminčius medituoja. Minia, kolektyvinė sąmonė yra vadinama Indra. Tai nėra žmogus sėdintis aukštai danguje. Indra yra čia. Būtent kaip mes turime penkis elementus, Žemę, Vandenį, Ugnį, Orą ir Dangų; Indra yra kolektyvinis sąmoningumas.

Kas dažniausiai nutinka su minios psichologija  kažkas pasako, ‘’Ach, mūsų lyderis apšmeižtas’’, ir tada viskas prasideda. Jie degina autobusus, išniekina paminklus ir t.t., ir minia tiesiog juda toliau pati nežinodama ką daro. Minia siauteja, naikina žmones, jų gyvenimus ir turtą; ar ne taip?

Taigi tai yra minios psichologija. Ji negali pakęsti žinių, išminties bei budrumo.

Klausimas: Gurudži, ką gali pasakyti apie mūsų kultūros suvakarėjimą?

Šri Šri Ravi Šankar: Pasirink gerus dalykus iš Vakarų visuomenės, tokius kaip švara ir taisyklių laikymasis. Vakarų civilizacija laikosi švaros ir taisyklių. Tai mes turime pritaikyti ir Rytams.

Aš noriu jums papasakoti istoriją. Grįžtant į 1978, kai dauguma jūsų dar nebuvote net gimę, aš buvau Šveicarijoje ir tai buvo pirmasis kartas, kai aš ten buvau. Aš vaikščiojau vienoje iš vietų, kurioje sunkiai galėjo būti minia žmonių. Pasiėmiau šokoladą ir popieriuką tiesiog numečiau ant kelio – taip kaip mes darome Indijoje. Vargiai tada buvo daug žmonių čia. O senyva moteriškė su lazdele mane pastebėjo iš tolo. Ji priėjo prie manęs ir pasakė „Turi pakelti tai ir įmesti į šiukšlių dėžę“. Ji parodė man šiukšlių dėžę esančią šiek tiek toliau. Žinote, sena moteriškė atėjo visą kelią pasiremdama savo lazdele ir pasakė man, kad turiu pakelti tą šokolado popierėlį. Tai man padarė įspūdį, kiek daug žmonės prisiima atsakomybės, kad išlaikytų švarų miestą. To mes turime išmokti Indijoje, kaip jie laikosi švaros, ir kokie yra sąmoningi žmonės Vakaruose aplinkos atžvilgiu. Netgi jei žmonės Vakaruose protestuoja, jie tai daro tyliu maršu. Viso to mes turime išmokti iš Vakarų civilizacijos.

O ko neturėtume mokintis iš Vakarų civilizacijos? Per didelio formalumo, motina turi pasiprašyti leidimo, kad galėtų nueiti pas savo dukrą, arba dukra turi susitarti dėl susitikimo su savo mama. Taip jau pradėjo darytis kažkur miesto visuomenėje. Natūralumas, priklausymo jausmas nyksta iš visuomenės. Yra toks priklausymo jausmas ir žmogiškosios vertybės net ir Rytų kaimuose, ir tai turi būti išlaikyta. Yra kai kurie kultūriniai identitetai, tokie kaip pagarba senesiam, ir to neturėtume prarasti. Tai labai svarbi visų rytų savybė. Vakaruose yra tendencija per daug išreikšti meilę. Galiausiai žmonės tampa diabetikais visą laiką sakydami honey, honey (liet.atitikmuo brangioji; honey – medus)! Ir priešingai yra Rytuose. Taigi, mes turime laikytis vidurinio kelio išreiškiant meilę. Išreiškiant ne tik vieną kartą, kaip kai kuriais atvejais yra su tėvais ir jų vaikais, arba tarp brolių ir seserų, taip neteisinga. Taip pat yra negerai reikšti meilę visą laiką. Meilės reiškimas, tai kaip sėklos sėjimas. Jei mes sėklą laikysime tik paviršiuje, ji neišaugs, tačiau jei įkasi ją labai giliai į dirvožemį, ji ir tada neišaugs. Yra daugelis dalykų Rytuose, ko ieško žmonės iš Vakarų, tokių kaip šeimos bendrumo ir priklausymo jausmo.

Guruji, kodėl žmonės dažnai negerbia manęs? Ar tai yra dėl mano energijos? Ką aš turėčiau daryti?

Šri Šri Ravi Šankar: Nesijaudink dėl to! Tu žinai, mes manome, kad žmonės negerbia mūsų. Iš tikrųjų žmonės neturi laiko mąstyti apie tave. Kiekvienas yra toks užsiėmęs – gerai! Jei prote aš mąstau, o niekas negerbia manęs, aš vystau tokios rūšies energiją ir tai pradeda atsitikti. Tu turėtum žinoti, kad žmonės gerbia tave, o jeigu negerbia, na tai kas? “Aš nesuku galvos, jeigu jie negerbia manęs”, eik su šiuo nusiteikimu ir tu pamatysi, kad aplinkybės yra skirtingos, gerai!

Guruji, „Gyvenimo meno” mokytojas yra pasakęs, kad Dievas sukūrė mus ir Jis yra tobulas.Taigi, mes esame tobuli. Tai tikėtina. Mes tobuli, tai ar neturėtų inžinieriaus kūriniai būti tobuli? Kodėl taip nėra?

Šri Šri Ravi Šankar: Tobulas klausimas ir dar tobulesnis atsakymas. Visatoje viskas juda iš vieno tobulumo lygio į kitą. Pienas yra tobulas, o kai jis virsta jogurtu, tuomet tas jogurtas yra tobulas. Nuo jogurto nugriebta grietinėlė yra tobula, iš jos pagaminamas sviestas, ir jis yra tobulas. Tai yra vienas iš požiūrių. Žiūrint iš kitos pusės, pienas sugenda ir iš jo pagaminamas sūris. Jeigu jogurtas prarūgsta, jis tampa nebe tobulas ir iš jo pašalinamas sviestas. Taigi, viskas priklauso nuo požiūrio. Trūkumas suteikia tobulybei prasmę, Ar gi ne taip? Iš kur žinote, kad kažkas yra tobula? Iš palyginimo su tuo, kas netobula. Taigi, kažko netobulo egzistavimas yra absoliučiai būtinas tam, kad suvoktume kažką, kas yra tobula. Kitaip tariant, trūkumai sukuria tobulybę. Tobula!

Ar domėjimasis padeda augti tikėjimui?

Sri Sri Shankar: Taip, tai jau turėtumėte jausti. Taip, tai jau vyksta su jumis. Atsidavimą Dievui sudaro trys dalykai: Stuti (šlovinimas), upasana (buvimas susijungus) ir prarthana (malda). Dievo savybių šlovinimas, tai žiūrėjimas į nuostabią Dievo kūriniją ir stebėjimasis ja. Suvok Kūrėjo buvimą ir sakyk, ‘kokie nuostabūs Tavo kūriniai, Viešpatie! ‘, o tada girk Dievo savybes, kurios yra stuti (gyrimas). Vien todėl, kadšlovinate, nemanykite, kad įtikinėjate Dievą jums suteikti malonių. Tai jūsų tikėjimui, kad šlovinamosios savybės galbūt ateis pas jus. Dabar, prisiminkite vaikus, kuriems patinka kriketas, jie taip džiūgauja. Vėliau jie tampa žaidėjais, taip? Argi jie tiesiog sėdi priešais kriketo lazdą? Jie yra protingi, jie žaidžia. Panašiai ir čia, kad ir kokias Dievo savybes šlovinsime, jos ateis pas mus. Tarkime, mes šloviname Dievą, kaip motiną, tai motiniškosios savybės ateis pas mus; tarkime, mes šloviname narsą ir stiprybę, tai ir ateis pas mus. Supranti? Tokiu būdu, kad ir kokias Dievo savybes mes šloviname, bent šiek tiek jų mes įgyjame patys. Tai yra Stuti (šlovinimas). Upasana reiškia artimo ryšio kūrimą. Kad Dievas yra mano. Pažiūrėk, jei galvoji, kad tai viešoji nuosavybė t.y., kad Dievas priklauso kiekvienam, ar vistiek jauti meilę. Pažiūrėk, autobuso stendas priklauso keikvienam; ar kada nors jautei, kad jis priklauso tik tau? Ne. Bet jei galvotum, kad tai mūsų namai, mano namuose mano kambarys, tada tavo prisirišimas prie jo tampa didesnis, taip? Tuo pačiu būdu turėtų būti kuriamas artimas ryšys su Dievu. Artimo ryšio su Dievu kūrimas per motiną, per tėvą, per Guru, per savo mėgstamus Dievo stabus, pavadinimus ar simbolius vadinamas upasana. Dabar prathana (malda); kas yra malda? Tai prašymas Dievo padėti jums situacijose, kurių jūs nesugebate išspręsti patys.  Prašymas sutvarkyti dalykus, kuriuose esate netobuli. Tada seka padėka už viską, ką Jis mums davė iki šiol, tai yra malda.

Gurudži, kokią Indiją tu įsivaizduoji savo svajonėse, ypač išsilavinimo, gynybos, ekonomikos ir finansų srityse?

Šri Šri Ravi Šankar: Aš svajoju apie dorą ir nuostabią visuomenę, kur nėra nusikaltimų. Mažos šalys, kaip Butanas, Šveicarija ir Airija, yra tokios taikios. Kažkada Indija turėjo visa tai. Valdovas Macaulay sakė, „Aš apkeliavau Indiją skersai išilgai ir nemačiau nei vieno elgetos, nei vieno vagies. Aš mačiau turtą šioje šalyje, aukštas moralines vertybes“. Tai buvo tokia didinga šalis. Mums reikia atstatyti mūsų šalį į tą padėtį.

Gurudži, kaip gyventi šeimoje, kuri tavęs visai nepalaiko. Mano mama yra nusiteikusi prieš savo vaikus. Aš dvidešimt metų bandau rasti sprendimą, bet tai, atrodo, neįmanoma.

Šri Šri Ravi Šankar: tavo tėvai buvo durys į šį pasaulį. Tu atėjai pro šias duris. Būk dėkingas už tai, gerbk tai, bet nesuversk jiems visos kaltės. Nekaltink jų. Jie turėjo tiek žinių ir tiek meilės. Jie davė tiek, kiek turėjo. Jei turi daugiau meilės ir žinių, duok tai kitiems. Kodėl sakai: ,,Mano mama nemylėjo manęs“. Ji turėjo savų problemų, tikriausiai buvo sukaustyta daugybės stresų ir įtampų. Ji nebuvo tokia privilegijuota kaip tu. Žinai, tu esi labiau privilegijuotas, nes gavai šitas žinias. Tu turi galimybę pažinti tikrąją meilę. Ne kiekvienas turi tokią galimybę. Argi ne taip? Todėl užjausk ją. Tikriausiai, jei ji turėtų žinių, tokių kaip tu, ir būtų jautri savo vaikams, ji tai tikrai parodytų. Jei jai trūksta jautrumo, tai nereiškia, kad ji negali išreikšti meilės ar nemyli.
Taigi, būk gailestingas jai.

Yra keturios nuostatos:

būk draugiškas su žmonėmis, kurie laimingi;
užjausk žmones, kurie nelaimingi;
būk laimingas su tais, kurie daro gera;
būk abejingas tiems, kurie gyvenime daro bloga.

Su šiomis nuostatomis mūsų protas saugus. Pats savarbiausias dalykas – bet kokia kaina išsaugoti savo protą. Atsimink tai. Girdime daug pasisakymų, kaip išsaugoti aplinką, vandenį, maistą, žemę, medžius, bet niekas nekalba, kaip išsaugoti protą. Daug įvairių dalykų atakuoja ir įtakoja tavo protą. Jis pasiklysta sumaištyje ir įsisuka. Tiesiog atsibusk ir pamatyk, kas yra gyvenime? Nieko nėra. Ką tu veiki? Tu dirbi apmokamą darbą, visą dieną uždirbinėji pinigus ir savaitgaliais juos išleidi. Štai ir viskas. Pykstiesi, myli ir vėl pykstiesi ir tada miršti. Gyvenimas baigtas. Tai taip nuobodu, o tai net nenusibosta. Nematydamas nieko geresnio, netgi nesuvoki, kad tai nuobodu. Jeigu gyvenime nėra nieko geresnio ir tik tai matai, tada taip ir elgiesi. Gyvenime neturi svarbių veiklų, neturi tikslo, neturi nieko.

Tu apgailestauji: „O, Dieve, koks bevertis žmogaus gyvenimas.“ Šis žmogaus kūnas duotas mums, mes gavom šitą kūną sužinoti ir suvokti kažką milžinišką, kažką kas yra daug didesnio, daug giliau, kažką neaprėpiama. Koks būtų gyvenimas, jei nepažintume šitos neaprėpiamybės aplink mus? Tai – gyvenimas be pagrindo. Be palaikymo ir pagrindo. Ar gi ne taip?

Dvasingumas – tai, kas gyvenimui suteikia gylio, kas jį praplėčia iki begalybės, kas duoda kryptį, kas panaikina liūdesį ir kančias, kas atneša pilnatvę ir džiaugsmą. Argi ne taip? Tu turi suprati, kokie esame sėkmingi. Esame labai laimingi. Dėl ko turime rūpintis? Tik dėl to, kaip padaryti žmonės laimingus ir kaip jiems suteikti žinias ir gylį jų gyvenimui.

Agresija nėra mūsų prigimtis. Mes nedarome nieko agresyvaus. Eidami savo gyvenimo keliu, palengva apšviečiam žmones. Yra tiek daug žmonių, kurie ilgisi šių žinių.

Gurudži, kaip daryti mantrą jaap (mantros kartojimas) su bhava (jausmais) ir su kokiais ketinimais turime kartoti Om Nama Šyvaja?

Šri Šri Ravi Šankar: Geriausiai daryti jaap su bhav (jausmais). Kitu atveju bhav atsiras bekartojant jaap. Tai daryk kartais, bet ne visą dieną, tiesiog kaip mes prausiamės kartą ar du per dieną. Mes nepasiliekame vandenyje kaip žuvys. Kai jautiesi pavargęs kartok mantrą, įgauk ramybės ir energijos.
Mantra reišia tai, kas laimi prieš protą. Kartą perėjęs tiltą, turi paleisti jį. Kai jau esi laimingas, tuomet paleisk mantrą. 

Gurudži, ką žmogus turėtų daryti norėdamas tapti geriausiu savo profesijoje?

Šri Šri Ravi Šankar:  tobulėk savo profesijoje išlaikydamas pusiausvyrą gyvenime. Medituok kiekvieną dieną, gerai išsimiegok, o rytais padaryk pranajama, pamedituok ir eik į darbą su žvaliu protu, Nežiūrėk per daug filmų ir televizoriaus ilgaiu kaip vieną valandą per dieną. Vieno filmo per savaitę turėtų būti pakankamai. Tam reikia dėl to, nes kai mūsų protas yra atakuojamas daugybės įspūdžių, jis praranda savo sugebėjimą kurti ir tampa nekūrybiškas. Praleisk vieną valandą su žmonėmis. Praleisk truputį laiko su žmogumi, kurio tu nepažįsti. 

Guruji, aš noriu paklausti apie įsitikinimus ir abejones?

Sri Sri Ravi Shankar: Turėti abejonių yra gerai. Tu, be jokios abejonės, turėtum turėti abejonę! Tačiau, jei abejonė patenka į tavo širdį ir išlieka tavyje, tai jau liga. Tai vadinama paranoja. Jei tu abejoji viskuo, taip pat ir savimi, tai vadinama pasitikėjimo trūkumu. Jei abejoji kiekvienu aplink save, tai paranoja. Jeigu tu neabejoji natūralia ar Dieviškąja galia, ar kažkokia aukštesniąja sąmone ir savimi, tada tu ateistas. Taigi, ateistas neabejoja antgamtiškumu, jis mano, kad neegzistuoja nieko daugiau, išskyrus tai, ką jis žino. Jis neturi jokio tikėjimo.

Paranojikai netiki niekuo, taip pat nepasitiki savimi. Tai dar vienas psichinis negalavimas. Taigi, šiek tiek abejonių yra gerai, bet jei abejonės tampa tavimi, nepasieksite nei pasaulinės, nei dvasinės sėkmės. Visas pasaulis yra tam tikro pasitikėjimo lygmenyje. Ar gi ne taip? Tu laikai pinigus banke, pasitiki banku. Elektros tiekėjas suteikia tau elektros energiją pasitikėdamas, kad sumokėsi už ją. Telefono operatorių tinklas suteikia tau telefoninį ryšį pasitikėdamas, kad gale mėnesio apmokėsi sąskaitą. Jei niekas nepasitikėtų niekuo, kaip vyktų verslas mūsų planetoje? Ar tai iš vis būtų įmanoma?

Visas pasaulis veikia abipusio pasitikėjimo principu. Tiesa? Visi tavo veiksmai pagrįsti pasitikėjimu savimi, tikėjimu savimi. Taigi, aš patarčiau, tiesiog pažink save. Niekas juk nesako: Aš netikiu tuo, ką sakau. Jei aš sakau: ‘aš netikiu niekuo’, tai aš tikiu bent jau tuo ką sakau. Aš tikiu savimi, kai sakau, kad ‘netikiu niekuo’. Tai kas tas ‘aš’, kuriuo tu tiki? Pažink tą ‘aš’. Tai yra dvasingumas.   

Gurudži, kokia svarbiausia dovana tu palaiminai mane ir pasaulį?

Šri Šri Ravi Šankar: jeigu tu nueisi pas vaistininką ir pasakysi: „duok man geriausių vaistų“, ką jis atsakys? „Aš turiu geriausių vaistų, tačiau kokiai ligai? Ar ne taip?

Panašiai ir šios žinios duoda tau viską, ko tau reikia. Tau skauda galvą, tu turi geriausių vaistų. Tau skauda koją, tu turi geriausių vaistų. Tau skauda ausį, širdį, geriausi vaistai yra prieinami tau.

Kai nusprendi būti naudingas žmonėms, naudingas bet kokiu atveju, tau nereikia klausti, tiesiog būk naudingas. Padaryk kad ir kas yra reikalinga tuo metu ir tu būsi naudingas. Aš visada sakau, kad šios žinios gyvenimo mene yra kaip vandenynas. Jeigu kažkas nori tiesiog eiti šiuo keliu, įkvėpti šviežio oro, jie yra laukiami. Kažkas nori paplaukioti vandenyne, jie yra laukiami. Kitas paims druską iš vandenyno, taip. Kažkas nori kastis giliau ir išsiurbti naftą, tu labiausiai laukiamas. Kažkas pažvejoja, pasigauna keletą žuvų, puiku. Kitas ateina ir suranda visus vertingus akmenis, brangakmenius, tai tavo pasirinkimas. Viskas yra prieinama čia, o ką tu padarysi iš to, kaip tu tai panaudosi, visiškai tavo pasirinkimas.

Gurudži, kur turėtume nukreipti savo energiją tylos metu? Kur keliauja dėmesys, kai vaikštome lauke?

Sri Sri Ravi Shankar: Yra du dalykai: pirmas stebėti gamtą, o antras stebėti save, savo kvėpavimą, savo kūną. Ir daryti tai naudojant kuo mažiau pastangų. Nedėkit per daug pastangų. Gerai? Pakanka švelnaus sąmoningumo, kai kurie žmonės naudoja per daug pastangų darydami tai. Tada jiems pradeda skaudėti galvą, jie tampa labai pavargę. Mes neturėtume taip daryti. Visas procesas yra be pastangų, sadhana (dvasinė praktika) yra visiškai be pastangų. Vienintelis dalykas kuriame reikėtų pasistengti, tai įsitikinti, kad nevartojate per daug maisto. Jeigu jis per skanus, informuokite virtuvę. Paprašykite jų, kad pagamintų ne taip skaniai. Problema, kai maistas būna per skanus tada norite jo dar ir dar. Jeigu valgote ne per daug, tada esate saugūs. Per daug maisto priverčia jus jaustis išglebusiais. Tuomet meditacija nevyksta. Taip pat nepasninkaukite, naudokite tik reikiamą maisto kiekį.

Gurudži, ar nuotaika ir dienos metas yra kažkaip susiję? Kodėl mes skirtingai jaučiamės skirtingu metu, pavyzdžiui, kai kurie jaučiasi išsekę nakties metu.

Šri Šri Ravi Šankaras: Taip, taip! Laikas ir protas yra susiję. Turi tai žinoti. Laikas ir protas yra sinoniminiai. Yra aštuonios materijos: Vaisheshika, Kanada… visi šie žmonės sakė, “Desha, Kala, Manah.“ Desha yra erdvė, Kala yra laikas ir Manah – protas. Jie visi yra tatvas, principai. Visi šie principai yra sujungti. Desha ir Kala yra sujungti. Erdvė ir laikas yra sujungti. Viena diena šioje Žemės planetoje yra daug dienų kitoje planetoje. Kitaip yra mėnulyje. Taigi, jei esi Jupiteryje, vieni žmogaus metai tėra tik vienas mėnuo. Jei Jupiteryje nori pragyventi vienerius metus, tai bus 12 žemiškų metų.

Jupiteris užtrunka 12 metų kol apkeliauja saulę. Panašiai yra jei esi Saturno planetoje, 30 metų yra vieni metai !

Panašiai, pitras, mirusiems žmonėms, vieni mūsų metai yra viena para. Vadinasi mūsų šeši mėnesiai yra tik viena naktis ir šeši mėnesiai yra viena diena. Taigi, sielai, kuri iškeliavo, visi mūsų metai tėra viena diena. Yra skirtingi laikai ir skirtingos erdvės skirtingose dimensijose. Taigi laikas ir erdvė yra susiję. Tai vadinama laiko – erdvės kreive. Taip pat yra su trečiąją dimensija, kuri yra protas! Negalvojanti, transcendentinė sąmonė yra vadinama Mahakala, Šiva, ketvirtoji sąmoningumo būsena. Ji vadinama Mahakala, kuri reiškia nuostabų laiką ir jokio proto. Tuomet 0 proto yra nuostabus laikas.

Taigi, rytas nuo 4:30 iki 6:30, prieš pat patekant saulei, prieš aušrą, vadinamas kūrybiškiausiu laiku. Brahma muhurta! O tuomet kas dvi sekančios valandos yra vadinamos lagna; kuri reiškia, vieną laiko vienetą. Ir šis laiko vienetas atitinka proto būseną. Ir vėl tai yra susiję su mėnulio padėtimi, saulės padėtimi. Yra tiek daug aspektų! Protui įtakos turi dešimt skirtingų aspektų. Taigi, ne tik laikas ar dienos valanda veikia protą, taip pat veikia ir dienų kokybė. Protas keičiasi kas dvi su puse dienos! Proto nuotaika! Taigi, jei esi nuliūdęs, tai ilgiausiai gali tęstis dvi su puse dienos; tai nebūtinai turi tęstis dvi su puse dienos. Jis pakyla į aukščiausią tašką ir krinta. Tačiau po dviejų su puse dienų tu negali turėti tos pačios emocijos su tokiu pačiu intensyvumu.

Neįmanoma! Ji keičiasi. Persijungia! Tai nuostabu, puikus mokslas, kaip protas, nuotaika ir laikas yra susiję. „Joytish shastra“ tame turi daug įžvalgos. Žinote astrologai, dažniausiai tie, savaitinių skilčių astrologai, sako „O, tinkama draugystei, tinkama pinigams gauti, šis ir tas!” Jie rašo šiuos dalykus. Jie apibendrina tuos dalykus, „Jei esi gimęs tuo metu, tuomet tau yra gerai tai ir daryk tą.“ Žinoma, tai yra per daug bendra ir tai ką jie daro tėra tik pinigų darymas. Bet tai nėra apgaulė, tame yra šiek tiek tiesos. Esminis pagrindas turi tiesos. Pagrindas, kad protas ir laikas yra susiję, yra teisingas.

Protas reiškia nuotaikas, mintis, nuomones, idėjas, visus tuos dalykus ką mes surenkame. O proto nebuvimas yra meditacija. Aušra ir sutema yra laikomi tinkamais meditacijai. Taigi, kad ir kada medituoji, ar kada yra blogas laikas, tu medituoji. Kai medituoji tu pasitrauki iš proto įtakos ir eini į savastį (save). Savastis yra Šiva tatva. Šiva tatva reiškia, visuomet geranoriškas, besirūpinantis, mylintis, pakilus. Tas gilus sąmoningumas tavyje, kuris yra rūpinimasis, mylėjimas, pakilumas ir geranoriškumas panaikina proto ir laiko neigiamą įtaką. Taigi, Indijoje yra labai paplitęs įsitikinimas, kad kai yra blogas laikas, tiesiog reikia sakyti Om namah shyvaja, ir tai pradingsta. Visas blogas laikas pradingsta. „Manah“, kai skaitoma iš kitos pusės tampa Namah. Manah yra tuomet, kai sąmoningumas išeina į pasaulį, o Namah, kai sąmoningumas einą į vidų. Šivaye, į Šiva pradmenį, ketvirtąją sąmoningumo būseną, subtiliausią egzistencijos aspektą Šivą tatvą! Taigi, Namah, kai protas keliauja tiesiai į pagrindinį kūrinijos pagrindą, tada visa tai gali pakeisti į palankesnę patirtį. 
Guruji, prašau pakalbėk apie garso vibracijas ir kaip jos paveikia mintis? Kaip medituodami mes naudojame mantrą.

Šri Šri Ravi Šankar: Tai veikia! Viskas! Mes nežinome kaip tai veikia. Pažiūrėk, šiais laikais yra skirtingų objektų sensoriai, kuriuos palietus įsijungia šviesa. Tiesiog tavo prisilietimas gali atrakinti spynas. Tavo telefonas veikia paprastu prisilietimu. Tavo nešiojamas kompiuteris ir planšetinis kompiuteris taip pat veikia šiuo būdu. Visa tai veikia tik prisilietus, ar ne taip? Taigi visi penki pojūčiai – prisilietimas, kvapas, skonis, regėjimas ir garsas yra niekas kitas kaip elektromagnetinės vibracijos. Mokslas gali tai paaiškinti labai gerai.

Guruji, kas yra asketizmas? Kaip tapti asketišku?

Sri Sri Ravi Shankar: Gyvenk su minimaliais poreikiais; sumažink savo poreikius. Man reikia to, man reikia to, ne. Kad ir ką turi būk pasitenkinęs tuo. Tu turi automobilį, kuris yra pakankamai geras. Tu neturėtum sakyti, kad tau reikia automobilio, kuris kainuoja 5 milijonus rupijų (250,000 litų) ar 1.5 milijono rupijų (75.000 litų) ar milijoną rupijų (50.000 litų), ne! Pakanka gero, paprasto automobilio. Nešiok gerus rūbus, pakankamai gerus; valgyk gerą maistą, kuris yra pakankamai geras. Asketizmas nereiškia, kad tu kankini save. Nieko panašaus kaip valgyti tik pusę to, kiek suvalgai. Asketizmas reiškia paprastumą, paprastas minimalumas. Būk laimingas su minimaliais savo poreikiais.

Guruji, jeigu siela niekada nemiršta, tada kaip padidėja žmonių populiacija žemėje?

Šri Šri Ravi Šankar: Daugybė gyvūnų rūšių išnyko žemėje. Gyvatės, vabzdžiai, liūtai ir kitos rūšys nyksta Žemėje. Asilų populiacija taip pat mažėja! Nebėra tiek daug asilų kiek buvo anksčiau. Naikinami miškai, o miestai didėja visur. Kur asilai iškeliavo? Jie apsigyveno namuose ir butuose!   

Gurudži, kiek laisvės suteikti ir kokius apribojimus skirti paaugliams?

Sri Sri Ravi Shankar: Tu pamiršai, nes jau perėjai tą etapą ir neprisimeni kokius neramumus tau teko išgyventi. Tuomet tiek daug hormoninių pakitimu vyksta jų kūne. Paspauskit jiems rankas ir švelniai veskit juos šiuo laikotarpiu. Paauglystės karštligiškumas trunka tik kelis metus. Tuo metu juose vyksta didžiuliai, ne tik fiziniai, bet ir protiniai, bei emociniai, svyravimai. Vaikai nuo trijų metų pradeda patirti visas šias emocijas kaip pavydas, savininkiškumas, kurios tęsiasi iki paauglystės. Kai kurie žmonės apskritai neišauga iš paauglystės. Protinis svyravimas jiems yra didžiulis. Paauglystė yra sunkus metas. Reikia labai daug kantrybės, kad susitarti su paaugliais. Taigi su didžiule kantrybe, kaip draugas ir filosofas, duok jiems šiek tiek laisvės ir tuo pačiu metu mokėkite pasakyti NE. Neduokite jiems per daug laisvės tuo metu.

Guruji, Tu visada sakai, kad mes turime atiduoti savo kančią bei nerimą tau, bet aš jaučiuosi kaltas atiduodamas visus savo nerimus ir problemas tau.

Sri Sri Ravi Shankar: Žinai, kad ir kaip teršiame Motiną Žemę, ji mums grąžina tik trąšą ir gėles! Taigi jei Motina Žemė paima tavo šiukšles, ar aš kažkuo mažesnis? Mes apdovanoti galia, kuri transformuoja visas tavo kančias bei nerimus į laimę ir džiaugsmą. Kad ir kiek tamsos ten yra, tai neturi jokios įtakos Šviesai. Kai tu aplankai ašramą, negi nesijauti iš karto geriau? Palik visus savo rūpesčius čia.Guruji, kokį patarimą duotum netikinčiam skeptikui?

Sri Sri Ravi Shankar: labai geras pradžios taškas. Tačiau netapk cinišku ir susierzinusiu. Skepticizmas yra labai gerai, bet ne cinizmas. Tai išsiunkia tavo energiją. Žmogus gali būti skeptiškas kelionės pradžioje ir aš labai ivertinčiau ir pasveikinčiau tai. Todėl, kad tu praeini pro skepticizmą, tikėjimas bus tvirtai pastatytas.    Gurudži, ar noras surasti daug meilės savo gyvenime yra laikomas karštligišku troškimu?

Sri Sri Ravi Shankar: Jei tu pastebi savo karštligišką troškimą, ,,aš taip to noriu”, tada tai yra būtent taip. Kitu atveju tu tiesiog atsipalaiduoji. Tarkime tu nori nuvykti į Jaruzalę. Tu pagalvoji apie tai ir keliauji. O tavo troškimas yra ,, kaip aš norėčiau nuvykti Jaruzalėn, aš taip norėčiau…” Troškimas yra ,,aš norėčiau turėti vaikiną, arba aš norėčiau turėti merginą”. Žiūrėjimas į kiekvieną vaikiną ir merginą, lakstymas paskui juos, jų erzinimas, tai yra karštligiškas troškimas. Ar kada esi pastebėjęs, kaip žmonės tave erzina? Merginos tai turėtų geriau žinoti. Kai įsimylėjęs vaikinas sekioja paskui tave. Kiek iš jūsų nusprendė, jog tai atstumia? Taigi, tik tu gali nuspręsti, ar tai karštligiškumas ar ne.

Guruji, pasaulyje žmonės susiduria su didžiuliu stresu. Prašau pasidalink keletu išminties ir meilės žodžių su mumis šiuo rasinės dikriminacijos ir smunkančios ekonomikos laiku.

Sri Sri Ravi Shankar: Tikėk ir žinok, kad atsitiks geriausia kas gali. Net jeigu šiuo metu atrodo, kad tai ne pats geriausias dalykas tau, ilguoju laikotarpiu tu pamatysi, kad tau, tavo gyvenime atsitiks geriausia kas gali. Tu turi turėti šį tikėjimą. Tai tave palaikys, gerai? Tai taip pat padarys tavo sankalpą, ketinimą stipresnį. Jeigu tu abejoji, „aš turėsiu šią problemą, man gali nepasisekti“. Pastebėk, kad tavo abejonė gali būti kaip automobilio vairavimas nuspaudus stabdžius. Tavo rankinis stabdis yra užtrauktas, o tu vairuoji automobilį. Todėl žinok, kad tavo gyvenime atsitiks geriausia. Štai taip. Atsipalaiduok. Gerai? 

Guruji, kodėl, kad ir kaip pozityviai bandyčiau gyventi, nedidelės nesėkmės verčia mane jaustis mažu?

Sri Sri Ravi Shanar:  Kaip jautiesi dabar? Nesėkmės tiesiog ateina į  gyvenimą – ar kasdien praktikuoji sadhana (dvasinė praktika)? Giedok Om Namah Shivay bent 10 minučių kasdien. Giedojimas suteikia nepakartojamą energiją. Kinijoje gyveno žymus žmogus turintis 7 ligas, pradejus giedoti Om kasdien po dvi valandas visos ligos išgijo. Išminčius Patanjali kalbėjo apie tai jau prieš daugybę metų: jei giedosime Om kasdien, tai sumažins neigiamą energiją namuose. Preparatai naudojami su maistu, muilas bei radiacija sukelia nemažai sveikatos sutrikimų. Todėl turėtume valgyti satvišką maistą, giedoti ir praktikuoti pranajamą.

Gurudži, argi nesvarbu šioje šalyje kontroliuoti populiaciją ir infliaciją? Kaip mes tai galime padaryti?

Šri Šri Ravi Šankar: Kontroliuojant infliaciją neturi būti nuostolių. Daugiau žmonių turi domėtis žemės ūkiu. Turite nešvaistyti maisto. Laikykite tiek maisto namuose, kiek jums jo reikia. Atsisakykte įpročio daržoves laikyti keletą dienų. Anksčiau žmonės valgydavo šviežų maistą. O dabar esant šaldytuvams žmonės jame pradėjo kaupti maistą. Žinote, tas šaldytuvas sukėlė infliaciją (juokiasi). Pakeiskite šį šaldytuvo įprotį ir pereikite prie šviežio, šviežio. Dėl populiacijos, ji turi teigiamą pusę. Dėl mūsų populiacijos dydžio išliko mūsų kultūra, paveldas. Didelė populiacija Indijoje yra palaiminimas. Kitose vietose, tokiose kaip Australija, Anglija, kur yra mažesnė populiacija, kultūra nyksta. Ten vietinė populiacija yra nedidelė. Netgi 200 metų Britų valdymas negalėjo sunaikinti mūsų kultūros. Pagrindinė to priežastis yra populiacija.

Guruji, ar mėnulis, žvaigždės ir kiti dangaus kūnai veikia protą? Jeigu veikia, tada kaip? 

Šri Šri Ravi Shankar: Taip. Ar žinote, kad mėnulis veikia vandenyną. Per mėnulio pilnatį bangos yra aukštesnės. Kad mėnulis veikia vandenį mes visi žinome. Mūsų kūnas yra sudarytas iš vandens. Beveik 60% mūsų kūno yra iš vandens ir jis turi druskos savo sudėtyje kaip vandenynas. Tavo kūnas yra miniatūrinė jūros vandens kapsulė. Jeigu skysčiai pašalinami iš tavo kūno, tu susitrauksi. Tu esi kaip jūros vandeniu pripildytas paketėlis – kažkur raudonas, kažkur mėlynas, kažkur skirtingų spalvų, viskas viename pakelyje. Taigi tavo kūne yra 60% vandens. Mėnulis įtakoja kūną. Visa, kas įtakoja kūną, taip pat įtakoja ir protą. Protas yra veikiamas mėnulio. Štai kodėl žmonės, kurie elgiasi keistai yra vadinami lunatikais. Pats žodis sako – lunatikai. Panašiai kiti dangaus kūnai įtakoja sistemą. Pažiūrėk, energijos laukas yra toks įdomus. Visatoje viskas yra sujungta ir susiję.     

Senovėje žmonės žinojo tai. Tai yra taip nuostabu kaip tarpusavyje susiję mikrokosmosas su makrokosmosu. Saulė yra susijusi su akimis. Protas yra susijęs su mėnuliu. Marsas yra susijęs su kepenimis. Saturno planeta yra susijusi su dantimis. Taigi skirtingos kūno dalys yra susijusios su skirtingais planetos bangų ilgiais ar dažnumais. Ir su kuo jos yra susijusios? Jos yra susijusios su tam tikru grūdu, spalva ir paukščiu, o taip pat gyvomis būtybėmis. Kaip Marsas yra susijęs su tavo kepenimis, jis yra susijęs avimi ir taip pat yra susijęs su avinžirniais. Avinžirniai, Marsas, avis, ožka (ožys) ir kepenys visa tai yra susiję.  

Jie žinojo ryšį tarp visų šių elementų; nuo makrokosmoso iki mikrokosmoso. Tai yra įdomus mokslas; labai įdomus, stulbinantis. Tu turėtum giliau patyrinėti šią sritį. Panašiai, Saturnas yra susijęs su sezamo sėklomis; jis yra susijęs su varnomis ir su tavo dantimis. Tai yra įdomu. Aš tau sakau, labai įdomu.     

Tu tikriausiai girdėjai apie drugelio efektą. Drugelio sparnų plasnojimas atogrąžų miškuose Pietų Amerikoje paveikia debesis Kinijoje! Kaip vieno drugelio judėjimas įtakoja debesis kinijoje. Labai įdomu! Štai kodėl Sanskrite sakoma, ‘Yat pinde tat bramhaande’, kas reiškia, kad ir kas yra visatoje, viskas yra dabartyje kapsulės formoje. Tavo kūnas yra miniatiūrine visata, nes jis yra susijęs su viskuo, kas joje yra. Tu nesi izoliuota vieta. Tu esi susijęs su visuomene, ne tik su visuomene, su visu Žemės rutuliu! 

Net nenorėdamas būti susijęs tu jau esi susijęs  Tu turi ryšį su kiekvienu individu planetoje, ar tu suvoki tai, pripažįsti tai ar ne – jokio skirtumo. Tu jau esi susijęs.

Guruji, kada atvyksi į mano namus? Aš noriu išvirti ir pavaišinti tave ryžių pudingu.

Šri Šri Ravi Šankaras: Jeigu tu turi troškimą, turėk jį didelį. Šis troškimas yra mažas. Jeigu daugelis žmonių norės to paties, tada aš turėsiu pakeisti savo vardą į Ganesh. Todėl turėk troškimą, kad kiekvienas nustoja vartoti alkoholį ir narkotikus, ir susidomi meditacija. Vis daugiau ir daugiau žmonių pradeda eiti dvasiniu keliu, pradeda gyventi žiniose. Paleisk savo mažus troškimus ir pradėk laiminti žmones su noru, kad jų norai yra išpildyti. Šios žinios turi tokią galią, kad tu gali padaryti pasaulyje viską, ką tik nori. Visi iš mūsų turi tą sugebėjimą. Tu pradedi naudoti savo valios jėgą, proto jėgą. Tai suteiks naudos tau ir kitiems. Kiek iš jūsų jau patyrėte tai? Daugelis žmonių turi tokią patirtį. Žinote, jūs pradedate žengti nuo sėkmės  į sėkmę. Čia nėra pasirinkimo žengti žemyn.

Brangus Gurudži, ar galėtum man pasakyti kaip išmokti mylėti ir gerbti save taip, kad aš tapčiau gera mama. Aš žaloju savo kūną kadangi nesijaučiu verta. Ką turėčiau daryti? Labai dėkoju už atsakymą. Jai Gurudev. 

Sri Sri Ravi Shankar: Pirmiausia, nemanyk, jog tu savęs nemyli. Kas taip sakė? Netgi žmogus, kuris nusižudo myli save per daug, štai kodėl jis nusižudo. Toks žmogus nenori skausmo, jis negali toleruoti skausmo. Taigi, kai žmonės nepakelia nė trupučio skausmo ar kančios, o nori tik laimės, jie nusižudo. Jie myli save per daug. Jie nemyli kitų. Jeigu žmogus, kuris ruošiasi žudytis myli savo mamą ar dukrą, ar žmoną, ar vyrą, ar ką nors jam artimą ir brangų, kaip jis/ji galėtų žudytis? Jeigu žmogus rūpinasi kitais, jis/ji niekada nesižudytų. Jie turėtų žinoti, jeigu pasikars, jie atneš problemas savo artimiesiems padarydami juos kenčiančiais ir liūdnais. Taigi, asmuo žudosi dėl per didelės meilės sau. Taigi, niekada neabejokite savo meile sau. Kas sako, kad jūs save nemylite? Tai neįmanoma, nes jūs esate meilė. Tai yra tiesiog ne savo vietoje. Kažkur jūs neteisingai supratote. O jūs esate teisingoje vietoje.

Nėra gimusi nei viena mama šioje planetoje, kuri būtų bloga. Kaip mama, negalvokite, kad jūs esate bloga mama. Neįmanoma! Taigi tiesiog atsipalaiduokite ir judėkite pirmyn su savo darbais. Neanalizuokite per daug to kas įvyko, kadangi bet kuriame veiksme, kurį mes darome visuomet yra netobulumo. Tai svarbus dalykas, kurį reikia žinoti. Nėra veiksmo, kuris šioje Žėmes planetoje būtų tobulas. Kiekvienas veiksmas turi savyje netobulumo tašką. Bet mes turėtume tęsti veikimą. Netgi blogiausias veiksmas turi savyje gerą tašką, kaip ir pats geriausias veiksmas turi savyje trūkumą. Yra arba 98 procentai gerai ir 2 procentai blogai, arba 2 procentai gerai ir 98 procentai blogai. Taip atsitinka visuose veiksmuose. Taigi per daug nesusifokusuokite į defektus pasireiškiančius veiksmuose. Veikite toliau, kol bus 98 procentai gerai. Taip?

Q: Guruji, mums sakoma, kad meditacija yra atsipalaidavimas, o ne koncentracija. Taigi, kai mes turime minčių per meditaciją, tai vis dar atsipalaidavimas?

Šri Šri Ravi Shankar: Taip! Kai jūs suvokiate savo mintis, giliai įkvėpkite ir paleiskite, ir jūs pastebėsite, kad mintys jau praėjo.

Meditacija nėra koncentracija. Kuo daugiau jūs bandote vyti tolyn savo  mintis, tuo labiau jos ateina. Geriausias dalykas, kurį galie padaryti,  tai apkabinti savo mintis, ir pamatysite, kad mintis dingsta, kaip burbulas. Mintys taip ateina, tiesa?

Pažiūrėkite, kaip ilgai jie lieka (oro burbuliukai). Jie tiesiog ateina ir išnyksta. Su visais jūsų rūpesčiai yra lygiai taip pat. Nesijaudinkite jei šie rūpesčiai ateina. Tiesiog pažvelkite atgal į praeitį ir pamatysite, ar jūs turėjote nerimą prieš dešimt metų? Tu dar gyvas. Jaudinaisi, ar pamatysi 2012, ir tu matai 2012! Kai matysi filmą, kad pasaulis žlugs 2012 m., pamanysi, „O Dieve!” Tai padarys tave nervingu. Bet sakau, viskas bus verslas, kaip įprasta.

Kartais jūs turite susipurtyti, pabusti ir būti kaip burbulas! 

Guruji kaip pasirinkti tinkamą karjerą?

Šri Šri Ravi Shankar: Jūs turėtumėte pamatyti kokios yra jūsų tendencijos ir ko jūs norite.

Nėra nieko, kas vadinama pasitenkinimas darbu. Šis žodis turi būti pašalintas iš žodyno. „Pasitenkinimas ateina tik per tarnystę”. Ar suprantat? Paslauga yra skirtingas dalykas. Bet dėl jūsų pragyvenimo šaltinio, jūs turite turėti tam tikrą profesiją. Imkitės bet kokios profesijos, kuri jums tinka, o taip pat atlikite savo visuomeninę veiklą, dvasinę veiklą, literatūrinę veiklą ir savo pomėgius.

Dažnai žmonės bando padaryti savo pomėgius, kaip  savo profesiją ir savo profesiją hobiu. Tai yra, kai nei profesija įsitvirtinusi, nei hobis įsitvirtinęs. Muzika yra jūsų hobis, laikykit jį kaip hobį, taip! Ką darai čia yra puikus dalykas, t.y., tapk labiau kiauras ir tuščias, ir teisingas dalykas nukris tinkamu laiku. Ar ne taip vyksta? Kiek tai nutinka? Teisingas dalykas tiesiog ateina tinkamu laiku, ir viskas vyksta sklandžiai.

Guruji, kai žmogų kamuoja abejonės ir depresija, kaip jam įtikinti save, kad tos iškylančios baimės yra netikros?

Sri Sri Ravi Shankar: Kai žmogų puola abejonės ir depresija, tai reiškia, kad prana (gyvybinė energija) yra kažkur blokuojama. Kai pranos lygis sumažėja, padaugėja abejonių ir mus apima liūdesys. Taigi, pranos lygis padidės darant pranajama, valgant tinkamą maistą, atliekant fizinius pratimus, dainuojant ir pasninkaujant. Pabandykite kelias dienas valgyti vien tik vaisius. Mes įpratę nuolat kimšti maistą į save, net jeigu ir nesame alkani.

Gurudži, mes pagerbiam Lakshmi per Diwali šventę. Kokia to reikšmė?

Sri Sri ravi Shankar: Lakshmi yra turto ir klestėjimo deivė.  Be materialios gerovės mes negalime būti laimingi. Be išminties (viešpaties Ganesh) mes taip pat negalime būti laimingi. Lakshmi ir Ganesh yra turto ir išminties simboliai. Per Diwali šventę mes pagerbiam Lakshmi ir Ganesh, kurie atneša mums laimę.

Gurudži, tu sakei, kad meditacija padeda mūsų protėviams. Kai mes medituojam pirmiausia mes sumokam skolas savo protėviams arba duodam jiems kažką. Ar galėtum paaiškinti tai truputį plačiau?

Sri Sri Ravi Shankar: Taip, kaip ir tavo DNR, tavo kūnas yra susijęs su tavo tėvais arba su tau labai artimais draugais. Ar esi tai patyręs? Tau labai artimas žmogus turi kažkokią problemą ir tu pradedi tai jausti savo kūne. Fiziniame lygyje jūs esate sujungti, o dar subtilesnis nei tai yra tavo subtilusis kūnas. Tu esi susijęs su savo protėviais, su savo tėvais. Daugelis iš jūsų sapnuojate žmones, kurie jau išėjo, kurie perėjo į kitą pusę? Taigi tavo protas ir tavo sąmonė yra susiję. Ten yra nuolatinis energijos apsikeitimas. Medituodamas tu sukuri energijos ir dalis tos energijos pasiekia protėvius. Kai tu sutvarkai visas šias skolas, tada tu tampi vienuoliu, sanyasiu. Tikra tapimo vienuoliu reikšmė reiškia, kad visos skolos sutvarkytos, už viską yra apmokėta. Aš esu visiškai laisvas. Bet tai yra būsena, neprivalo visi tapti vienuoliais. Tačiau kartais kai esi brandaus amžiaus, vedine terminologija nemažiau 75 metų amžiaus, tu turėtum tokiu tapti. Kai tu esi 75 metų, tada tu jau esi sutvarkęs visas skolas ir tu esi visiškai laisvas. Tu neturi troškimų, pasibjaurėjimo kažkuo, jokių norų, jokių potraukių; absoliučiai pasitenkinęs. Tai yra paskutinė gyvenimo stadija. Kažkuriame gyvenimo tarpsnyje gerai turėti požiūrį, „aš esu laisvas, aš viską padariau“. Ar suprantate ką aš sakau? Kai tu paimi paskolą tu ją atiduodi. Paskola yra tik trumpam laikui.  

Guruji, mano dvidešimt ketverių metų sūnus susirgo depresija ir prieš tris mėnesius nusižudė. Mane vis persekioja mintis, kad aš galėjau jį labiau suprasti ir išgelbėti.

Šri Šri Ravi Šankas: Labai daug yra tokių jaunuolių Karnatakoje ir mūsų šalyje kurie nusižudo. Tik tokia buvo jo gyvenimo trukmė. Negadink savo sveikatos dėl to nerimaudama. Stenkis dirbti ta linkme, kuri atvestų jaunuolius į dainavimo (Gaan), žinių (Gyan) ir meditacijos (Dhyan) kelią, ir suteik jiems naujos šviesos jų gyvenimuose. 

Guruji, aš esu tokioje situacijoje, kai negaliu nei atleisti nei pamiršti. Prašau, patark ką man daryti.

Šr Šri Ravi Šankar: Tuomet tiesiog pagalvok apie savo mirtį, kad tu numirsi. Netgi jei tu laikysiesi (nepaleisi situacijos), vistiek mirsi; tu pasitrauksi iš šio pasaulio. Ar dabar nori neštis šį įspūdį? Nagi, pabusk! Gyvenimas yra toks trumpas ir visi yra kaip skudurinės lėlės. Jie neturi savo nuomonės. Kiekvienas yra kaip skudurinė lėlė ir egzistuoja tam tikra jėga ir energija, kuri veikia per visus. Ši Paramakaranakarana yra priežaščių priežastis. Shiva Tattva žaidžia, sudėliodama skirtingus dalykus skirtingų žmonių protuose. Suprask šią Advaita išmintį, pajusk ją. Mes visi padaryti iš tos pačios medžiagos. Ir visi šie maži protai yra čia, tačiau protas taip pat yra veikiamas ir didžiojo proto, ir pagal karmą. Taigi, skirtingi žmonės elgiasi skirtingai. Ar pastebėjai, kad kartais tu niekam nieko blogo nepadarei, tačiau jie vistiek tapo tavo priešais? Ypatingai žmonės, kuriems tu padarei daug gero, jie tapo tavo priešais. Tu stebiesi, šis žmogus yra mano geriausias draugas ir aš tiek daug padariau dėl jo, o jis tapo mano priešu! Ar ne taip? Tokiu pačiu būdu egzistuoja žmonių, kuriems tu nepadarei jokios ypatingos paslaugos, tačiau jie tapo tavo draugais, ar neatsitiko taip? Tu sutikai kažką traukinyje ir tuomet jie išėjo ir labai daug tau padėjo. Vadinasi abu, draugystė ir priešiškumas, įvyksta pagal keistą karmos įstatymą. Štai kodėl draugai ar priešai visi jie yra tokie patys, nes kita jėga veikia per juos. Žinodamas tai atsipalaiduok. Panašiai, kai darai gerą darbą, yra žmonių kurie tave kritikuoja. Yra žmonių kurie daro siaubingą darbą, ir taip pat yra žmonių, kurie juos garbina. Tau atrodo tai keista. Taigi, palik juos visus ir atsipalaiduok. 

Gurudži, ar yra ryšys tarp ego ir savininkiškumo ir kaip iš jų išsilaisvinti?

Sri Sri Ravi Shankar: Taip. Ego, savininkiškumas, pavydas, pyktis, godumas yra susiję. Visa tai susiję su ego. Taigi, kaip atsikratyti ego? Tai – didelė problema. Tačiau sprendimas iš tikrųjų yra paprastas. Tiesiog vieną dieną pabūk bepročiu. Vieną dieną tiesiog elkis kaip išprotėjęs. To turėtų užtekti. Ego pasireiškia, kai nori, ką nors sužavėti. Tau reikia kito žmogaus, kad tavasis ego pasireikštų. Kai esi vienas, ego nėra. Ego išnyra, kai yra kažkas kitas. Jei elgiesi kaip vaikas, jei elgiesi natūraliai ir jautiesi gerai būdamas tiesiog savimi, – tai geriausias vaistas. Ego negali egzistuoti, jei esi natūralus ir jei gerai jautiesi su kiekvienu sutiktu žmogumi, jei jauti bendrumą su visais aplinkiniais. Visos šitos vertybės gali transformuoti tave. Jei tavasis ego vis dar sakys: „Aš esu“, tada tokį ego reikia išplėsti. Yra Skaidrusis Ego ir Išplėstasis Ego. Jie reiškia tą patį. Išplėstas ego reiškia, kad visi yra įtraukti, visi priklauso man. Aš esu viskas. Tai labai gerai. Taigi arba pripumpuok ir padaryk ego labai didelį, arba transformuok jį paprastumu ir tyrumu. Tai padarys ego skaidrų.

Gurudži, aš noriu apsistoti Ašrame.  Jaučiuosi atlikusi savo pareigas, o dabar aš noriu daryti sadhaną, dalyvauti satsanguose ir daryti sevą Ašrame. Mano giminaičiai ir uošviai prieštarauja mano sprendimui  apsistoti Ašrame.

Šri Šri Ravi Šankar: tu žinai, visas pasaulis yra mano Ašramas! Kad ir kur tu apsistosi tai bus Ašramas. Dar daugiau, aš neapsistoju vienoje vietoje, aš nuolat keliauju. Aš atvykau čia po dviejų mėnesių ir būsiu čia tik dvi savaites. Aš išvykstu, atvykstu ir vėl išvykstu.

Tu įveiksi savo giminaičius ir uošvius su meile. Daryk sadhaną ir sevą ten ir padaryk savo namus ašramu. Atvažiuok čia kartą ar dukart per metus.

Jeigu jiems pasakysi, kad tu išvyksti į ašramą, jie nerimaus. Jie jaus – ji yra mūsų marti, bet ji nori palikti namus ir išvykti. Nedaryk taip, gerai!

Guruji, pakalbėkite apie vergovę. Kodėl siela jaučiasi lyg spąstuose ir kokios yra tokios “vergovės” priežastys?

Sri Sri Ravi Shankar: vergovė kyla iš neišmanymo. O kodėl egzistuoja neišmanymas? Šis klausimas neturi atsakymo. Kodėl Dievas pirmiausia sukūrė neišmanymą, o po to priemones, padedančias išsklaidyti neišmanymą. Todėl tai vadinama Leela (dieviškasis žaidimas arba spektaklis). Tai tas pats kas klausti: „kodėl žaidžiame futbolą? Kodėl yra dveji vartai, keletas trenerių ir keletas žaidėjų vienoje ir kitoje pusėje? Kodėl žaidėjai vienoje ir kitoje pusėje neturi po atskirą kamuolį, kurį galėtų pasilikti prie savo vartų?“ Bet tada nebeliktų žaidimo! Taigi, dėl neišmanymo ir vyksta žaidimas.  Dėl šios priežasties visas pasaulis vadinamas Leela of the Parampurusha (Aukščiausiasis Dieviškumas).

Kaip biologas, aš tikiu, jog tiek mūsų mūsų genai, tiek ir aplinka, paveikia tai kas mes esam karta iš kartos. Koks yra ryšys tarp DNR, dvasingumo, mūsų praktikų ir nušvitimo?

Atsakymas: Ryšys tarp materijos ir dvasios yra labai stiprus, labai brangus ir žinoma labai gilus. Žinomas D.Fari atlieka tyrimus apie DNR. D.Fari Oslo universitete tiria Sudarshan Krijos efektą įtakojantį DNR ir jis rado keletą stulbinamų rezultatų. Vienas iš jų, kaip jis teigia, jog kūne yra 300 chromosomų, kurios yra vėžio ir kitų rimtų ligų priežastis. Buvo atrasta jog ir pranajama, ir Sudarshan Kriya numalšina šias chromosomas. Jos būna numalšintos praktikų, taip, kad šios tampa nebeaktyvios. Tai yra viena iš priežasčių lemiančių ligos susilpnėjimą ir išnykimą. Štai ką teigė D. Fari.

Guruji, Kaip man tapti tyresniu?Netgi kai darau Sadhana, Satsang ir Seva aš nesijaučiu labai tyru. Kai matau arogantiškus grubius ir išdidžius žmones o ypač iš „Gyvenimo meno“ man labai liūdna. Kaip to atsikratyti?

Tu kalbi apie du dalykus, viena, kad kiti yra arogantiški, blogi, o kita – tu sakai, kad blogai jautiesi. Tai tik atspindys, tu atsispindi iš dviejų pusių.

Sakyčiau, jeigu tu jautiesi netyru, pranajama ir tinkamas maistas tau padės. Jeigu tu vis dar jautiesi blogai, pereik prie vaisių ir daržovių dietos kelioms dienoms ir dainuok bei giedok. Kai sėdi satsange ir dainuoji, kaip gali sakyti, kad tu netyras. Jokiu būdu. Argi nejaučiate kiek beturėtumėte netyrumo savo mintyse, visa tai pakilo į orą, kai sėdite satsange? Matot!

Nahi Jnanena sadrusham pavitram iha vidyate. Tat swayam yoga samsiddhaha kalen atmani vindathi.’ – (Srimad Bhagavad Gita skyrius 4, eilėraščio nr. 38). Senas posakis yra – nėra nieko geriau negu žinios, kurios grynina protą, tavo sielą ir dvasią. Žinios daro mus tyresnius. Sėdėk ir klausyk Ashtavakra Gita pusę valandos arba 20 min. Ir pasijusi pakylėtas.

Kas link tavo jausmo apie kitų aroganciją – gerai, kad šie žmonės atėjo pas mane į „Gyvenimo meną”. Aš dėl to laimingas ir turiu kantrybės. Tu taip pat išlaikyk kantrybę. Aš kantriai laukiu. Pasaulyje jie sukūrė daug problemų ir sukėlė daug rūpesčių kitiems. Bent jau čia jie turi mažiau sunkumų ir jie duoda tau progos patirti pirmąjį principą – priimk žmones tokiais kokie jie yra. Aš taip pat noriu, kad jūs žinotumėte, kad „Gyvenimo meno” žmones nėra ypatinga rūšis atėjusi iš kažkur. Jie yra normalūs pasaulio žmonės ir jie turi visus žmogiškus bruožus. Jie neišsiskiria  Taip, jūsų lūkesčiai dėl GM žmonių yra didesni, nes jūs manote, kad jie persisunkę žiniomis, jie myli ir tarnauja žmonėms. Todėl jūsų lūkesčiai yra aukštesni, jūs juk matote, kad jie privilegijuoti. Tai teisinga. Bet pradėkite pirmiausia nuo savęs: jūs privilegijuoti ir jus turite kantrybės priimti visus.

Žmonės manęs klausinėja, „kodėl  jūs  padarėte mokytojais  žmones, kurie yra tokie arogantiški ir pikti?“ ir panašių klausimų. Aš jiems atsakau, kad man reikia įvairių atstovų ir įvairių tipažų, visokių rūšių žmonių.  Aš bendrauju su jais ir visi su manimi gerai jaučiasi. Aš irgi su visais gerai jaučiuosi. Aš turiu kantrybės  matyti kaip jie auga. Šitaip išaugo ir Gyvenimo Menas.  Jeigu ieškočiau tobulybės, galiu užtikrinti, kad šiandien čia mūsų nebūtų.  Mes šiandien čia nesėdėtume . Aš būčiau kažkur kitur ir jūs būtumėte kitur. Mes privalome turėti kantrybės.

Kaip ir mokykloje, negalima tikėtis, kad visi vaikai būtų vienoje klasėje. Ir ne dėl to, kad viena klasė yra pranašesnė už kitą.  Priežastis ne ta, jog darželinukai yra pranašesni už pradinukus. Nėra jokio pranašumo, tiesiog jie yra saviti. Jiems reikia tik skirtingo tempo ir nevienodo laiko pereiti iš vienos klasės į kitą , iš vieno lygmens į kitą. Žmonės auga ir mums reikia turėti kantrybės.  Sakau jums, tai patikrina jūsų kantrybę ir tai yra gerai. 

Klausimas: Gurudži, sakoma, kad Narajana (Viešpats Višnu) vardo kartojimas paskutinę mūsų gyvenimo akimirką atneša išsilaisvinimą. Ar tiesa, kad paskutinis gyvenimo veiksmas stipriausiai nulemia mūsų tolimesnį kelią?

Šri Šri Ravi Šankar: Taip, tai tiesa. Mirties akimirką protas atsiskiria nuo kūno. Todėl tuo metu kad ir koks įspūdis yra prote, jis tampa priežastimi sekančiam gimimui. Tai yra mokslinė tiesa. Tu gali pamatyti tai pats. Jei stebėsi, pirma mintis prote kai tu pabundi ryte, bus tokia pat mintis, kokią tu turėjai prieš užmigdamas.

Na paprastai tavo protas yra toks užimtas mintimis apie vienus ar kitus dalykus, kad mirties momentu tu gali net neprisiminti pakartoti Narajana. Būtent dėl to senovėje žmonės sakė nuolat prisimink Dievą kartodamas Jo vardą (Narajana). Prisimink jį kiekvieną naktį prieš miegą; kol maudaisi, net kai valgai, prisimink Jį ir padėkok už maistą, kurį gavai. Prisimink  Jį prieš pradėdamas kažką naujo, kad turėtum palankią pradžią. Senovės žmonės buvo labai išmintingi ir jie padarė tai įpročiu.

Taigi kai kažkas atidaro naują parduotuvę, pirmas dalykas, kurį jie privalo padaryti yra naam smaran (prisiminti Dievo vardą). Jeigu žmogus nusiperka kažką naujo, jis privalo prisiminti Narajana ir tada pradėti naudotis. Mes visi tai darome, ar ne taip? Mes tai darome net šiandien. Jeigu tu eini į egzaminą, tu mąstai apie Dievą ir meldiesi, kad egzamino klausimai būtų lengvi ir kad tu sugebėtum tinkamai atsakyti į klausimus. Kiekvienas meldžiasi, ar vaikas, suaugusieji ar seni žmonės, visi meldžiasi. Bet jie daro tai iš baimės. Aš sakyčiau, nedaryk to iš baimės, geriau iš meilės, iš gilaus dėkingumo jausmo. Kai tu meldiesi su meile ir tikėjimu, tada tu pražysi.

Koks yra sunkumas prisimenant Dieviškumą prieš pradedant bet kokį naują darbą? Tu gali dainuoti ir prisiminti Dieviškumą sakydamas bet ką, kas tau patinka. Tu gali sakyti Narajana, Jai Gurudev, ar net Om Namah Shivaja. Sakyk tokį vardą, kokį tu mėgsti. Dainuok įvairias dainas savo prote kol maudaisi, valgai maistą.

Yra daina pavadinimu, “Kolaveri di”, kuri, atrodo, tapo labai populiari. Daugelis žmonių net nežino dainos prasmės. Ar žinote kokia jos reikšmė? Tamilu kalba, išsireiškimas “Kolaveri di” reiškia ‘aš jaučiuosi kaip kažką nužudęs’. Ar tai yra gera daina, kuri reiškia, kad tu jautiesi kaip kažką nužudęs? Štai kodėl aš sakau, tiesiog daryk naam smaran. Kartok Om Namah Shivaja ar Omkar (Om) mantra. Dainuok bet kurią, kurią tu mėgsti su atsidavimo pojūčiu.

Pastebėk, aš nepateikiu jokios dainos. Jeigu tu nori dainuoti, taip pat gerai dainuoti Kolaveri di, jokių problemų. Tačiau kartais lengvai įsimenama melodija kaip ši suksis ir suksis tavo prote ir ji tave paveiks. Gerai, kad daugelis žmonių nesupranta dainos prasmės. Jeigu jie žinotų prasmę ir dainuotų kartu su ja, tada būtų problemų.

Kai tu žinai badžanos prasmę ir dainuoji su dėkingumo ir atsidavimo jausmu, tai turi gilesnį poveikį tavo gyvenimui. Kiekvienas žodis savaime turi savo vibraciją, o kai mes kalbame gerus žodžius, tų žodžių vibracijos turi jėgą apvalyti protą, išgryninti gyvenimą.

Dainuojant ir kalbant teigiamai protui ir kūnui yra suteikiama energijos. Būtent todėl sakoma darykit naam smaran. Darykit tai mažiausiai dukart dienoje. Kaip sakiau – ryte prieš maistą prisiminkit Dieviškumą kartodami jo vardą.

Aš kiekvienam sakau, kad prieš valgydami maistą kartotumėte šią mantrą, “Annadaata Sukhi Bhavah”(Tegul mano maisto teikėjas bus palaimintas ramybe ir gerove). Panašiai, pirmiausias dalykas, kai pabundi sakyk, “Om Namo Narayana” arba “Om Namah Shivaya”. Kai kažkas nesiseka, sakyk ‘Hey Ram!’ Jei kažkas miršta, giedok ‘Ram Naam Satya Hai’ (Viešpats Ramos vardas yra galutinė tiesa). Koks sunkumas tiesiog prisiminti Dievo vardą? Nėra visiškai jokio sunkumo. Kai eini į automobilį, sakyk ‘Om Namo Narayana’, ir tada sėskit į automobilį. Prieš išlipdamas iš automobilio taip pat daryk naam smaran ( prisimik Dievo vardą) ir tada išlipk.

Tokiu būdu tu suformuosi įprotį daryti naam smaran, ar ne taip? Taigi savo paskutinę akimirką, mirties valandą, kai Prana (gyvybinė energija) ketins palikti tavo kūną, tada tu taip pat darysi naam smaran, nes tuo metu tau tai kils natūraliai ir labai stipriai tave pakylės.

Kiti straipsniai
Scroll to Top